Panevėžio savivaldybė džiaugiasi galimybe perduoti senus, apleistus pastatus verslui. Naujieji savininkai kuria grandiozinius planus, o miestas tikisi atgimimo.
Šią savaitę Registrų centras įregistravo naujus Savivaldybės parduotų statinių Elektronikos gatvėje, kur anksčiau veikė profilaktoriumas, savininkus. Jais tapo didmenine prekyba elektronikos komponentais bei įranga Rusijos ir Baltarusijos automobilių bei elektronikos pramonei užsiimanti įmonė „Anaris“.
Ketverius metus gyvuojančiai bendrovei vadovauja Andrius Zigmantas - stambios Panevėžio bendrovės „Stigma“ vadovo Alfredo Zigmanto sūnus. Jiedu jau vysto senovinių automobilių muziejaus idėją Panevėžyje.
A. Zigmantas užsimena, kad daugiau nei 4 tūkst. kv. m ploto pastatas ant marių kranto galėtų tarnauti paslaugų sektoriuje. Visgi, pasak verslininko, tai nebus nei viešbutis, nei gydymo įstaiga, nors būtent tokia iki šiol buvo įregistruota statinio paskirtis.
„Nenoriu anksčiau laiko atskleisti mūsų sumanymo. Galiu pasakyti, kad ten nebus jokios gamybos, pastatai bus pritaikyti tam tikroms gyventojų paslaugoms. Iki sausio laukiame sukurtos vizualizacijos, tada galėtume plačiau pristatyti planus“, - sako naujasis buvusio profilaktoriumo savininkas.
Anot jo, didesnių pokyčių apleistoje prestižinėje vietoje šiemet laukti dar neverta. Bet verslininkas nenusiteikęs per ilgai užtrukti - kol kas neatskleidžiamą idėją paversti realybe planuojama nepraėjus nė penkmečiui.
A. Zigmantas sako, kad į apleistą grandiozinį pastatą investavę spontaniškai. „Panevėžys pajudėjo iš mirties taško. Ir mums norėjosi kažką padaryti“, - teigė verslininkas.
Šis pirkinys kartu su žemės sklypu kainavo per 260 tūkstančių eurų. Benamių ilgus metus niokotas ir apleistas pastatas Elektronikos gatvėje pirkėjo neišgąsdino. Kaip tiek laiko stovėjęs be priežiūros, pasak A. Zigmanto, jis visai normalios būklės.
Savininkas jo nežada griauti, tačiau neslepia, kad didelių patalpų renovacija pareikalaus nemažų investicijų. Žemė aplink buvusios gydyklos pastatus - visuomeninės paskirties.
Dalyje pastato šiuo metu veikia Priklausomybės ligų centras, bet ir jį ateityje planuojama iškelti į Tinklų gatvę.
Kaimynai įtariai dairosi ir į po truputį tvarkomą ilgai tuščią stovėjusį „Verdenės“ mokyklos pastatą su 1,6 ha žemės sklypu. Jį 16-ame aukcione už 170 tūkst. eurų nusipirkusios įmonės „Senvagės rezidencija“ vadovas, buvęs Panevėžio savivaldybės dizaineris Romualdas Lukšas ramina, kad nieko neleistino čia daryti nežada.
Naujieji savininkai planuoja, jog buvusios mokyklos vietoje atsiras du gyvenamieji butai ir administracinės patalpos. Tačiau kol kas jiems pavyko tik aptvarkyti mokyklos sporto salę, pasirūpinti aplinkos priežiūra ir saugumu.
Paspartinti planus, pasak R. Lukšo, trukdo ilgos biurokratinės procedūros. „Šiuo metu vyksta sklypo paskirties keitimo procedūros, jos, kaip ir visi tokie darbai, užtrunka. Nenorime maišyti eiliškumo, daryti klaidų, tad laukiame“, - teigė įmonės vadovas.
Sutvarkius reikalus dėl sklypo, bus keičiama pastato paskirtis. O kada prasidės statybos, R. Lukšas dar net nešneka.
