Kviečiame susipažinti su populiariausiomis gėlėmis, kurios puikiai tiks jūsų darželiui. Atraskite tradicinius senųjų Lietuvos sodybų augalus, prisiminkite malonius vakarus, prakvipusius leukonijų, rezetų ar bijūnų aromatais, ir susikurkite jaukų bei spalvingą darželį, kuriame galėsite atsipūsti po darbų.
Tradiciniai darželiai Lietuvoje
Lietuvoje darželiais paprastai rūpinosi mergelės, tai buvo tartum jų vizitinė kortelė. Pagal darželį buvo sprendžiama ir apie sodybos šeimininkus. Skirtinguose Lietuvos regionuose žolynų įvairovė skyrėsi. Manoma, kad tradiciniai kaimų darželiai atsirado po Valakų reformos XVI amžiaus antroje pusėje, valstiečiams pradėjus savarankiškai ūkininkauti.
Augalų pasirinkimą lėmė atsparumas vietinėms klimato sąlygoms, nesudėtinga priežiūra, dekoratyvumas, naudingos vaistinės, maistinės ar dažinės savybės. Lietuvos kaimų gėlių darželiuose vešančios ar auginamos vertingos augalų rūšys (kartais veislės) yra gamtos paveldo dalis.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 metų vasario 5 dienos įsakymu Nr. DI-64 augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas buvo suteiktas dekoratyvių augalų lauko kolekcijai „Senieji Lietuvos darželių augalai: kvapnūs, puošnūs, gydantys“, esančiai Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Minimoje kolekcijoje saugomi šešiasdešimties senųjų darželių augalų rūšių pavyzdžiai ateities kartoms.
Mūsų aplinka nuolat keičiasi, atsivežam naujų augalų, todėl ir darželių augalų įvairovė, formos taip pat kinta. Pasak Gražinos Žumbakienės, iki Pirmojo pasaulinio karo lysvelių planas buvo ne itin prašmatnus: pagal tvorelę ar namo sieną sukastos pailgos lysvelės, o centrinės lysvelės buvo keturkampės ar apvalios. Tarpukaryje jau ruošė širdelės, rombo, mėnulio formos lysves. Atgavus Lietuvos nepriklausomybę, jos įgijo valstybingumo ženklų formą: Šaulių kryžius, Vyčio kryžius, Gedimino stulpus.
Populiariausi tradiciniai darželių augalai
Vilniaus universiteto botanikos sodo darbuotoja dr. Stasė Dapkūnienė, Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo darbuotoja dr. Vilija Snieškienė ir Veisiejų regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė (ekologė) Irma Maciulevičienė 2017-2019 metais inventorizavo augalus keturiasdešimtyje Lietuvos - Baltarusijos pasienio kaimo sodybų Kalvarijos, Druskininkų, Varėnos rajono ir Lazdijų rajono savivaldybės darželiuose. Sodybos želdinimo tikrumą apibūdina originali gamtinė medžiaga - vietiniai (savaiminiai) ir tradiciniais tapę svetimžemiai augalai.
Visose inventorizuotose sodybose vyravo svetimžemių daugiamečių augalų rūšys. Mylimiausi senoviniai darželių augalai, tarpstantys daugiau nei pusėje lankytų sodybų buvo:
- Puikusis bijūnas (35)
- Darželinė tulpė ir gvazdikinis serentis (33)
- Poetinis narcizas (31)
- Šluotelinis flioksas ir šiurpinis gvazdikas (29)
- Paprastosios alyvos (27)
- Žalioji rūta (25)
- Darželinė našlaitė (24)
- Paprastasis buksmedis (23)
- Didžiagraižis jurginas ir tigrinė (raiboji) lelija (22)
- Tikroji levanda, darželinis jazminas, vaistinis bijūnas ir vaistinė medetka (21)
Tik 1-5 inventorizuotose sodybose aptikti tradiciniai augalai: armėninė žydrė, siauralapis bijūnas, balzaminis skaistenis, kvapioji dedešva, poetinis narcizas ʽPlenus’, rusvosios viendienės pilnavidurė forma kwanso, smulkialapis astrūnas, girinė tulpė, peletrūnas, paprastoji dumplūnė, kvapusis pelėžirnis, didysis žioveinis, darželinis šlamūnas, kvapioji našlaitė, pankolinė kinmėtė, vaistinė melisa, raudonoji monarda ir vaistinė agurklė.
