Keliems bendrasavininkams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdant vieną žemės sklypą, dažnai iškyla įvairių iššūkių. Būtina susitarti, kas ir kokia sklypo dalimi naudosis. Reikalingas bendrasavininko sutikimas statant ar rekonstruojant namą ar kitus statinius bendrame žemės sklype. Taip pat, vienam bendrasavininkui pradėjus atitinkamus veiksmus sklype (pradėjus statyti inžinerinius ar kitus statinius ir pan.) be kito sutikimo, kitas turi kuo skubiau išreikšti savo valią.
Ginčai dažnai kyla dėl to, kai nėra nustatytos ir įregistruotos sklypo naudojimosi tvarkos, o vienas bendrasavininkas be kito sutikimo pasistato statinius, rekonstruoja esamus statinius, užimdamas patogesnę vietą sklype, ilgą laiką naudojasi kažkuria sklypo dalimi, tuo tarpu kitas bendrasavininkas iš karto nepareiškia pretenzijų ir negina savo teisių. Tokia situacija ypač aktuali išvykusiems ar toje vietoje negyvenantiems bendrasavininkams, taip pat gavusiems palikimą, kai jie iki šiol tiksliai negalėjo žinoti, kokia žemės sklypo dalis ir kurioje konkrečioje vietoje jiems priklauso.
Be bendrasavininko sutikimo statinius rekonstravęs ar pasistatęs kitas bendrasavininkas ir užėmęs patogesnę sklypo vietą, dažnai argumentuoja tuo, kad tokia sklypo naudojimosi tvarka yra istoriškai susiklosčiusi, kad dėl tokio naudojimosi kitas bendrasavininkas niekada nereiškė jokių pretenzijų. Valstybinę statybos priežiūrą atliekanti institucija pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus turi atsisakyti tirti skundus dėl savavališkos statybos, jeigu nuo statybos pradžios praėjo daugiau nei du metai (išskyrus atvejus, kai statiniai pastatyti valstybei ar savivaldybei priklausančioje sklypo dalyje ar kitaip ginamas viešasis interesas).
Kuo ilgiau bus faktiškai naudojamasi tam tikromis sklypo dalimis, ypač jas užėmus kad ir nesudėtingais statiniais, tuo sunkiau pakeisti nusistovėjusią sklypo naudojimosi tvarką. Netgi įvertinus tai, kad sklypo naudojimas vienam bendrasavininkui yra neracionalus, o sklypo dalys priskiriamos skirtingose sklypo vietose, gali būti patvirtinta ilgą laiką susiklosčiusi sklypo naudojimosi tvarka.
Dėl to, siekiant išvengti ginčų, nesusipratimų ir nuostolių, patartina kuo anksčiau ginti savo teises, jeigu jos pažeidžiamos; parengti sklypo naudojimosi tvarkos planą, nustatyti sklypo naudojimosi tvarką ir ją registruoti VĮ Registrų centre.
Bendroji Nuosavybė - Kas Tai?
Visų pirma tam, kad bendrasavininkai žinotų visas savo teises bei atsakomybes reikia tikslai apibrėžti, kas yra bendroji nuosavybė. Pažymėtina, kad bendrąja nuosavybe yra laikomas turtas, kuris priklauso dviem arba keliems savininkams. Svarbus akcentas, jog bendrasavininkais gali būti keli fiziniai ar juridiniai asmenys, valstybė, savivaldybės. Dažniausiai bendroji nuosavybė atsiranda, kai keli asmenys kartu perka turtą, paveldi ar gauna dovanų. Skiriama bendroji dalinė nuosavybė ir bendroji jungtinė nuosavybė.
Bendrosios Nuosavybės Formos
Bendroji Dalinė Nuosavybė
Bendrojoje dalinėje nuosavybėje aiškiai nustatytos kiekvieno savininko turto dalys. Bendroji dalinė nuosavybė valdoma, naudojama ir ja disponuojama visų jos dalyvių sutikimu. Esant nesutarimui, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato teismas bet kuriam bendrasavininkui pateikus ieškinį.
Bendroji Jungtinė Nuosavybė
Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kiekvieno savininko turto dalys nėra nustatytos ir griežtai įvardytos. Bendrosios jungtinės nuosavybės teisės gali atsirasti tik įstatymo nustatytais atvejais. Pavyzdžiui, sutuoktinių turtas yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.