Konkrečiai kalbėti apie verslo planą dar nedrįsta ir dvidešimt šeštą kartą Panevėžio savivaldybės skelbtame aukcione ilgametį statybų vaiduoklį V. Alanto gatvėje - 7 tūkst. kv. m pastatą su 3,12 ha žemės sklypu už 224 tūkst. eurų įsigijusios panevėžiečių statybos bendrovės „JK ranga“ generalinis direktorius Arnoldas Kleiba.
Anksčiau jis minėjo, kad investiciniame projekte numatyta 2,6 tūkst, kv. m prekybos salė, 550 kv. m kavinė, dar per 3,8 tūkst. kv. m - siūlomos nuomotis patalpos.
Visgi šis savo naujai parduotuvei Panevėžyje numatė kitą vietą. "Forum Cinemas" taip pat neduoda tvirto atsakymo, ar įsikurs V. Alanto gatvėje.
Pirmiausia, pasak A. Kleibos, reikia surinkti kino teatrui kitus verslo kaimynus. „Vis dar svarstome, ką galėtume prijungti prie teatro. Turime variantų, kai kas ir pasisiūlo, bet mes renkamės, kalbamės. Viskas taip greit nepasidaro“, - sako direktorius.
Šiais metais, anot jo, rimtesnių darbų nebaigtos mokyklos teritorijoje neplanuojama. Čia jau išlygintas sklypas, pastatyta tvora, aptvarkytas pats pastatas.
Šiomis dienomis Panevėžio savivaldybė aukcione pardavinėja negyvenamas pagalbines patalpas su žemės sklypu Staniūnų gatvėje, jų pradinė kaina 13,5 tūkst. eurų.
Savivaldybės aukcione už 100 eurų galima nusipirkti ir slėptuvę, ir už 2700 eurų nedidelį butą Marijonų gatvėje. Iš viso šiais metais Savivaldybė viešuose nekilnojamojo turto aukcionuose pardavė 9 objektus.
O lapkritį Tarybai bus siūloma įtraukti į parduodamų objektų sąrašus dar 4 būstus. Tai daugiausia butai bendrabučiuose su bendrojo naudojimo patalpomis arba butai mediniuose namuose.
Dabar savo eilės tikisi 1961 metais įkurtos milžiniškos Panevėžio gelžbetonio gamyklos pastatai - ant jų sienų neseniai pasirodė ryški lentelė „Parduodama“.
Už didžiulius statinius su plačia teritorija S. Kerbedžio gatvėje prašoma beveik 2 mln. eurų.
Ne vienas sovietmečiu mieste statytas daugiabutis namas, komercinės ar administracinės paskirties pastatas neatsirado be anksčiau vadintos Panevėžio gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos pagalbos. Kur tik prasidėdavo statybos, ten vienas paskui kitą migruodavo ir pramoninio giganto sunkvežimiai.
Šiandien buvusi didžiulė gamykla pagal paskirtį nenaudojama. Ten, kur anksčiau vyko intensyvi betono gamyba, dabar patalpas savo poreikiams pritaikė nuomininkai - smulkieji metalo apdirbimo, automobilių remonto verslininkai.
Buvusios gamyklos pastatų savininkė bendrovė „Panevėžio gelžbetonis“ savo darbui pasiliko mažesnes valdas kaimynystėje. Sovietmečiu sukurta infrastruktūra šiuolaikinei gamybai nebetinka.
Todėl vasarą ant buvusios gamyklos pasirodė skelbimas apie parduodamą nekilnojamąjį turtą.
Bendrovės „Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovas Romualdas Paulauskas patvirtino: parduodamas gamybinių pastatų kompleksas 6,7 ha trijų sklypų masyve S. Kerbedžio gatvėje.
Šio turto kaina 1,7 mln. eurų - tiek, pasak pašnekovo, nori prekės savininkai - bendrovė „Panevėžio gelžbetonis“. „Naujai parduodama sena. Domėjimosi tikrai yra, tik pirkėjus gal dar gąsdina kaina“, - sako R. Paulauskas.
Trijuose 4,7 ha, 1,6 ha ir 0,4 ha sklypuose yra įvairios paskirties pastatų: gamybinių, sandėliavimo, administracinių, pagalbinių, statinių gelžbetoninių gaminių gamybai, geležinkelio atšaka, kiti kiemo statiniai. Ant kai kurių jų nuo laiko ir nepriežiūros ėmė želti krūmai.
