Narvydiškių Dvaro Sodybos Istorija ir Dabartis

Tik 50 km nuo Vilniaus nutolusi Narvydiškio dvarvietė - pilnai rekonstruotas architektūrinis paveldas, kurio istorija siekia labai senus laikus, net XV-XVI a.

Narvydiškio dvaro sodyba

Dvaro Istorija ir Savininkai

Dabartinius, XVIII a. pabaigoje statytus mūrinius dvaro rūmus valdė Andžejevskiai, o antroje XIX a. pusėje juos įsigijo Jasinskių šeima. Tarpukariu, o dar labiau sovietmečiu, dvaras buvo stipriai suniokotas.

Rekonstrukcija ir Atgimimas

2009-2012 m. rūmai buvo pilnai rekonstruoti ir atrestauruoti. Dvare yra įrengtos 3 pokylių salės, 9 jaukūs miegamieji su atskirais vonios kambariais, didelė virtuvė su profesionalia įranga. Mansardiniame rūmų aukšte atsiveria gražus vaizdas į senąjį parką ir tvenkinį.

Papildomai pastatytas naujas priestatas - didelė, 200 kv. m., salė konferencijoms ir pokyliams. Atskirame pastate, Svečių name, taip pat yra pobūvių salė, skirta mažesniems renginiams, seminarams ar mokymams bei įrengta 20 miegamųjų kambarių.

Narvydiškio dvaras pretenduoja būti bene geriausia vieta Jūsų įsimintinai šventei.

Aplinkinės Vietovės

Keliauti skatinanti knyga “Lietuva, 101 įdomiausia vieta” kvietė ir toliau dėlioti pliusukus Vilniaus aps., Širvintų. r., Musninkų krašte. Šiek tiek už Jonavos, šalia Šventosios, sustojame miesteliuke Upninkai.

Upninkai

Upninkų miestelis tarsi sulipdytas iš dviejų labai skirtingų dalių. Senieji Upninkai įsikūrę Šventosios slėnyje, kur kadaise buvo turgavietė, kelios smuklės, bajorų teismas. Dabar senąjį miestelį atstovauja bažnyčia, XIX a. pirmoje pusėje perstatyta iš akmeninio grūdų sandėlio ir keletas sodybų.

Upninkų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia buvo įrengta akmenų mūro dvaro grūdų sandėlyje, 1844-1845 m., o 1859 m. pašventinta. 1863 m. leista atvykstantiems kunigams retkarčiais laikyti pamaldas.

Perelozai

Šventosios ir Neries santakoje, prie legendinio upelio Lietauka, aptikome kito pasaulio dalelę - Perelozus. XVIII a. Perelozo kaime įkurta sentikių parapija. Tuomet kaimas priklausė Vilniaus vaivadijai.

XIX a. pradžioje jau būta cerkvės, amžiaus viduryje kaime gyveno apie 150 sentikių, jis priklausė Kauno gubernijai. 1905 m. pastatyta nauja (senoji sudegė), medinė Perelozų Viešpaties Kryžiaus cerkvė. 1923 m. kaime gyveno 225 gyventojai, 1937 m. buvo 793 parapijiečiai. 1949 m. buvo 850 parapijiečių.

Vėliau parapija ėmė nykti, po 1980 m. cerkvėje nebelaikomos pamaldos, 1984 m.

Lietauka

Pakeliui sustojome prie garsiojo upelio Lietauka (Lietava). Anot kalbininko K. Kuzavinio 1964 m. iškeltos hipotezės, vandenvardis Lietava esą davė vardą hipotetinei Lietuvos (<*Lietavos) žemei, o per jos „tarpininkavimą“ − ir visai Lietuvai (Lietuvos vardo hidroniminės kilmės galimybę dar 1958 m. buvo aptaręs geografas S. Tarvydas); pastaruoju metu K. Kuzavinio hipotezė aštriai kritikuojama kai kurių lietuvių istorikų ir kt.

Liukonys

Liukonyse nesenai jau teko lankytis su tėvais, kur prie akmenimis grįsto kelio į Gelvonus, aptikome legendinius akmenis ir kryžių.

Lapšių Dvaro Sodyba

Lapšių dvaro sodyba, kurios savininkė architektė O. Buklienė per pastaruosius ketverius metus baigia atgaivinti dvaro rūmus. Restauravimo darbai vyksta griežtai pagal ikonografiją, rastus pastato fragmentus, naudojamos senos technologijos bei medžiagos. Ankstyviausias rašytinis šaltinis, kuriame minimas Lapšių palivarkas, yra 1816 m. Ukmergės pavieto bajorų revizinis surašymas.

Kalbama, kad netoliese esanti Narvydiškių dvaro sodyba taip pat priklauso tai pačiai O.Buklienės kompanijai. Kad ir kaip bebūtų, bet su turtu elgtis moka - išlikę dvaro rūmai su ūkiniais statiniais dabar intensyviai ir gražiai tvarkomi. Planuojama teikti turizmo paslaugas: 4 žvaigždučių viešbutis, restoranas, patalpų nuoma įv. renginiams ir su jų organizavimu susijusios paslaugos.

Musninkai

Musninkai - nuo 1422 m. priklausė Kristinui Astikui. Tuo metu ir vėliau Musninkų vardu apylinkėje buvo keli dvarai. Musninkų Švč. Karalienei Barborai Radvilaitei (1520-1551) atminti pastatyta baroko stiliaus mūrinė Barboros koplytėlė (XVIII a.).