Turto atidalijimas iš bendrosios nuosavybės
Bendrasavininkų Nesutarimai
Dažniausiai nesutarimai kyla tuomet, kai turtą reikia pasidalinti. Pavyzdžiui, vienas namas du savininkai, turintys skirtingus lūkesčius. Bendrosios nuosavybės atveju visi NT valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimai priklauso nuo visų bendrasavininkų. Vieno bendrasavininko teisės yra apribojamos kito bendrasavininko. Apribojimai, išsiskyrusios nuomonės bei skirtingi interesai labai dažnu atveju tampa pagrindine nesutarimų priežastimi.
NT Bendrasavininkų Teisės
Siekiant išvengti galimų nesutarimų, visi bendrasavininkai turi gerai žinoti savo teises:
- Teisė gauti pajamas. Kiekvienas iš bendrasavininkų proporcingai savo daliai turi teisę į bendro turto duodamas pajamas. Jei iš bendro turto naudojimo, valdymo, disponavimo yra gaunamos pajamos, kiekvienas bendrasavininkas turi teisę į gaunamas pajamas, bet tik į tokią pajamų dalį, kuri yra proporcinga jo valdomam, naudojamam ir disponuojamam turtui.
- Teisė disponuoti savo dalimi. Kiekvienas bendrasavininkas turi teisę valdyti, naudoti ir disponuoti savo turima turto dalimi kaip savininkas. Jeigu dalis bendrosios nuosavybės parduodama pašaliniam asmeniui, tai kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi pirmenybę pirkti parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama.
- Teisė atsidalinti. Kiekvienas bendrasavininkas turi teisę reikalauti atidalyti jį iš bendro turto. Atidalijant pasikeičia turto teisinis statusas - suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama individualios nuosavybės teise, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia.
NT Bendrasavininkų Pareigos
Bendrasavininkų pareigos yra ne ką mažiau reikšmingos nei teisės:
- Finansinė atsakomybė. Kiekvienas bendrasavininkas atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo dalyvauti išlaidose, daromose jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitiems mokėjimams.
- Atsakomybė prieš kitus bendrasavininkus. Kiekvienas bendrasavininkas privalo raštu pranešti kitiems bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviams apie ketinimą parduoti savo dalį pašaliniam asmeniui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda.
Žemės Sklypo Padalijimo Būdai
Yra keletas būdų, kaip padalinti žemės sklypą, priklausomai nuo bendrasavininkų susitarimo ir teisinių reikalavimų.
Žemės Sklypo Padalijimas Tarp Bendrasavininkų, Nustatant Naudojimosi Tvarkos Planą
Šis būdas yra pats paprasčiausias. Žemės sklypo plane nurodomos skirtingos žemės naudojimosi dalys, tačiau žemės sklypo kadastrinis numeris lieka tas pats. Būtina pasirašyti bendrą susitarimą, kuriame nurodoma žemės sklypo naudojimosi tvarka. Dokumentas turi būti patvirtintas notaro. Ši paslauga yra greitesnė ir pigesnė, tačiau bendrasavininkus ir toliau sieja bendros dalinės nuosavybės teisės, todėl laisvai disponuoti savo žemės sklypu neišeis. Be raštiško bendrasavininko sutikimo, kažką pastatyti ar parduoti neišeis.
Žemės Sklypo Padalijimas Į Dvi Arba Daugiau Dalių
Geodezininkas - matininkas paruošia detalųjį žemės planą bei žemės formavimo ir pertvarkymo projektą. Žemės sklypai sudaro atskirus nekilnojamojo turto vienetus bei kiekvienas iš jų įgauna atskirą kadastrinį numerį. Taip reformuojant žemės sklypų paskirtį, savininkai įgauna teises vykdyti šioje žemėje atitinkamą paskirčiai veiklą, tačiau išlieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir žemės sklypas nepereina į atskirų bendrasavininkų asmeninį valdymą.
Žemės Sklypo Atidalijimas ir Laisvė Disponuoti Savo Nekilnojamu Turtu
Šiuo atveju yra užtikrinta teisė visapusiškai disponuoti savo nekilnojamu turtu, nes yra suformuojami atskiri nekilnojamo turto vienetai. Pirmas žingsnis - žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procesas. Tokiu būdu formuojami atskiri žemės sklypai, turintys atskirus kadastrinius numerius.
Žemės Sklypo Padalijimo Eiga
- Vienas iš žemės sklypo savininkų, arba jo įgaliotas asmuo ar rengėjas, kreipiasi su prašymu į savivaldybės administracijos direktorių dėl galimybės pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą arba detalųjį planą.