Daugelis pastatų šiuo metu yra išnuomoti kitai veiklai - ne betonui gaminti. Objektas yra aptvertoje, asfaltuotoje teritorijoje. Iki jos veda patogus privažiavimas krovininiam transportui S. Kerbedžio gatve.
Buvęs gamybinis kompleksas yra gana geroje Panevėžio pramoninio rajono vietoje. Šalia bendrovių „Linas“ bei „Montuotojas“ gamybinės bazės.
NT specialistų vertinimu, čia - puiki vieta gamybinei veiklai, taip pat naujiems sandėliavimo, gamybiniams pastatams statyti.
„Aišku, tai nėra lygiavertis objektas šiuolaikinėms Panevėžyje statomoms naujoms gamykloms, atitinkančioms visus dabartinius reikalavimus. Bet, manau, kas norės, sugalvos, kaip šią didelę teritoriją bei jos pastatus pritaikyti savo tikslams. Gal kas nors imsis buvusios gamyklos renovacijos, kaip nutiko su „Ekranu“. Teritorijoje daug tuščios vietos, čia galima pradėti ir naujas statybas“, - teigia NT ekspertas.
„Ober-Haus“ pastaraisiais metais tenka pardavinėti ne vieną Panevėžio pramonės prisiminimą. Agentūros iškabą apie parduodamą objektą rastume ir ant buvusio mėsos kombinato. Čia, pasak R. Paulausko, siūlomos administracinės patalpos trečiame aukšte.
Verslas, eksperto teigimu, domisi nekilnojamuoju turtu Panevėžyje ir mato perspektyvas jį vystant. „Neseniai buvo nupirktas administracinis pastatas Paliūniškio gatvės pradžioje. Čia pirkėjas nusprendė įrengti butus ir juos parduoti pigiau nei miesto centre. Mintis gana įdomi ir galbūt sulauks susidomėjimo“, - spėja pašnekovas.
Metus, kai buvo pradėta statyti UAB „Panevėžio gelžbetonis“, anksčiau vadinta Panevėžio gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr. 1 (GKG-1), prisimena 86-erių Albinas Čiurlys. Jis pirmasis stojo prie šio naujo pramonės giganto vairo 1961 metais.
Šis vyras - ir vienas iš dviejų gyvų likusių gamyklos buvusių direktorių, kurių iki 1999-ųjų buvo šeši.
„Buvau jaunas inžinierius po studijų, kai mane paskyrė dirbti į Panevėžį. Čia trejus metus triūsiau meistru gamybinių įmonių kombinate. Panevėžio trestas tuomet statė naują betono gamyklą, tačiau iki statybos pabaigos net minties neturėjau, kad man teks jai vadovauti“, - prisimena iš Kupiškio kilęs, jau daug metų Vilniuje gyvenantis A. Čiurlys.
„Labai nenorėjau tų pareigų, dar neturėjau patirties, supratimo, juk tik treji metai po mokslų. O čia visa gamykla ir dar nebaigta statyti. Bet buvau primygtinai spaudžiamas ir teko sutikti. Miesto vadovai įkalbinėdami net pateikė pavyzdį, kad Šiaulių dviračių gamyklai žmogus vadovauti ėjo iš karto iš universiteto“, - sako buvęs gelžbetonio gamyklos direktorius.
Pirmieji metai, anot jo, vadovo poste buvo itin sunkūs: teko patirti daug vargo tęsiant pačios gamyklos statybą bei tenkinant milžinišką betono skiedinio poreikį mieste.
„Betonvežių tada dar nebuvo. Savo produkciją į statybas veždavome savivarčiais sunkvežimiais. O žvyrą gamybai gabendavomės iš Karsakiškio karjerų - mano vadovavimo metais kas dieną iš jų pilnos žvyro atvažiuodavo 10 mašinų. Nespėdavome betono gaminti, kiek jo reikėjo patiems ir miestui“, - pasakoja A. Čiurlys.
Statybos ministro įsakymu nauja gamykla tada buvo pavaldi Panevėžio statybos trestui ir turėjo tenkinti jo poreikius. „Po truputį, po truputį išjudėjome“, - sakė pašnekovas.
