Lietuva - tai žalumos, ežerų ir plačių lygumų kraštas, todėl turėti nuosavą namą ar sodybą už miesto visada buvo populiaru.
Daugelis gyventojų paveldi sodybas iš šeimų, tačiau nemaža dalis jų įsigyja kaip investiciją ar kaip vietą poilsiui savaitgaliais bei atostogoms. Tad nenuostabu, kad, vos tik atšilus orams, susidomėjimas nekilnojamuoju turtu užmiestyje auga, o kiekviena parduodama sodyba sulaukia didelio pirkėjų dėmesio.
Pačiame sostinės pakraštyje, prie pat šiaurinės Vilniaus ribos (Naujaneriuose), dunkso Naujanerių arba dar kitaip vadinamas Viljanovos (lenk. Wilianowa) dvaras.
Koordinatės: 54°48′23″š. pl. 25°20′37″r. ilg. / 54.8065°š. pl. 25.3436°r.
Ši vietovė - dalis Šukštulės dvaro, kuris XVIII a. priklausė Vilniaus Bonifratrų vienuolynui. Šukštulės palivarkas buvo išsidėstęs tarp Gulbinų Riešės, Vilniaus Vizitiečių seserų vienuolyno valdos ir Verkių dvaro.
Gražus kalvotas apylinkių gamtovaizdis sėte nusėtas individualiais gyvenamaisiais namais, kolektyvinių sodų sklypais. Pačioje dvaro sodyboje dabar gyvena žmonės, yra ir griūvėsiais virtusių statinių. Aplinka gana chaotiška, nors nė viename žingsny neapleidžia pojūtis, kad tikrai esi dvare, kad ir gerokai sunykusiame.
Apie dvaro istoriją, deja, žinių neturiu, todėl teks pasitenkinti tik nuotraukomis.
Vaizdas nuo keliuko, vadinamo Naujanerių gatve. Ties karvide sukame į kairę. Na, o štai ir patys rūmai.
Rūmai išties vėlyvi, tad galbūt tikrai buvo perstatyti, o gal ir pastatyti vietoj kitų senesnių. Pastato eksterjeras, kokį matome šiandien, visiškai atitinka ano laikmečio (t.y. 1934 m.) stilistiką, būdingą Lenkijos ir apskritai Rytų ir Vidurio Europos dvarelių, vilų architektūrai (Zakopanės stilius ir pan.): aukšti, statūs stogai, trikampis frontonas ir t.t.
P.S. Grįžtame atgal prie karvidės, iš kur puikiausiai matyti buvusi spirito varykla.
Čia yra Naujanierių (Viljanovos) buv. dvaro sodyba. Nuotraukoje pavaizduoti jos rūmai.
Vis dėlto įdomu, jog data tokia vėlyva. Nes dvaras čia stovėjo ir anksčiau. Veikiausiai perstatyti ar naujai pastatyti. Tokių briaunų užlenkimų dar yra išlikę buvusiame Ligonių kasos pastate (dab. Gedimino pr. / A.Jakšto g.).
Verkių dvaras - vienas iš daugelio istorinių dvarų Vilniaus apylinkėse.
Dvaro Istorija
Naujanerių (Viljanavo) vietovė - dalis Šukštulės dvaro, kuris XVIII a. priklausė Vilniaus Bonifratrų vienuolynui.
1843 m. uždarius Vilniaus Bonifratrų vienuolyną, jo turtas buvo perduotas Valstybės turtų ministerijos žiniai ir valdymui.
Didžiulė žemėvalda buvo padalinta į keletą dalių, kurios atiteko naujam šeimininkui - Aleksandrui Valžinskiui. Dvaro plotas tuomet siekė 430 dešimtinių, vietinius gyventojus sudarė 17 vyrų ir 5 moterys.
Daugiau žinių apie Viljanavo dvarą esama nuo XIX a. pabaigos, kai jis priklausė Falevičiams.
Tuomet dvare buvo pastatytas vienas iš iki šiol tebestovinčių mūrinių pastatų - alkoholio darykla (bravoras), kuri XX a. pradžioje teikė savininkui nemažas pajamas. Leidimas statyti mūrinę alkoholio daryklą su gariniu katilu buvo gautas 1892 m.
Naujanerių dvare XIX a. viduryje veikė garsi spirito varykla ir alaus darykla.
1885 m. netoli dvaro rastas brangus lobis - užkastas XV a. katilėlis su pinigais, tarp kurių yra ir Vytauto laikų monetų.
Už kelių šimtų metrų - holokausto aukų kapinės.
Markučių dvaras, kuriame įrengtas A. Puškino muziejus.
Svarbiausi faktai apie Naujanerių dvarą
| Laikotarpis | Įvykis |
|---|---|
| XVIII a. | Dvaras priklausė Vilniaus Bonifratrų vienuolynui. |
| 1843 m. | Vienuolynas uždarytas, dvaras perduotas Valstybės turtų ministerijai. |
| XIX a. pabaiga | Dvaras priklausė Falevičiams, pastatyta spirito varykla. |
| 1906 m. | Dvarą nupirko Henrikas Svencickis. |
| 1934 m. | Pastatytas naujas mūrinis dvaro rūmas. |
| 1940 m. | Dvaras nacionalizuotas. |
Dvaro Savininkai
Dvarą iš J. Falevičiaus 1906 m. nupirko Sankt Peterburge gyvenęs valstybės patarėjas Henrikas Svencickis, jo vaikams, o vėliau parduotas Adelaidai Lenskaitei, kuri tapo paskutiniąja Viljanavo dvaro savininke. Ji ištekėjo už grafo Boleslovo Lasockio, kuris 1925 m.
Architektūra ir dabartis
Vietinių gyventojų teigimu, naujas mūrinis dvaro rūmas 1934 m. buvo pastatytas sudegus senajam mediniam dvaro gyvenamajam pastatui.
Statinys atspindi vėlyvojo moderno architektūrinį stilių: pastatai su gana stačiais šlaitiniais stogais, iškilusiais frontonais, santūriu dekoru, planas artimas kvadratui, tūris dinamiško plano. Statinio asimetriško plano akcentas - platūs įėjimo laiptai kampinėje pastato dalyje.
1940 m. grafienės A. Lasockienės Viljanavo dvaras buvo nacionalizuotas.
Po karo ši istorinė valda buvo priskirta Gulbinų paukštininkystės tarybiniam ūkiui.
tags: #naujaneriu #viljanovos #dvaro #sodybos #fragmentai