- Jeigu žemės sklypas priklauso keliems bendrasavininkams, prašymą rengti detalųjį planą arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą gali pateikti vienas iš savininkų, bet vėliau parengtą projektą turi suderinti visi žemės sklypo bendrasavininkai.
- Prašymas yra rašomas pagal žemės sklypo lokaciją priklausančioje savivaldybėje, arba pateikiamas užpildant atitinkamą formą elektroninėje žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos (TPDRIS).
- Pateiktame prašyme nurodomas projekto rengimo tikslas - žemės sklypo padalijimas ar atidalijimas. Kartu su prašymu yra pateikiami ir papildomi dokumentai: žemės sklypo planas, žemės sklypo nekilnojamo turto registro išrašas ir kitus aktualius dokumentus.
- Gavus leidimą rengti projektą, asmuo kreipiasi į projekto rengėjus dėl tolimesnius veiksmų vykdymo. Po to projektas teikiamas patikrinimui.
- Su savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu kreiptis į matininką, kad kiekvienam pagal projektą naujai suformuotam žemės sklypui būtų atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos atlieka kvalifikuotas matininkas.
Reikalingi Dokumentai
- Leidimas vykdyti sklypo padalijimo projektą (formavimo ir pertvarkymo projektą): žpdris sistemoje pildomas prašymas dėl formavimo pertvarkymo projekto rengimo. Reikės prisijungti el. parašu arba su el.
- Geodezinių matavimų planas: reikalingi kadastriniai matavimai LKS-94 sistemoje. Sklypo ribos ir plotas turi būti tikslūs.
- Topografinis planas: Urbanizuotoje teritorijoje daugeliu atveju reikės topografinio plano.
Svarbūs Patarimai
- Pasikonsultuokite su specialistais: prieš pradedant, vertinga pasitarti su projektuotoju ar toks projektas apskritai įmanomas, kokie kiti niuansai gali iškilti.
- Gaukite leidimus: užpildykite prašymą žpdris sistemoje ir gaukite leidimą sklypo padalijimui (formavimo ir pertvarkymo projektui). Reikės el. parašo arba el.
- Pasirašykite sutartį su projektuotoju. Jis turėtų tinkamai pakonsultuoti, parinkti ir suderinti sprendinius po padalijimo.
- Registruokite pakeitimus: atlikę padalijimą, nepamirškite užregistruoti pakeitimų.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į sklypo reljefą, susisiekimo galimybes bei inžinerinių tinklų prieinamumą - tai gali turėti įtakos tiek pačiam padalijimo procesui, tiek būsimiems sklypo naudojimo planams.
Prieš pradėdami verta pasidomėti, ar yra apribojimų, susijusių su kultūros paveldu, saugomomis teritorijomis ar kitomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.
Dėl visų šių veiksnių rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotus matininkus ir architektus, kurie padės išvengti klaidų bei užtikrins, kad procesas vyktų sklandžiai ir laikantis teisės aktų.
Žemės Sklypo Sujungimas
Žemės sklypo sujungimas vyksta pagal Žemės įstatymo nustatytą tvarką. Norint sujungti žemės sklypus, reikia pateikti prašymą Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT). Prašymą sujungti žemės sklypus gali pateikti vienas ar keli sklypų savininkai.
NŽT išnagrinėjusi prašymą, priima sprendimą dėl sklypo sujungimo. Žemės sklypo sujungimo išlaidas apmoka sklypo savininkai.
Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad yra keletas aplinkybių, kai sujungti žemės sklypus negalima.
Žemės Sandorių Forma
Žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir Žemės įstatymas. Prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki 3 metų, - žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema.
Žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (-ai), laikantis Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų.
Naudojimosi Tvarkos Nustatymas
Pats paprasčiausias žemės sklypo dalijimas, kai nesuformuojant atskirų sklypų yra parengiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas.
Parengus žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą žemės sklypas lieka su tuo pačiu kadastriniu numeriu, o plane yra nurodomos tik atskiros žemės sklypo naudojimosi dalys tarp bendrasavininkų.
Be to, susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal šį planą, privalo būti patvirtintas notaro, o susitarimą turi pasirašyti visi dalijamo sklypo bendrasavininkai.
Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano parengimas yra labai greitas procesas ir užtrunka apie 1 savaitę.