Gelžbetonio gamyklai iš pradžių nepajėgiant pagaminti viso reikalingo betono kiekio, buvo nuspręsta statyti naują jos mazgą. Tačiau produkcijos poreikis vėliau mažėjo ir statybos sustojo.
„Kuo toliau, tuo labiau betono tiek nebereikėjo - galų gale senoji gamykla tapo nebenaudinga ir sustojo. Ji pateko į privačias rankas, paskui ekonominė krizė, Lietuvai užteko Vilniaus betono gaminių, o Panevėžys tapo nebereikalingas“, - teigia pirmasis minėtos gamyklos vadovas.
Daugiau nei dešimt metų Didžiojoje Britanijoje ir Norvegijoje išdirbęs panevėžietis 31-erių Dominykas Pocevičius prieš metus grįžo į Panevėžį ir nusprendė čia su šeima kurti tolesnį gyvenimą. Sutuoktiniai jau apžiūrėjo kelis gyvenamuosius namus, keletą butų.
Pasirinkimas, pasak D. „Paieškas pradėjom prieš mėnesį. Su žmona nusprendėme, kad butas ar namas turi būti ne mažesnis nei trijų kambarių. Mūsų planas įsikurti Panevėžyje arba Dembavoje. Iš pradžių perskaitėme visus parduodamų būstų skelbimus internete, patikusius pasižymėjome.
Apžiūrėję kelis nebaigtos statybos namus sutuoktiniai suprato, kad toks turtas pareikalaus dar labai daug investicijų. Šios poros planuojamas biudžetas svarbiam pirkiniui - apie 75 tūkst. eurų.
Panevėžio daugiabučių namų bendrijos paskutiniais metais pajuto, kokios jos svarbios pastatus administruojančioms įmonėms. Iš viso mieste priežiūros paslaugas daugiabučiams teikti gali 6 bendrovės.
Bene didžiausia kova dabar verda tarp Panevėžio miesto savivaldybės kontroliuojamo Panevėžio butų ūkio ir visoje apskrityje dirbančio „Aukštaitijos būsto“. Šie konkurentai nuo vasaros tvirtai surėmė ietis ir dėl Margirio g. 17-ojo daugiabučio namo.
Čia jungtinės veiklos sutartį turintys gyventojai ėmė svarstyti, ar nereikėtų pakeisti namo tvarkdarį. „Jau seniai turime sunkumų dėl aplinkos priežiūros. Kiek galime, patys tvarkomės, bet kaip ir visur - vieni žmonės nori gyventi gražiai, kitiems nereikia nieko.
Todėl pasitaiko, jog prie kai kurių laiptinių vasarą žolė taip ir lieka nenupjauta. Turime pasirinkę administratorių - mumis rūpintis privalo Panevėžio butų ūkis. Tačiau jie mūsų aplinkos netvarko ir siūlo patiems susirasti valytoją. Mums nusisamdyti tokį žmogų sudėtinga“, - „Sekundei“ pasakojo Margirio g. 17 namo įgaliotinė Lolita Simanavičienė.
Todėl, pasak jos, imta dairytis patogesnes sąlygas siūlančių padėjėjų. Į jų akiratį pakliuvo „Aukštaitijos būstas“. Išklausiusi šios bendrovės pasiūlymus L. Simanavičienė rugpjūtį inicijavo savo namo gyventojų susirinkimą. Per jį priimtas nutarimas pasirinkti naują administratorių.
„Prieš susirinkimą ilgai tarėmės, ką mums gali duoti naujas administratorius. Už tam tikrą mokestį per mėnesį jis mums pasiūlė reikalingas valytojo paslaugas, teikė kitus gerus pasiūlymus“, - teigė pašnekovė.
Dabartinis pastato administratorius Panevėžio butų ūkis atsisakė nutraukti sutartį su namu, užginčydamas balsavimo rezultatus, neva jie buvo suklastoti. Susirinkimo protokole įmonė pripažino tik kelių dalyvių balsus, kiti paskelbti neturėjusiais įgaliojimo balsuoti.
Tačiau vis dėlto šio namo situacija - iš tiesų ne eilinė. Iš 30 butų jame 16 priklauso savivaldybei ir yra tik gyventojų nuomojami. Tokius butus Panevėžyje paprastai prižiūri Savivaldybės įmonė Panevėžio butų ūkis.