Remiantis literatūros šaltiniais, inventorizuotus tradicinius darželių augalus suskirstėme į grupes pagal auginimo pradžią darželiuose:
- Nuo XIV-XV amžiaus darželiuose auginami: vaistinis putoklis, vaistinis smidras, daugiametė saulutė, paprastoji pakalnutė, žalioji rūta ir vaistinis skaistenis.
- XVI-XVII amžiuje darželiuose pasirodė aukštoji piliarožė, diemedis, poetinis narcizas, poetinis narcizas ʽPlenus’, šiurpinis gvazdikas, geltonoji viendienė, rusvoji viendienė, mažoji žiemė, darželinė tulpė, paprastasis sinavadas, paprastosios alyvos.
- XVIII-XIX amžiuje darželiuose auginamų augalų sąrašą papildo čiaudulinė kraujažolė, darželinis gludas, didysis pentinius, šluotelinis flioksas, dailieji auskarėliai, goštautinė gaisrena, paprastoji kosmėja, darželinis jazminas, plunksnialapė rudbekija, darželinė rožūnė, balzaminis skaistenis.
XX amžiuje darželiuose ypač gausu naujų augalų. Juose vis daugiau auginama ne tik puikių vietinių, bet ir įvežtinių augalų rūšių. Nepamirštant, kad lietuvės darželyje nuo seniausių laikų veši vaistiniai, aromatiniai, prieskoniniai, dekoratyvūs ir kiti naudingi augalai, darželiuose auginamų augalų rūšių skaičius stipriai išsiplėtė.
Beveik visus, aukščiau minėtus augalus galima pamatyti Vilniaus universiteto botanikos sode.
Invaziniai augalai
Kai kurie svetimžemiai, tradiciniais laikomi senųjų darželių augalais, sulaukėjo, pradėjo plisti Lietuvoje, stumti vietines rūšis iš savo augimviečių. Tokie „moliūgėliai“ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. DI-810 pripažinti invaziniais augalais, kurie laikomi nepageidautinais ir naikintinais.
Aptikti 7 rūšių invaziniai augalai:
- Varpinė medlieva
- Gausialapis lubinas
- Muilinė guboja
- Bitinė sprigė
- Rykštenė (aukštoji ir kanadinė)
- Dygliavaisis virkštenis
Savaiminiai augalai lankytų pasienio sodybų darželiuose sudarė apie 20 procentų visų aptiktų augalų.
Populiariausi narcizai, tinkantys jūsų darželiui
Štai keletas populiariausių gėlių, kurios puikiai tiks jūsų darželiui:
Narcizai (lot. Narcissus) yra daugiametės svogūninės, saldaus kvapo gėlės, priklausančios amarilinių (lot. Amaryllidaceae) augalų šeimai. Lapai plokšti, linijiški, augantys iš svogūnėlio pagrindo. Jų ilgis priklauso nuo augalo rūšies. Stiebas ilgas, be lapų, su vienu ar keliais stambiais geltonais, baltais ar rausvais žiedais. Daugumos narcizų žiedai turi stiprų, svaiginantį, saldų kvapą.
Įdomu tai, kad narcizų genties pavadinimas Narcissus yra kildinamas iš graikų kalbos žodžio Narkao, kuris reiškia „svaiginu“. Gėlės atsiradimo istorija susijusi su Senovės graikų mitologija. Pasakojama, kad labai gražus jaunuolis, kurio tėvai buvo upės dievas ir nimfa, tiek ilgai žiūrėdavo į savo atspindį vandenyje, jog galiausiai save įsimylėjo. Jis buvo taip apsėstas, apsvaigintas savo grožio, kad nieko aplink nepastebėdavo.
Gentyje yra apie 40 rūšių augalų, tačiau narcizų veislių išveista daug - apie 13 000. Dauguma šių augalų yra kilę iš Europos, daugiausiai natūraliai auga aplink Viduržemio jūros regioną. Veisliniai narcizai plačiai auginami ir kituose žemynuose, ne tik Europoje.
- Poetinis narcizas (lot. Narcissus poeticus) - tai „senovinė“, dažnai senelių sodybose sutinkama narcizų rūšis. Ji pasižymi stipriu, svaiginančiu aromatu.