Yra trys situacijos sprendimo būdai - sklypo dalių atidalinimas, naudojimosi tvarkos parengimas arba galima tiesiog nedaryti nieko.
Visų pirma, turi būti parengtas tikslus žemės sklypo planas su pažymėtomis sklypo dalimis, taip pat tekstinė dalis, kurioje aprašyta naudojimosi tvarka. Tuomet šis dokumentas yra tvirtinamas notarine tvarka ir registruojamas Nekilnojamojo turto registre.
Turbūt didžiausias naudojimosi tvarkos trūkumas yra toks, kad užstatymo rodikliai yra skaičiuojami ne kiekvienai sklypo daliai atskirai, bet visam sklypui.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad bendra daline nuosavybe valdomame sklype norint pradėti statybą teks gauti visų bendraturčių sutikimus.
Žemės Sklypo Padalijimo Kainos
Žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo kaina priklauso nuo keleto pagrindinių aspektų, tokių kaip: koks teritorijų planavimo dokumentas tam bus pasirinktas, koks numatomas planuojamos teritorijos plotas, kiek sklypų dalyvauja padalijime ar atidalijime, bei kiek naujų žemės sklypų pagal projektą bus suformuota.
DUK
Klausimas: Tėvas turi namų valdos sklypą užregistruotą su nebaigtomis statybomis. Šį sklypą nori užrašyti dukrai. Tačiau tą sklypą reikia padalinti į dvi dalis, kad atitektų ir sūnui. Nuo ko pradėti? Kokia tvarka? Ar nuo notaro paslaugų ar nuo žemėtvarkos?
Atsakymas: Reikia rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, tada sklypai atsidalins ir gaus atskirus kadastrinius numerius. Sudarius sutartį su matininkais, jie gauna visus reikalingus leidimus, reikalavimus ir pan. Jums niekuo rūpintis nereikia. Tokio projekto kaina apie 700 Eur, po projekto dar reikalingi atidalintų sklypų geodeziniai matavimai (1 skl. kaina - 150 Eur).
Klausimas: Ar galiu gauti sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimo dokumentų kopijas? Ir kur kreiptis? Sklypas priklauso trims bendrasavininkams, du bendrasavininkai padarė sklypų padalijimą be trečio bendrasavininko žinios, tik jau paruoštą projektą atsiuntė. Projektas buvo vykdomas 3 metus ir dabar net pasibaigę sąlygos. Ar gali teismas patvirtinti projektą, nors jau sąlygos pasibaigę?
Atsakymas: Be bendrasavininko žinios projekto patvirtinti negalėjo, nes pateikiant projektą derinti reikia pridėti visų savininkų sutikimą/suderinimą. Jeigu tokio vienas iš bendrasavininkų nepasirašinėjo, vadinasi negalėjo ir projektas būti sudėtingas, nebent kažkas pasirašė už jį. Projektai rengiami www.zpdris.lt, galite surasti savo projektą pagal kadastrinį numerį. Sąlygoms pasibaigus projekto negali patvirtinti jokia institucija. Jei projektas jau yra patvirtintas, projekto kopiją galite gauti NŽT teritoriniame skyriuje arba savivaldybėje (priklausomai nuo to, kaime ar mieste yra sklypas). Taip pat su projektu supažindinti gali (bet neprivalo) projekto rengėjas. Teismas gali priimti sprendimą tvirtinti projektą net pasibaigus reikalavimams, nes projekto reikalavimai yra išduodami projekto rengimui, o teismo procesas gali užsitęsti ilgiau, nei galioja reikalavimai.
Nors naudoti bendrąja daline nuosavybės teise priklausantį daiktą asmuo dažniausiai gali ir nenustatęs naudojimo tvarkos, norint kiek įmanomą apriboti galimai kilsiančių konfliktinių situacijų tarp bendraturčių skaičių ir išvengti naudojimo metu kylančių pretenzijų, verta iš anksto pagalvoti apie daikto naudojimosi tvarkos nustatymą.
Kaip jau minėta anksčiau, dalių bendrosios nuosavybės teisėje nustatymas galimas tiek bendraturčių sutarimu, tiek, tokio sutarimo nepasiekus, - teismine tvarka.
Naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis).
Tokiu atveju naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis.
el. Topografinė nuotrauka, tai detalus 2,5 D vietovės planas rengiamas masteliu 1:500, kartais sutrumpinai vadinamas toponuotrauka.