Todėl bet kokiu atveju dėl naujo administratoriaus sukilę gyventojai iš 14 likusių privačių nieko nepeštų. Pergalę per gyventojų susirinkimą pokyčių iniciatoriai pasiekė tik dėl to, kad Butų ūkio atstovas, balsuodamas už 16 Savivaldybės namo butų, nepateikė raštiško įgaliojimo tai daryti.
„Įgaliojimą atstovas pateikė vėliau. Tačiau ar gali apskritai paslaugos tiekėjas balsuoti dėl tokių reikalų, juk jis suinteresuotas nenutraukti sutarties. Tikrieji butų savininkai - miesto Savivaldybės atstovai - neatvyko. Mes juos kvietėme dalyvauti susirinkime“, - aiškino namo įgaliotinė L. Simanavičienė.
Valdiškų butų nuomotojai, anot jos, teisės pasirinkti administratoriaus neturi. Nors kai kurie jų, pasak pašnekovės, ir norėjo balsuoti.
Tai, kad Savivaldybės butų gyventojai negali spręsti namo klausimų, pakartojo ir pastatą prižiūrinčios įmonės Panevėžio butų ūkio vadovas Gintaras Ruzgys. „Dauguma to namo butų yra Savivaldybės. Mes turime įgaliojimą jiems atstovauti ir priimti sprendimus“, -„Sekundei“ tvirtino direktorius.
Todėl planuojama rengti dar vieną namo gyventojų susirinkimą ir balsuoti iš naujo. Prieš tai buvusysis, anot jo, pažeidžia tokių gyventojų sueigų taisykles. Dėl to Butų ūkis namo įgaliotinę apskundė ir policijai.
Ši esą vaikščiojo po kaimynų butus ir įžūliai liepė pasirašyti neaiškiuose raštuose. Tokiais veiksmais apkaltinta moteris teisinosi, kad ji nenusižengė, tik administratorius nenori paleisti dar vieno kąsnio.
Oponentų nuomone, to kąsnio nesąžiningais metodais siekia konkurentai. „Mums žinoma, kas rengia tokius susirinkimus. Galiu viešai pasakyti, kad bendrovė „Aukštaitijos būstas“ neleistinomis priemonėmis kiršina gyventojus.
Rengiami susirinkimai be namo pirmininkų, vaikštoma po butus, renkami parašai. Juk yra tvarka - sprendimai priimami tik susirinkimuose, nedalyvaujantiems privalo atstovauti įgalioti asmenys“, - teigė G. Ruzgys.
Anot jo, panašūs konfliktai dabar kyla ne viename miesto daugiabutyje. „Daug metų sukuosi šiame versle ir galiu pasakyti, jog tokių dalykų, kokie dabar dedasi Panevėžyje, dar nebuvo.
Aš už tai, kad rinkoje turi būti konkurentų. Jie turi teisę teikti savo siūlymus. Tegu lankstinukus mėto į pašto dėžutes, bet neina ir nekiršina žmonių. Taip pakertamas pasitikėjimas ir pačiais bendrijų pirmininkais. Reikia laikytis įstatymų“, - nuogąstavo Butų ūkio vadovas.
Šiuo metu pastaroji bendrovė prižiūri 540 daugiabučių namų Panevėžio mieste. Kasmet juos palieka iki dešimties pastatų ir tiek pat bendrovė susiranda naujai.
Apie Margirio g. 17 namo gyventojų skundus G. Ruzgys teigė nė negirdėjęs. Įmonės darbuotojams esą nežinoma, kad kyla bėdų dėl aplinkos prie daugiabučio namo. „Valytojų paslaugos mes apskritai neteikiame. Bet žmonės gali samdytis pagalbą. Mes kuo galėsime, tuo padėsime. Esame tik už gražesnę aplinką“, - patikino direktorius.
Apie minėto namo bėdas nieko nežino ir naujas Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros vedėjo pavaduotojas Darius Linkonas. Per du savo darbo mėnesius savivaldybėje jis tikino jokio rašo dėl susirinkimo ar turimų bėdų Margirio gatvėje nėra matęs.
