Būstas Naujamiestyje: Darbo Galimybės Ir Karjeros Perspektyvos

„Mano BŪSTAS“ - lyderiaujanti pastatų administravimo ir priežiūros įmonė Lietuvoje, veikianti 11 miestų ir valdanti daugiau nei 8.5 mln. kv. metrų daugiabučių plotą. Mūsų komandoje daugiau nei 600 dirbančių savo srities specialistų ryžtingai sprendžia iškilusias problemas, nestokoja drąsos keistis ir ambicingai pirmauja rodydami rinkos lyderio pavyzdį. Jei esi pasiruošęs iššūkiams ir nori prisidėti prie inovatyvios komandos, kviečiame prisijungti į „Mano BŪSTO“ gretas. Tai - bendruomenė, kurioje kiekvienas narys yra vertinamas ir kur kiekviena idėja gali tapti realybe. Daug dėmesio skiriame darbuotojų tobulėjimui, nes tikime, kad nuolatinis mokymasis ir profesinis augimas yra esminiai veiksniai, palaikantys mūsų įmonės konkurencingumą.

Nuolat ieškome naujų talentų, tad jei esate pasiryžę naujoms karjeros galimybėms, kviečiame jus prisijungti. Tikiu, kad mūsų kartu sukurtas kelias į sėkmę taps ir jūsų sėkmingos profesinės kelionės dalimi.“

Mindaugas Genys, „Mano BŪSTO“ direktorius.

Kodėl Verta Dirbti „Mano BŪSTE“?

Naudos: „MELP“ - tai mobilioji programėlė, kuria naudojasi visi darbuotojai. Ji turi darbuotojų pripažinimo programą, padeda sužinoti svarbiausias įmonės naujienas, siūlo darbuotojų naudas ir partnerių nuolaidas (+100) ne tik darbuotojams, bet ir jų šeimos nariams!Tradicijos: Tradicijos mūsų įmonėje yra labai svarbus kultūros stiprinimo veiksnys. Jos padeda perduoti vertingas patirtis, vysto bendruomeniškumo jausmą, gerina komandinį darbą ir prisideda prie teigiamo mikroklimato puoselėjimo.Tobulėjimas: Nuolat organizuojami vidiniai ir išoriniai mokymai padeda tobulėti, AI projektų diegimas leidžia žengti koja kojon su technologijomis, o horizontalios ir vertikalios karjeros skatinimas padeda augti profesinėje srityje.

Justina Žukauskienė, Mano Būstas NPC direktorė:

„Prie UAB „Mano BŪSTAS“ prisijungiau 2015 metais, pradėdama savo kelią asistentės pozicijoje ir didelio įdirbio dėka, tapau įmonės direktore. Visus tuos metus siekiau, kad įmonė sėkmingai įgyvendintų klientų lūkesčius ir pasiektų geriausius veiklos rezultatus. Dabar mano pagrindinis tikslas yra dirbti su komanda ir užtikrinti, kad visi darbuotojai dirbtų tarpusavyje siekdami kuo geresnių rezultatų, o klientai jaustųsi patenkinti ir mūsų įmonė sėkmingai augtų.“

Marius Šiaulys, Klaipėdos regiono vadovas:

„Mano BŪSTAS“ įmonių grupėje pradėjau dirbti 2011 metais. Per daugiau nei 13 įdomių ir iššūkių pilnų darbo metų sėmiausi patirties teisininko, direktoriaus, grupės vadovo pozicijoje, na, o dabar jau trejus metus dirbu Klaipėdos regiono vadovu. Labai džiaugiuosi, kad per visus šiuos metus tiek daug nuveikėme siekdami klientų pasitenkinimo, o kai laimingi klientai - laimingi ir kolegos. „Mano BŪSTAS“ - stipriausia ir patikimiausia daugiabučių namų administravimo ir priežiūros įmonių grupė, todėl čia sutikau tikrai daug talentų, kurie užaugo nuostabiais ir klientus mylinčiais savo srities profesionalais.“

