Panevėžio rajono Naujamiesčio seniūnijoje, prie Labos upelio, įsikūrusi buvusio dvaro sodyba, žinoma kaip Naudvario dvaras. Tai išskirtinė vieta, įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir saugoma valstybės. Žinoma, kad rezidencija gyvavo jau XVIII a., o nuo šio amžiaus pabaigos dvarą valdė Kerbedžiai.
Panevėžio rajono žemėlapis, kuriame įsikūręs Naudvario dvaras
Kerbedžių Giminė Ir Naudvario Dvaro Įsigijimas
Kerbedžių giminė Lietuvoje žinoma nuo XVI amžiaus. Žemaitijoje, Kvalonuose, gyveno Stanislovas Kerbedis, turėjęs dvarą, kurį paliko sūnui Steponui, o šis - savo vaikams. Išlikę dokumentai iš 1584 m. bylos, kurioje Stepono Kerbedžio vaikai bylinėjosi su Jurevičiais, leidžia manyti, kad Kerbedžiai Žemaitijoje gyveno dar gerokai iki Liublino unijos (1563 m.). Lietuvišką Kerbedžių kilmę pabrėžia ir pati pavardė, kurios šaknis galima rasti kai kurių miestelių, upių ar ežerų pavadinimuose, pavyzdžiui, Kernavė, Kertupis, Kertuojai ir t. t.
XVIII amžiuje Kerbedžiai valdė tris gyvenvietes Šeduvos krašte, Pakiršinius Šiaulių paviete, o nuo 1787 metų - Naudvarį, kuris buvo priskirtas Upytės pavietui. Tais metais dvarą įsigijo Stanislovas Kerbedis, valdęs ir Pakiršinių dvarą Šiaulių paviete. 1790 m. dvarą paveldėjo jo žmona ir vaikai. XIX a. pradžioje Naudvaris priklausė vienam iš vaikų - Valerijonui Kerbedžiui (buvo vedęs Gabrielę Malinskaitę iš Beinoravos).
Stanislovas Kerbedis: Inžinierius, Gimęs Naudvaryje
Naudvario šeimininko Valerijono šeimoje 1810 m. kovo 10 d. gimė Stanislovas Kerbedis, vėliau tapęs žymiu inžinieriumi, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotoju. Būdamas labai gabus matematikai, S. Kerbedis per du metus baigė studijas Vilniaus universitete ir buvo pripažintas fizikos-matematikos kandidatu. Apsisprendęs siekti inžinerinių mokslų, toliau studijuoti išvyko į Peterburgo susisiekimo kelių inžinierių korpuso institutą.
1818-1824 metais Stanislovas Kerbedis mokėsi Panevėžio pijorų mokykloje, vėliau Kauno klasikinėje gimnazijoje, o 1826-1828 m. studijavo Vilniaus universiteto Fizikos-matematikos mokslų fakultete. 1830 m. S. Kerbedis studijų praktikai atvyko į Lietuvą, kur vyko Dubysos-Ventos kanalo statyba. 1831 m. S. Kerbedis baigė studijas Peterburgo susisiekimo kelių inžinierių korpuso institute.
S. Kerbedis daugiau kaip 60 savo kūrybinio gyvenimo metų skyrė tiltų statybos ir transporto sistemos formavimo teorijai ir praktikai. Kilęs iš bajorų giminės, pagal tautybę lenkas, būsimas garsusis inžinierius S. Kerbedis augo devynių vaikų šeimoje senoje dvaro sodyboje Naudvaryje (Panevėžio r. Naujamiesčio sen.) prie Labos upelio.
Dvaro Raida Ir Savininkų Kaita
1835 m. dvarą paveldėjo Mykolas Kerbedis (m. 1893 m. Varšuvoje), valdė ir Pranionius. Jam valdant, XIX a. vid. sukurtas iš esmės naujas sodybos ansamblis. Dvare veikė plytinė ir spirito varykla. Po Mykolo Kerbedžio mirties 1893 m. Naudvaris atiteko Valerijonui Kerbedžiui. Šis kartu su broliu Mykolu už 8 tūkst. aukso rublių nupirko vargonus statomai Naujamiesčio bažnyčiai. Po Valerijono mirties 1905 m. dvarą valdė našlė Gabrielė Malinskaitė Kerbedienė.
Kadangi Kerbedžiai palikuonių neturėjo, pagal Valerijono testamentą dvaras atiteko Gabrielės sesers Liudvikos Malinskaitės vyrui Boleslovui Straševičiui (Augustavo savininkui), kuris Valerijono garbei pavadino vieną iš sūnų (gyveno 1885-1968), kuris dvare ir gyveno prieš antrąjį pasaulinį karą. Paskutinis dvaro valdytojas buvo gamtininkas, garsios drugelių ir vabzdžių kolekcijos, saugomos Panevėžio kraštotyros muziejuje, autorius Valerijonas Straševičius (1885-1988).
Naudvario Dvaras Sovietmečiu Ir Šiandien
1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas. 1941 m. Straševičiai ištremti į Sibirą, o dvare įsikūrė kolūkio centras, kontora. Jame įsikūrė kolūkio centras, kontora, rūmuose veikė pradinė mokykla. 1944 m. besitraukiantys vokiečiai rūmus sudegino. Pokario metais jie atstatyti ir rekonstruoti. Nuo 1982 m. čia veikė Pašuojo pradinė mokykla, kuri čia buvo įsikūrusi dar 2004 m., kuomet ją lankė 7 vaikai. 2005 m. dvaro sodybos ansamblis ir parkas iš Valstybės turto fondo perėjo Panevėžio rajono savivaldybės žinion.
Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir saugoma valstybės. Dabar paveldu rūpinasi šio krašto bendruomenė. Dvaras, jo istorija įdomūs ir plačiajai visuomenei, čia buvo filmuotas reportažas televizijos laidai „Atspindžiai“.
Architektūra Ir Išlikę Elementai
Dvaro sodybos pastatai statyti XIX a. vid., išdėstyti pagal klasicizmo ir romantizmo stilių reikalavimus, priderinti prie reljefo. Išlikę 8 statiniai, tarp jų unikalūs nedegto molio plytų svirnai, kalvė, tvartai. Ansamblis turi architektūrinę, istorinę, kraštovaizdinę vertę. Tai Kultūros paveldo objektas, kuriame saugomi 9 sodybos elementai (8 pastatai ir parkas).
Rūmai su oficina, du simetriškai išdėstyti svirnai ir kumečių namas sudaro uždarą dvaro aikštę. Priešais dvarą greičiausiai buvo reprezentacinis gėlynas įrėmintas ovalinės formos taku. Vienas iš svirnų yra avarinės būklės ir atitvertas įspėjamąja juosta. Toliau nuo rūmų stovi išlikusios po gaisro klojimo sienos. Nors pastatas nusiaubtas ugnies, vis tiek galima įžvelgti gražias pastato linijas.
Naudvario dvaro sodyba įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir saugoma valstybės
Naudvario Dvaro Savininkai
| Laikotarpis | Savininkas |
|---|---|
| Iki 1787 m. | Nežinoma |
| 1787 - 1790 m. | Stanislovas Kerbedis |
| XIX a. pr. | Valerijonas Kerbedis |
| 1835 - 1893 m. | Mykolas Kerbedis |
| 1893 - 1905 m. | Valerijonas Kerbedis |
| 1905 - 1940 m. | Gabrielė Malinskaitė Kerbedienė ir Boleslovas Straševičius |
| 1940 m. | Nacionalizuotas |