- Tariamasis narcizas (lot. Puokštinis narcizas (lot. Narcissus pseudonarcissus) - tai ganėtinai aukštų narcizų rūšis. Žiedlapiai balti, karūnėlė nedidelė, geltona. Žydi nuo pavasario vidurio iki pabaigos.
Kaip jau buvo minėta anksčiau, narcizų rūšių ir veislių yra išties labai daug, todėl net įnoringiausi gėlininkai ir sodininkai atras sau patinkančius narcizus. Ypač įspūdingai atrodo pilnaviduriai narcizai, kaip pavyzdžiui „Akropolis“ veislė. Šie narcizai turi didelius pilnavidurius, baltus su oranžiniais akcentais viduryje žiedus. Jų aukštis 40-60 cm., žydi ilgai, balandžio-gegužės mėnesiais. Ant stiebo užauga po vieną, saldžiai kvepiantį žiedą.
Dar viena populiari veislė yra „Replit“. Šios veislės narcizai išsiskiria pilnaviduriais blyškiai rausvos ir persikinės spalvų deriniu pasidabinusiais dideliais žiedais. Jų aukštis gali siekti 50 cm. Gali būti auginami tiek tiesioginės saulės šviesos plotuose, tiek šešėlio ar dalinio šešėlio vietose.
„Yellow Cheerfulness“ - geltonųjų, pilnavidurių narcizų veislė, kilusi iš Prancūzijos. Šios veislės narcizų aukštis siekia iki 30 cm. Paprastai žydi gegužės viduryje, o žydėjimas trunka apie 15 dienų.
Veislė „Avalon“ išsiskiria dideliais gelsvais su balta karūnėle žiedais, kurie būna 6 cm skersmens, ir ypač dideliais, vištos kiaušinio dydžio, svogūnėliais. Šios veislės narcizai mėgsta drėgmę, tad tinkami sodinti netoli vandens tvenkinių. Žydėjimas trunka vidutiniškai apie 12 dienų.
Dar viena didžiažiedžių - net 10 cm skersmens - narcizų veislė yra „Tahiti“. Ryškiai geltonų išorinių žiedlapių ir raudonai-oranžinės karūnos derinys nepalieka abejingų narcizų gerbėjų.
„Apricot Whirl“ - tai veislė, kuri išsiskiria žiedo forma ir spalva. Jo išoriniai žiedlapiai balti, o didelė, banguota karūnėlė rausva su gelsvu centru. Šios veislės narcizai ir labai gražūs ir atsparūs.
Narcizų sodinimas ir priežiūra
Geriausia šias gėles sodinti rudenį - rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo mėnesiais, kuomet jau nebūna didelės kaitros, bet iki pasirodant stipresnėms šalnoms. Svarbu, kad svogūnėliai spėtų įsišaknyti iki ateinat šalčiams.
Sodinimo gylis priklauso nuo svogūnėlių dydžio ir dirvos mechaninės sudėties. Tinka „taisyklė“, kai sodinimo gylis parenkamas atsižvelgus į svogūnėlio diametrą ir jį padauginus iš trijų: t. y. jei diametras 3 cm, tuomet gylis bus 9 cm.
Sodinimo tankis priklauso nuo rūšies ir pageidaujamo vaizdo žydėjimo metu. Bet paprastai sodinama tarpeliais kas 7-15 cm.
Jei ruduo pasitaiko labai sausas, rekomenduojama pasodintus svogūnėlius palaistyti.
Narcizai yra vienos pirmųjų pavasarį pažystančių gėlių. Šios gėlės nėra labai lepios, tačiau, norint sėkmingai jas auginti, reikia turėti tam tikrų žinių. Natūraliai gamtoje jie auga pievose, prie vandens telkinių, o soduose ir miestuose jų sodinimo ir auginimo galimybės labai įvairios. Įspūdingai atrodo narcizai susodinti grupėmis, tarp kitų augalų ar krūmų želdynuose, alpinariumuose ar pievose, vejose.
Puikiai tarpusavyje dera skirtingų rūšių narcizai, taip pat ir su kitomis svogūninėmis gėlėmis (krokais, hiacintais, tulpėmis ir kitomis). Galima auginti ir vazonuose, klombose, šiltnamiuose.
Dauginami narcizai svogūnėliais. Geriausiai jie auga saulėtoje arba dalinio pavėsio, derlingoje ir gerai drenuojamoje dirvoje.