Naujos Statybos Būstas Naujamiestyje: „Hanner“ Projektai

Ieškote naujos statybos buto sau ar investicijai? Tuomet kviečiame susipažinti su „Hanner“ vystomais naujos statybos butų projektais Vilniuje.
  • RINKOS LYDERIS. „Hanner“ turi 28-erių metų patirtį vystant daugiabučių namų projektus ir jau eilę metų yra rinkos lyderis.
  • LANKSČIOS ĮSIGIJIMO SĄLYGOS. Suteikiame galimybę įsigyti naują butą su 5 000 EUR pradiniu įnašu. Sumokėkite pirmąją 5 000 EUR įmoką, o likusią avanso dalį išskaidysime iki buto statybų pabaigos.
  • PILNA APDAILA. Taupydami klientų laiką, siūlome Jums pasirinkti pilnos apdailos tipą ir komfortiškai gyventi jau iškart įsikėlus į savo naujai įrengtus namus. Esame sukūrę du pilnos apdailos įrengimo tipus - STANDART ir PREMIUM.
Susidomėjote? Tuomet susisiekite su mumis.

Atliekų Tvarkymas ir Administravimas

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo teisinius dokumentus buvo perkeltos visos Europos Sąjungos atliekų tvarkymo teisės aktų nuostatos, pagrindiniai principai bei prioritetai.

Administratoriaus veiklą butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administravime reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 1 punkto nuostata, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

Administravimas - tai itin sudėtingas, daugiaplanis procesas, suvokiamas materialiuoju, intelektiniu, dvasiniu aspektais. Tai administravimas, sutartiniai įsipareigojimai, aplinkosauginis švietimas ir gyventojų informavimas, higienos bei sveikos gyvensenos pradų skiepijimas, saugus atliekų surinkimas ir išvežimas bei atliekų rūšiavimas, kontrolė, viešųjų paslaugų teikimas, organizavimas, planavimas, įstaigų ir įmonių bendradarbiavimas.

Atliekų Tvarkymo Teisinis Reglamentavimas

Apžvelgti komunalinių atliekų tvarkymo teisinį reglamentavimą Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, aptarti institucijų atsakomybę bei planavimą šioje srityje, apibūdinti atliekų tvarkymo proceso ir sistemos bruožus, savivaldybės institucinę sampratą ir jai priskirtas funkcijas komunalinių atliekų tvarkymo srityje.

Miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo dalyvius vadovautis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais.

Pasirinkta tema įpareigoja išsiaiškinti šio modelio veiksmingumo kriterijus ir naudą.

  • Įvertinti, kaip gyventojai suvokia atliekų tvarkymo naudą ir moka už suteiktas komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas.
  • Išanalizuoti atliekų tvarkymo administravimą, kaip pagrindinį administravimo rodiklį.

Šioms atliekų turėtojų (gyventojų) grupėms, ir šios naudos suvokimas didina pagrindinio Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos principo - atsiskaitymo už suteiktas atliekų tvarkymo paslaugas pagal faktinį atliekų kiekį, realizavimą.

Pagrindiniai Atliekų Tvarkymo Termina

Daugiabutis namas - trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas.

Konteinerių aikštelė - nustatyta tvarka įrengta vieta komunalinių atliekų surinkimo konteineriams pastatyti.

Europos Sąjungos Atliekų Tvarkymo Principai

Kodifikavus direktyvą 75/442/EEB, Europos Parlamentas ir taryba 2006 m. balandžio 5 d. priėmė bendrąją atliekų direktyvą (2006/12/EB). EB komisijos Komunikate tarybai ir Europos parlamentui 2007 m.

Perkėlus Europos Sąjungos atliekų tvarkymo direktyvos nuostatas į Lietuvos nacionalinę teisę, bendra atliekų apibrėžtis yra išaiškinta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4 punkte.

Absoliuti dauguma pavojingų atliekų susidaro gamybos ir verslo įmonėse ir tik nežymi dalis buityje.

