Naudingumo koeficientas yra svarbus rodiklis, padedantis įvertinti įvairių šildymo ir vėsinimo įrenginių efektyvumą. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra naudingumo koeficientas, kaip jis apskaičiuojamas ir kodėl jis svarbus renkantis įrangą.
Naudingumo koeficiento apibrėžimas
Naudingo veikimo koeficientas kaip fizinis dydis apibrėžia gautos energijos santykį su paimta energija. Naudingumo koeficientas (COP) ir energijos efektyvumo koeficientas (EER) apibūdina oro kondicionierių šildymo ir vėsinimo veiksmingumą.
Jie nurodo šildymo ar vėsinimo, kuriuos teikia įrenginys, lyginant su elektros energijos įvesties kiekiu, kurio reikia išgaunant, koeficientą. Kaip ir EER, tai yra įėjimo ir išėjimo santykis; jei įrenginio COP yra 4, tai reiškia, kad 1 kW elektros įėjimo tenka 4 kW vėsinimo arba šildymo.
Pavyzdžiui, jei oro kondicionierius išgauna 5 kW šilumą, sunaudodamas 1 kW elektros energijos, jo COP yra 5,0. Panašiai ir tada, jei oro kondicionieriaus vėsinimo galia yra 5 kW, kai sunaudojamas 1 kW elektros energijos, jo EER yra 5,0.
ORAS - VANDUO / šilumos siurbliai / namo šildymo sistemos / Ecoenergija.lt
COP, EER, SEER ir SCOP skirtumai
Skirtingai nei EER ir SEER, COP gali būti naudojamas ir vėsinimo, ir šildymo sistemos našumui matuoti, tačiau iš tikrųjų dauguma gamintojų šildymo našumo duomenis skelbia naudodami COP, o vėsinimo - EER.
Be SEER (sezoninio energijos vartojimo efektyvumo koeficiento), taip pat yra SCOP (sezoninis efektyvumo koeficientas), kuriuo bandoma teisingiau apskaičiuoti šildymo efektyvumą skirtingomis klimato sąlygomis arba skirtingais metų laikais.
Naudingumo koeficientas ir įvairūs įrenginiai
Elektros katilai
Elektros katilai užtikrina šiluminės energijos gavimą beveik be nuostolių, t.y. žiūrint iš vartotojo požiūrio punkto, yra labiausiai efektyvūs. Firmos Kospel elektros katilų atveju jis yra 99,38%. Tai reiškia, kad elektros energija yra beveik visa paverčiama į šilumos energiją.
Katilai, maitinami kitais kurais (dujos, mazutas, anglis, mediena, ir t.t.) turi žemesnius naudingo veikimo koeficientus, nes daug energijos „pabėga“ per kaminą.
Pagal Europos Sąjungos direktyvą, pateikiant sezoninį patalpų apšildymo energetinį efektyvumą elektros katilams, reikia jų naudingo vartojimo koeficientą pakoreguoti taip vadinamu konversijos faktoriumi. Šis faktorius išreiškia vidutinį energijos gamybos efektyvumą elektrinės teritorijoje, ES įvertintą 40%. Tai reiškia, kad energetinėje etiketėje elektrinis katilas vietoje beveik 100% efektyvumo, gali turėti maksimaliai 40%, t.y. vietoje klasės A gali turėti daugiausia klasę D.
Šilumos siurbliai
Didelė šilumos siurblių įvairovė rinkoje skatina besirenkančius pasidomėti, kokie kriterijai svarbūs renkantis, į ką atkreipti dėmesį, o taip pat drauge suteikia plačias pasirinkimo galimybes pagal asmeninius poreikius ir turimą biudžetą. Vienas iš pasirinkimo kriterijų turėtų būti šilumos siurblio naudingumo koeficientas (žymimas COP).
COP parodo, kiek šilumos siurblys gali pagaminti šilumos, sunaudodamas vieną elektros energijos vienetą, t. y. 1 kW. Pavyzdžiui, jei šilumos siurblio naudingumo koeficientas yra lygus 5, tai reiškia, kad jo elektros sąnaudų ir šilumos santykis bus 1:5, kas reiškia, jog sunaudojus 1 kW elektros energijos bus pagaminta 5 kW šiluminės energijos.
Nesunku nuspėti, jog kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo šilumos siurblys veiks efektyviau, o šildymas atsieis pigiau. Geriausia, jei šilumos siurblio naudingumo koeficientas bus ne mažesnis kaip 3. Platus pasirinkimas aukštą naudingumo koeficientą demonstruojančių šilumos siurblių yra mūsų asortimente. Prie kiekvieno siurblio pateikta išsami techninė charakteristika, tad nesunku įvairius variantus įvertinti ir palyginti tarpusavyje.
| Šilumos siurblio tipas | Naudingumo koeficientas (COP) |
|---|---|
| Oras-vanduo | Priklauso nuo lauko temperatūros ir vandens temperatūros |
| Geoterminis | Aukštesnis nei oras-vanduo |
Dujiniai katilai
Besirenkant dujinį katilą svarbu gerai apgalvoti viską, pradedant katilo galia ir naudingumo koeficientu, kitomis techninėmis savybėmis, baigiant jo pritaikymu pagal konkretų patalpų dydį ir aplinką. Katilo naudingumo koeficientą didžiąja dalimi lemia degiklio tipas. Degikliai gali būti ventiliatoriniai arba injekciniai atmosferiniai. Pastarieji naudojami senesnių modelių katiluose ir nėra tokie efektyvūs, nors ir gerokai paprastesni bei pigesni.
Tačiau pats didžiausias naudingumo koeficientas yra naujausios kartos kondensaciniuose dujiniuose katiluose. Pasidomėkite, kokius techninius duomenis apie katilo veikimą pateikia gamintojas ir koks naudingumo koeficientas nurodytas dokumentuose. Jeigu reikia, pasitarkite su specialistais, kurie suteiks visą išsamią informaciją katilų pajėgumo ir naudingumo bei kitais rūpimais klausimais.
Kaip jau turbūt supratote iš ankstesnio aprašymo, dujinių katilų naudingumo koeficientas nėra vienodas. Senesniuose katilų modeliuose jis paprastai siekia maždaug 94-97 %, kai tuo tarpu naujausių kondensacinių katilų - apie 105 %.
Ieškantiems patikimų, kokybiškų dujinių katilų su aukščiausiu naudingumo koeficientu vertinga būtų paskaityti straipsnį „Kokios firmos dujiniai katilai geriausi?“.
tags: #naudingumo #koeficientas #didziausias #gali #buto