Mikalajūnų Etnografinis Kaimas

Vėl pralėkę Liukonis, įsukome į Mikalajūnų etnografinį kaimą. Jame išliko XVI a. vidurio valakiniam kaimui būdingas gatvinis rėžinis planas su XIX a.- XX a. pirmos pusės etnografinėmis sodybomis ir pavieniais pastatais.

Gelvonai

Gelvonai, kurie (Gelwen) minimi jau 1385 m. Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia pastatyta Gelvonų dvaro savininko grafo Pliaterio 1895-1897 m.

Žuvintės Šaltinis ir Sukinių Mokas

Bevažiuodami pievų ir miško keliukais netyčia užtaikėm rasti ir Žuvintės šaltinį - jis trykšta netoli Sukinių kaimo, Žuvintės upelio dešiniajame krante. Šaltinis beveik bedugnis - kone 5 metrų gylio.

Sukinių kaimas turtingas valstybės saugomų gamtos, archeologijos paveldo objektų, įtrauktų į Kultūros vertybių registrą. Vienas žymiausių gamtos paveldo geologinis objektas - įspūdingo dydžio akmuo, vadinamas Moku. Sukinių Mokas jau 1580 m. minimas viename Deltuvos dvaro dokumentų.

Matoma Moko akmens dalis yra apie 8,5 m ilgio, apie 6,3 m pločio ir apie 3,5 m aukščio. Istorijos institutas 1971 m. tyrė akmens aplinką ir buvo rastos 2 duobės: viena primenanti stulpavietę, kita - užpildyta akmenimis ir pelenais. Manoma, kad jos yra apeiginio pobūdžio. Moką gaubia įvairios legendos.

Dvaro Savininkas Teisėsaugos Akiratyje

Elektros Vagystė

Kasimui teko pasitelkti ekskavatorių, kuriuo buvo išrausta nemaža dvaro kiemo dalis. Pats A.B. atsisakė nurodyti, kur užkastas neteisėtas prisijungimas prie elektros linijos. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Už elektros vagystes dvaro šeimininkui gresia laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pareigūnams ir LESTO specialistams talkinusiems ekskavatorininkams teko prakasti tranšėją per visą kiemą - atkasus prie pagrindinio elektros skydo vedančius požeminius kabelius, rastas papildomas neteisėtai prijungtas įvadinis elektros kabelis, nutiestas iki kitos pastato vietos.

Pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto naudojimosi energija ir ryšių paslaugomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 str. 1 d.). Uždarosios akcinės bendrovės savininkui, kurio žinioje, atliekant dvaro renovacijos darbus ir buvo nutiestas papildomas kabelis bei vykdoma neteisėta veika, gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Preliminariais duomenimis, dvaras neteisėtai suvartojo 414 tūkst. kilovatvalandžių energijos, o padaryta žala siekia 28,3 tūkst. eurų.

LESTO Prevencijos ir kontrolės skyriaus vadovas Vidmantas Bruzgys teigė, kad informacija apie nusikaltimą atėjo pasitikėjimo telefonu 1802. „Nedelsiant ją perdavėme mūsų specialistams, kurie ėmėsi analizuoti šio objekto elektros energijos suvartojimo kiekius ir juos lyginti su kliento vykdomais mokėjimais. Pasitvirtinus įtarimams dėl galimo elektros grobstymo, kreipėmės į teisėsaugos pareigūnus“, - teigė pašnekovas.

Pavojai ir Prevencija

Pasak jo, nelegalių atšakų pajungimas prieš elektros skaitiklį - vienas iš dažniausiai naudojamų elektros grobstymo būdų. Blogiausia tai, kad dėl grobstymo ne tik patiriami nuostoliai, sutrikdomas elektros energijos tiekimas, bet ir kyla reali grėsmė žmonių saugumui ir gyvybei. Ne vienas toks bandymas baigėsi tragiškai.

Kovojant su elektros grobstytojais investuojama į kontrolinius prietaisus, kurie leidžia patikrinti elektros energijos vartojimą nuotoliniu būdu ir greičiau identifikuoti nesąžiningus klientus.

Aktyvesnis kontrolinių skaitiklių diegimas padeda išaiškinti vis daugiau atvejų, kai nesąžiningai vartojama elektra.

Teismai su R.Javtoku

A.B. jau buvo atsidūręs žiniasklaidos akiratyje, kai teismuose aiškinosi finansinius santykius su krepšininku Robertu Javtoku. Verslininkas sutarė parduoti prabangią sodybą Molėtų rajone garsiam krepšininkui. Vyrai sukirto rankomis kainos, galutinė sumokėta suma turėjo būti 4,5 milijono litų (1,3 mln. eurų).

Robertas Javtokas

Krepšininkas mokėjo už nekilnojamąjį turtą dalimis, be to, atsilikdamas nuo grafiko. Todėl pardavėjas vis delsė perrašyti sodybą R.Javtoko vardu.

R.Javtokas kreipėsi į teismą Vilniuje, prašydamas ne tik pripažinti jį oficialiu sodybos savininku, bet ir sumažinti nepagrįstai didelę nekilnojamojo turto kainą. Krepšininkas pageidavo mokėti beveik 700 tūkst. litų (202 tūkst. eurų) mažiau.

Savo ruožtu pardavėjas A.B. toje pačioje byloje pateikė teismui priešieškinį - pareikalavo iš R.Javtoko priteisti 265 tūkst. litų (77 tūkst. eurų) skolą ir dar palūkanas.

Teismas iš dalies patenkino abiejų šalių prašymus. R.Javtokas pripažintas sodybos savininku, tačiau jis buvo įpareigotas A.B. sumokėti 100 tūkst. litų (29 tūkst. eurų) sumą.

tags: #narvydiskiu #dvaro #sodyba