Deponuotinos (saugotinos) atliekų grupės pagrindinę dalį sudaro radioaktyviosios atliekos tai - itin pavojinga atliekų kategorija, kurios tvarkomos atskirai nuo kitų pavojingų atliekų.

Lietuvoje radioaktyvus atliekų šaltinis yra Ignalinos atominė elektrinė.

Nepavojingos atliekos - visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingoms atliekoms.

  • Šios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas vadinamos komunalinėmis atliekomis, už jų tvarkymą yra atsakingos savivaldybės ir sudaro atskirą savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.
  • Mišrios komunalinės atliekos - atliekų turėtojo neišrūšiuotos komunalinės atliekos.
  • Antrinės žaliavos - tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos.
  • Biodegraduojamos atliekos tai - maisto, žaliosios ir kt.

Atliekų apibrėžimas Europos Bendrijos atliekų direktyvoje privalomas visoms valstybėms narėms, nepriklausomai nuo to, ar atliekos bus perdirbamos ar šalinamos ir pateiktame Europos atliekų sąraše atliekų apibrėžtis daugiausia grindžiama  atsikratymo  sąvoka.

Pagal poveikį aplinkai ir susidarymo sritis visos atliekos klasifikuojamos į pavojingas ir nepavojingas.

ES Strateginiai Tikslai

Pagrindinis strateginis Europos Sąjungos atliekų tvarkymo tikslas - užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį nepažeidžiant vidaus rinkos veiklos ir skatinti darnųjį vystymąsi.

Atliekų (tvarkymo principų) hierarchija klasifikuoja pasirenkamas atliekų tvarkymo strategijas taikant esminį atliekų minimizavimo kriterijų.

Pagrindinės strategijos yra atliekų mažinimas, pakartotinis panaudojimas bei perdirbimas (angl. "3 R's": reduce, reuse, recycle).

  • Atliekų tvarkymo įrenginių pakankamumo principas - tenkinant Bendrijos ir valstybės poreikius bendradarbiaudamos valstybės narės, jeigu tai būtina, turi sukurti atliekų šalinimo tinklą Bendrijos mastu.
  • ,,Teršėjas moka  principas - atliekų tvarkymo išlaidas turi padengti atliekų turėtojai arba atliekų gamintojai.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo politika remiasi Europos Sąjungos principinėmis nuostatomis.

Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema administruojama, organizuojama bei plėtojama pagal principą ,,teršėjas moka  .

Į Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo teisinius dokumentus buvo perkeltos visos Europos Sąjungos teisės aktų atliekų tvarkymo principų nuostatos bei pagrindiniai prioritetai.

Atliekų Direktyvos

Šiame poskyryje trumpai apžvelgta Bendroji direktyva dėl atliekų (2006/12/EB), o kiti teisės aktai tik paminėti.

Atliekų srautas arba specifinis atliekų teisės aktas nuostatos taikomos tik vienam ar kitam atliekų srautui: Alyvos atliekų direktyva (75/439/EEB0, Titano dioksido atliekų direktyva (78/178/EEB), Nuoteks dumble direktyva (86/276/EEB), Baterijų ir akumuliatorių direktyva (91/157/EEB), Pakavimo atliekų direktyva (94/62/EB), Polichlorbifenils (PBC) ir polichlorterfenils (PCT) direktyva (96/59/EB), Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių direktyva (200/53/EB), Elektros ir elektroninės įrangos atliekų direktyva (2002/96/EB).

Bendroji direktyva dėl atliekų (2006/12/EB) nustato bendruosius Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikos principus, sudaro šios politikos pagrindą, rengiami visi kiti atliekų tvarkymą reglamentuojantys Europos Sąjungos teisės aktai ir kiti dokumentai.

Ši direktyva buvo priimta 2006 m. balandžio 5 d., kodifikavus ET direktyvą 75/442/EEB tai - pagrindinis ES atliekų tvarkymo teisės aktas.