Palankiausia narcizus auginti yra saulėtoje ar su daliniu šešėliu, vidutinio sunkumo drėgnoje, bet neužmirkstančioje dirvoje.
Narcizus rekomenduojama tręšti kompleksinėmis trąšomis tris kartus per jų vegetacijos periodą, išskyrus pirmuosius metus po persodinimo (geriau praleisti pirmąjį pavasarinį tręšimą). Norint sulaukti gausaus jų žydėjimo, būtina sąlyga - svogūnėlių ramybės periodas šaltyje.
Peržydėjus žiedams nukerpamos sėklų dėžutės arba visas žiedkotis, o lapai paliekami toliau vykdyti fotosintezę. Tai padeda sukaupti svogūnėliams energiją, kuri bus reikalinga kitam sezonui. Tik tuomet, kai lapai bus pilnai sudžiūvę, galima juos nukirpti ir, jei reikia, iškasti svogūnėlius. Iškasus apie mėnesį reikėtų laikyti tamsioje, gerai vėdinamoje, bet santykinai drėgnoje vietoje.
Ligos ir kenkėjai
Dažniausiai narcizus paveikia pilkasis puvinys. Jis pasireiškia dėl per didelės dirvos ir oro drėgmės. Dėl šios grybelinės ligos pradeda pūti svogūnėliai, ant jų atsiranda juodos dėmės, augalo lapai pūva prie svogūno kaklelio, ūgliai deformuojasi.
Kita pasitaikanti grybelinė liga yra fuzariozė, kuri sukelia svogūnėlių puvimą. Augalo lapai pradeda gelsti, kol visai nunyksta. Kovojant su grybelinėmis ligomis, prieš sodinimą svogūnėliai 30 min.
Kartais pasitaiko, jog narcizus paveikia virusinės ligos, tokios kaip mozaika. Tai liga, pasireiškianti geltonų arba šviesiai žalių dėmių ar dryžių atsiradimu ant lapų. Augalai auga sumenkę, žiedkočiai būna deformuoti. Virusinės ligos greitai plinta ir jas sunku gydyti, tad pastebėjus pirmuosius požymius, geriausia yra sunaikinti pažeistus svogūnėlius ir augalų dalis, bei kurį laiką toje vietoje nebesodinti narcizų.
Neretai pasitaiko, kad narcizus apninka kenkėjai, pavyzdžiui svogūninė žiedmusė, o tiksliau jos lervos. Jos gyvena svogūnėliuose, minta jais bei šaknimis. Musės lervos žiemoja pačiuose narcizų svogūnėliuose arba dirvoje, po to maitinasi ir transformuojasi į suaugėlį, kuris vasaros viduryje ir vėl deda kiaušinėlius ant augalų. Šio kenkėjo pažeisti svogūnai būna sulysę, džiūsta, dažniausiai neužaugina žydinčio stiebo, galiausiai supūva. Apsaugoti galima naudojant insekticidinius preparatus, jais laistant arba purškiant lapus.
Narcizai puokštėse
Retas, kuris pajutęs šių nuostabių gėlių viliojantį ir svaiginantį kvapą, nepanori parsinešti jų į namus ir susikomponuoti išskirtinę narcizų puokštę. Skinant narcizus irgi rekomenduojama naudoti apsaugos priemones - pirštines, kadangi jų stiebai bei lapai išskiria gleives, kurios gali sudirginti odą. Būtent dėl savo išskiriamų gleivių nelabai narcizai „draugauja“ ir su kitais augalais puokščių kompozicijose. Kitos gėlės tiesiog nuvysta, nes išskiriamos jų sultys trukdo siurbti vandenį. Patartina komponuoti tik skirtingų veislių narcizus arba prieš naudojant juos puokštėse, nuskynus palaikyti 2-3 val. vėsiame vandenyje, kol nustos skirtis sultys.
Tačiau yra keletas dalykų, kuriuos privalu žinoti. Visų pirma visos šio augalo dalys yra nuodingos. Ne veltui kadaise kai kurių rūšių svogūnėliai buvo naudojami medicinoje kaip raminamoji ar katarinė priemonė. Paprastai apsinuodijimai yra fiksuojami, kai per klaidą narcizų svogūnėliai yra pavartojami vietoj maistinių svogūnų.