Vedėjo duomenimis, kaip tik dabar yra priimamas nutarimas, jog savivaldybės butus prižiūrėti ir dėl jų sprendimus priimti bus įgaliotas būtent Miesto infrastruktūros skyrius.
„Gyventojai turi teisę samdytis administratorių susirinkimo metu, kai yra daugiau nei 50 proc. gyventojų balsų persvara. Šiame name dauguma butų Savivaldybės, bet mes nesame už vieną paslaugos tiekėją, nors Butų ūkis kaip ir mūsų įmonė. Tačiau nesame gavę ir kitų rinkos dalyvių siūlymų, kuriuos galėtume įvertinti“, - teigė vedėjas.
D. Linkonas sako, kad valdžia taip pat skaičiuoja pinigus ir yra už sveiką konkurenciją rinkoje.
„Panevėžyje jau vyksta karas dėl kiekvieno namo“, - tvirtina 50 daugiabučių Panevėžyje prižiūrinčios įmonės „Aukštaitijos būstas“ projektų vadovė Lilija Bukauskienė. Į Margirio gatvės daugiabučio namo istoriją patekusios bendrovės atstovės nuomone, konkurentai ieško visokių būdų nepaleisti savo klientų.
Gerą būdą išlaikyti vartotoją, pasak L. Bukauskienės, Butų ūkis rado ir pasinaudojęs savivaldybės prieglobsčiu Margirio gatvėje. „Nesvarbu, kad ten butai Savivaldybės, - žmonės moka mokesčius, todėl jie turėtų teisę pasirinkti ir paslaugos teikėją. Tokioje situacijoje ir kiti butų savininkai tampa valdiškų butų įkaitais - visi privalo sutikti su Savivaldybės sprendimu“, - sakė projektų vadovė.
L. Bukauskienė teigia, kad „Aukštaitijos būstas“ nesibrauna į gyventojų butus. Tai konkurentai, anot jos, elgiasi nekorektiškai, kai už sau palankius sprendimus ateina balsuoti į gyventojų susirinkimus, o vėliau juos dar gąsdina policija.
Dėl, įtariama, neteisėtų Panevėžio butų ūkio veiksmų, kurie lemia, kad Margirio g. 17 namo butų ir kitų patalpų savininkai neturi galimybės išsirinkti administravimo ir kitų paslaugų teikėjo, įgaliotinė L. Simanavičienė kreipėsi į Lietuvos būsto rūmus.
Jų atstovai „Sekundei“ negalėjo pateikti išvadų šiuo klausimu. Tačiau asociacijos prezidentas Juozas Antanaitis tvirtino, kad konkurencija didžiuosiuose miestuose tarp daugiabučių namų administratorių didžiulė. „Konkurencija žvėriška - juk daugiabutis namas gali bet kada imti ir pakeisti administruojančią įmonę. O pas jus jų - net šešios. Todėl įmonės turi labai atsargiai dirbti ir tenkinti visus kliento norus“, - kalbėjo prezidentas.
Tačiau kalbant apie sąžinę šioje srityje, pašnekovas teigė, kad dabar būna visko. „Duok, Dieve, kad versle būtų viskas sąžininga, bet jame būna visko“, - pabrėžė J. Antanaitis.
Ingrida Nagrockienė teigia, kad Panevėžio pastatus-vaiduoklius reanimuos verslininkai. Dar vienas daugiabutis, administracinės patalpos ir naujų paslaugų vieta - tokios mintys šiandien sukasi buvusį „Ekrano“ profilaktoriumą, uždarytą „Verdenės“ ir nebaigtą Pilėnų mokyklą bei kitas apleistas miesto senienas supirkusių verslininkų galvose.
Panevėžio savivaldybei prieš keletą metų pradėjus kalbėti galimybę laukiančiųjų socialinių būtų milžinišką eilę sutrumpinti buvusį mokinių bendrabutį rekonstravus į socialinį daugiabutį, piestu stojo ir būrelis gyventojų, ir netgi kai kurie politikai.
„Nuo praeitos savaitės vidurio darbo dienomis kasdien taip drebina, kad ir dabar lovoj lengvą vibraciją jaučiu, o indai tai kartais gerai patriukšmauja - ant dujinės viryklės puodai tarška.
tags: #naujas #daugiabutis #nagrockiene