Direktyvos dėka buvo suvienodinti atliekų tvarkymo reikalavimai ir veiksmai valstybėse narėse.

Tai pakenkti aplinkai bei numatanti tam reikalingas priemones.

Pagal direktyvos reikalavimus atliekų tvarkytojas atliekų tvarkymo veiklai vykdyti privalo gauti už atliekų tvarkymą atsakingos valstybės narės institucijos leidimą.

Viss atliekų tvarkytojs veikla turi būti reguliariai tikrinama, jie privalo vykdyti atliekų apskaitą.

Direktyvoje dėl atliekų sąvartynų nustatyta, kad valstybės narės sukuria nacionalinę strategiją, kaip sumažinti sąvartynuose šalinamos biologiškai skaidomas atliekų 13 kiekį, imasi priemonis, kad sąvartynuose būtų šalinamos tik apdorotos atliekos.

Valstybės narės gali numatyti speciali elektros ir elektroninės įrangos atliekų grąžinimo tvarką, jei įrangoje nėra pagrindiniu komponentu arba įrangoje yra kitokis negu elektros ir elektroninės įrangos atliekos.

Lietuvos Respublikos Įstatymai

Konstitucija tai - pagrindinis Lietuvos Respublikos įstatymas.

Vertingos vietovės apsauga, prisižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato atliekų tvarkymo principus, pagrindines juridinis bei fizinis asmens teises ir pareigas.

23 straipsnyje skelbiama, kad asmenys privalo laikytis LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų, o atliekų tvarkymo išlaidas apmoka teršėjas.

Atliekų tvarkymo įstatymas pagrindinis atliekų tvarkymą Lietuvos Respublikos reglamentuojantis teisės aktas, nustatantis bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.

Suformuluoti ir sukonkretinti pagrindiniai su atliekų tvarkymu susiję sąvokų apibrėžimai ir prioritetai, atliekų tvarkymo sistemos organizavimo ir planavimo principai.

Tai viršininkas administracijos, savivaldybės funkcijos, organizuojant atliekų tvarkymą.

Tai racionalus atliekų medžiaginis ir energetinis išteklių panaudojimas.

Tai įgyvendinimas.

Tai įgyvendinimas.

Atliekų tvarkymo taisyklės  patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 metais, pakeistos 2003 m. gruodžio 30 d. yra atliekų tvarkymo įstatymo papildymas, kuriame nustatytos detalios atliekų tvarkymo ir kontrolės priemonės.

Šis taisyklės bendrosios nuostatos reglamentuoja atliekų surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo, apskaitos, identifikavimo, deklaravimo, rūšiavimo bei ženklinimo tvarką.

Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas parengtas vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatyme nurodytiems atliekų tvarkymo prioritetams įgyvendinti.

2007 m. patikslintame plane nustatyta ir toliau plėtoti regionines atliekų tvarkymo sistemas.

Šios savivaldybės, o jau tik to atliekų tvarkymo regiono, kuriam priklauso savivaldybė, infrastruktūros objektuose t.y. nepavojingų atliekų sąvartynuose, kompostavimo aikštelėse ir pan. iki 2009 m. užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotinė (teikiama ne mažiau kaip 95 proc. parengti ir (ar) patvirtinti konteinerių aikštelių išdėstymo schemas ir užtikrinti, kad iki 2008 m. iki 2013 m. iki 2009 m. užtikrinti, kad būtų įrengta ne mažiau kaip viena didelis gabaritų atliekų aikštelė 50 000 gyventojų ir ne mažiau kaip viena tokia aikštelė savivaldybės teritorijoje.

Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės  buvo perkelti direktyvos 96/61/EC  Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės  galiojanti Europos Sąjungos gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo sistemos nuostats reikalavimai.

Išeikvotų baterijų ir akumuliatorių tvarkymo taisyklės  nustato išeikvotų baterijų ir akumuliatorių surinkimo, laikino saugojimo, vežimo, naudojimo, kontrolės ir dokumentacijos saugojimo tvarką.