Žemės sklypo kadastriniai matavimai - tikslieji žemės matavimai liaudyje ne visai tiksliai vadinami geodeziniais matavimais.
Geodeziniai matavimai iš esmės yra visi tikslieji matavimai kuriuose naudojami ypatingai tikslūs - geodeziniai prietaisai.
Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas gali būti puiki alternatyva statybai žemės ūkio paskirties sklype, jei to padaryti nėra galimybės pagal savivaldybė bendrąjį planą keičiant paskirtį.
Geodezinis planas pagal daugumos žmonių užklausas dažniausiai yra žemės kadastrinių matavimų planas.
Sklypo padalijimas - paslauga, kurios metu sklypas padajijamas į kelis atkirus sklypus arba atidalijima iš bendosios nuosavybės.
Dažnai susiduriame su situacijomis, kai mūsų klientai jau turi įsigiję ar nori įsigyti ne visą žemės sklypą, o tik jo dalį.
Tokiais atvejais reikia labai aiškiai įvardinti galimas grėsmes ir rasti jų sprendimus, nes neišvengiamai teks turėti santykį su kitais žemės sklypo bendraturčiais.
Nors naudoti bendrąja daline nuosavybės teise priklausantį daiktą asmuo dažniausiai gali ir nenustatęs naudojimo tvarkos, norint kiek įmanomą apriboti galimai kilsiančių konfliktinių situacijų tarp bendraturčių skaičių ir išvengti naudojimo metu kylančių pretenzijų, verta iš anksto pagalvoti apie daikto naudojimosi tvarkos nustatymą.
Yra trys situacijos sprendimo būdai - sklypo dalių atidalinimas, naudojimosi tvarkos parengimas arba galima tiesiog nedaryti nieko.
Apie paskutinį variantą detaliau rašyti nereikia, nes kai parduodama sklypo dalis, kuri yra apibrėžta tik skaičių išraiška, paprastai reiškia, kad gali tekti įdėti labai daug pastangų ir pinigų, kol bet koks vystymas tokiame sklype bus įmanomas.
Sklypo Atidalinimas
Geriausias sprendimas - žemės sklypo dalies atidalinimas.
Tačiau jis ne visuomet yra paprastai ir lengvai įgyvendinamas.
Sunkiausia dalis - susitarimas su sklypo bendraturčiais.
Reikės ne tik nuspręsti dėl sklypo padalinimo schemos, bet ir dėl įvažiavimų į būsimus sklypus bei kitų klausimų.
Paprastai žemės sklypo dalių atidalinimas įgyvendinamas rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrą.
Visas šis procesas gali būti pradedamas tik susitarus bendraturčiams dėl visų aukščiau aprašytų detalių.
Taip pat svarbu paminėti, kad sklypų atidalinimą ne visuomet leidžia teritorijų planavimo dokumentai ar kiti teisės aktai.
Sklypo Atidalinimo Privalumai:
- Savarankiškas disponavimas - kiekvienas savininkas gali parduoti, dovanoti, įkeisti ar statyti be bendraturčių sutikimo.
- Ginčų išvengimas - aiškiai atskiriamos nuosavybės ribos, sumažėja konfliktų, nes jau nebelieka arba sumažėja bendraturčių.
- Turto vertės didėjimas - atskiri sklypai dažnai tampa patrauklesni rinkoje nei bendrasavininkų turtas.
- Atskiras infrastruktūros planavimas - galima individualiai tvarkyti komunikacijas, kelią (yra išimtys, kai būtini servitutai).
Sklypo atidalijimas visada geresnis variantas nei naudojimosi tvarkos nustatymas.
Tačiau praktikoje būna per mažas sklypas, arba užstatytas sklypas taip, kad nėra galimybės jo atidalinti.
Tuomet reikia nustatyti naudojimosi tvarką.
Atidalyti žemės sklypą galima ir bendru sutarimu. Tokiu būdu suformuojami atskiri nekilnojamojo turto objektai, kurie valdomi atskirų savininkų. Jeigu išlieka poreikis, atidalijus sklypus, reikia numatyti kelio servitutus, reikalingus privažiavimui iki atitinkamo sklypo.
Sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas - nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalis).
Teismų praktikoje teikiama pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių.
Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo - pagrįsti jo suformavimo būdą.
Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai.
Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus.
Teikiami atidalijimo variantai turi būti pagal procedūras ir techniškai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, yra konstatavęs, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.
tags: #naudojimosi #tvarka #zemes #sklypu #nera #bendrasavininku