Šias medžiagas, kad būtų sumažintas sąvartynų tūris.

Jos nustato kompostavimo sąlygas, nurodo technologines schemas bei gaunamo komposto panaudojimo galimybes.

Jomis gali pasinaudoti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys komposto gamyba.

Atliekų Tvarkymo Procesas

Atliekų tvarkymas yra sudėtinis procesas, apimantis jų atsiradimo kontrolę, saugojimą, surinkimą, transportavimą, perdavimą surinkėjams ar perdirbėjams, perdirbimą, antrinį panaudojimą bei šalinimą, įskaitant tokios veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo įrenginių priežiūrą po jų uždarymo.

Atliekų susidarymo (atsiradimo) etapas - atliekos susidaro jau pirminiuose gamybos procesuose, išgaunant žaliavas, gaminant tarpines žaliavas, gaminant produktus, kurie pasiekia vartotojus.

Šiame etape sprendžiama, jeigu daiktai ar medžiagos tapo nereikalingomis, ieškoma būdas kaip jas sutvarkyti.

Kad atliekos būtų pristatytos į jų perdirbimo, panaudojimo ar šalinimo punktus jos turi būti surinktos.

Pasaulyje taikomi trys atliekų surinkimo tipai: nerūšiuotos, rūšiuotos ir perdirbimui skirtas bendras atliekų surinkimas.

Atliekų šalinimas į sąvartynus vis dar išlieka galutiniu atliekų sutvarkymo etapu.

Susidariusios atliekos perdirbimo, deginimo, kompostavimo ir kituose atliekų tvarkymo etapuose taip pat šalinamos sąvartyne.

Komunalinių atliekų tvarkymo sistema - organizacinis, techninis ir teisinis priemonių visuma, susijusi su savivaldybės funkcijos įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje.

Atliekų apskaitos duomenimis, kasmet Lietuvoje susidaro apie 5,6 mln. tonos atliekų, 1,3 mln.

Augant ekonomikai ir vartojimui, bendras komunalinių atliekų kiekis kasmet didėja.

Mišrios atliekų šalinimas vien tik regioniniuose sąvartynuose sudaro prielaidas pažeisti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas.

Tai dujų susidarymą, sąvartynuose šalinamos biodegraduojamos atliekų kiekis Lietuvai yra ribojamas.

Iki 2010 metų šis atliekų kiekis turi sudaryti ne daugiau kaip 75 proc., iki 2013 metų - ne daugiau kaip 50 proc., iki 2020 metų - ne daugiau kaip 35 proc. 2000 metų kiekio.

Atliekų tvarkymo sistemos valdymą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas.

Tai atliekų kiekį, diegti mažaatliekes technologijas, kurti rinkas iš antrinių žaliavų pagamintiems produktams; koordinuoja šios programos įgyvendinimą.

Šioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą.

Tai racionalus atliekų medžiaginis ir energetinis išteklių panaudojimas.

Tai įgyvendinimas.

Pagrindinis regioninis atliekų tvarkymo plano tikslas - suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.

Šios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiekiamos visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.

Tai komunalinių atliekų tvarkymą.

Statistikos departamento duomenimis 2008 m.

Tai - komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.

Tai statinis, ir jų aptarnavimo įmonės, organizacijos, tarnybos visuma.

Savivaldybės Institucijos ir Funkcijos

Savivaldybės institucijos privalo priimti teisės aktus (programas, sprendimus, įsakymus bei kita) ir kontroliuoja jų vykdymą savo teritorijose.

Įvesti vietinę atliekų tvarkymo rinkliavą bei organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų viešojo pirkimo konkursą.

Vietos savivaldos įstatymas nustato savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžia vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas, jų įgaliojimus ir funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusą, ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus.

Savivaldybės funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešosios paslaugos teikimo.

Vietos valdžios funkcijas įstatymai nustato tvarką...

tags: #naujamiescio #bustas #darbas