Šiuolaikinė visuomenė tikisi patogių ir greitų paslaugų. Vis dėlto, ne visuomet susimąstoma, koks sudėtingas duomenų mainų procesas leidžia pasiekti tokį rezultatą.
Registrų centras jau 25-erius metus tvarko pagrindinius valstybės informacinius išteklius - valstybės registrus ir informacines sistemas, remiantis jų valdytojų nustatytomis tvarkomis ir taisyklėmis. Įmonei tenkančią atsakomybę geriausiai iliustruoja skaičiai: per dieną Registrų centras gauna vidutiniškai 10 000 prašymų, jo tvarkomi valstybės registrai turi daugiausia sąsajų su kitomis valstybės informacinėmis sistemomis.
Tai reiškia, kad juose patalpinta informacija automatiškai atsispindi ir susijusiuose registruose ar duomenų bazėse. Pavyzdžiui, Gyventojų registre esančius duomenis naudoja apie 120 kitų valstybėje esančių informacinių sistemų.
Registruose esančiais duomenimis naudojasi galybė institucijų ir asmenų - nuo teismų iki bankų, nuo žurnalistų ar kurjerių iki teisėsaugos institucijų. Kritiškai svarbūs aspektai čia - duomenų tikslumas ir atsargumas juos teikiant.
„Kartais sulaukiame pastabų, kad mūsų turimi duomenys neatitinka faktinės situacijos. Tačiau, pavyzdžiui, jeigu žmogus persikėlė gyventi kitur, bet nedeklaravo naujo gyvenamosios vietos adreso, Gyventojų registre liks sena ir neaktuali informacija.
Tačiau netrūksta ir pavyzdžių, kaip Registrų centro turimi duomenys pasitarnauja kuriant naujus produktus ar priimant verslo sprendimus. Gyventojų registro pagalba įmonės gali turėti aktualius savo klientų duomenis ir realiu laiku sekti visus jų pokyčius, tokiu būdu išvengti nemalonių ir potencialiai reputacijai žalą darančių situacijų, kai klientams skirta informacija jų nepasiekia ar yra nusiunčiama per klaidą.
Elektroniniai sertifikuoti išrašai (ESI) leidžia finansų ar kitoms įstaigoms patogiai gauti informaciją apie konkretų klientą juridinį asmenį realiu laiku.
Lietuva - pavyzdys ES kontekste
„Daugelis nustemba sužinoję, kad pagal nacionalinių duomenų integralumą ir naudojimosi funkcionalumą esame kone pavyzdinė Europos Sąjungos valstybė. Visų valstybės registrų sujungimas „po vienu stogu“ buvo labai pažangus Lietuvos sprendimas, kurio dėka dabar turime gerai integruotus duomenis, o gyventojai pagrindines valstybės paslaugas gauna iš vienų rankų.
Lietuva tarp ES šalių užima aukštas pozicijas: daugumoje šalių dar tik kalbama apie skirtingų registrų susiejimą, o kai kurie Registrų centro duomenų produktai apskritai yra unikalūs sėkmės pavyzdžiai.
Užsienio kolegos iš duomenis tvarkančių institucijų labai domisi ir Registrų centro sukurta Piniginių lėšų apribojimo informacine sistema (PLAIS). Tokios sistemos, jungiančios visas kredito įstaigas ir padedančios skaidriai administruoti asmenų skolas, kitos šalys neturi. Nedaug kur pasaulyje taip nesudėtingai bei efektyviai vyksta ir viso valstybėje esančio nekilnojamo turto objektų vertinimas.
Sudaryti būsto sandorį, ir įsteigti įmonę - šie procesai mums gali atrodyti nepatogūs, kol nesusiduriama su kitų šalių realybe.
„Mūsų stiprioji pusė - duomenų sujungimas, jų pakartotinis panaudojimas , kitaip sakant, integracija, kad būtų išvengta kurioziškų situacijų, kai viename registre yra viena informacija, o kitoje sistemoje - kitokia.
Pavyzdžiui Lietuvoje esame suintegravę NT registrą - objektus - su NT kadastru - žemėlapiais. Daugelyje šalių tai atskiri dalykai, todėl gali atsitikti taip, kad nusipirkus 10 arų sklypą, tos šalies kadastro žemėlapyje bus pažymėti tik 6 arai. Tad kur tikros jūsų nuosavybės ribos?..
Kitas pavyzdys galėtų būti adresai: Lietuvoje jie sutvarkyti centralizuotai, informacija skaidri, su koordinatėmis, todėl aišku, kur realiai yra objektas. Kitose šalyse adresai ne tik nesujungti su erdviniais taškais, bet ir tvarkomi savivaldybių lygiu, o tai tikrai nepalengvina darbo įvairioms tarnyboms, pavyzdžiui, greitajai pagalbai ar paštui. Be abejo, ir kitose valstybėse yra stiprių pusių, tačiau Lietuvai būdingas „vienų rankų principas“ ir sprendimų greitis, leidžia mums pagrįstai didžiuotis bendrame ES kontekste“.
Jo teigimu, visuomenės poreikį gauti aktualius duomenis puikiai iliustruoja Registrų centro atvirų duomenų naudojimosi statistika - per maždaug 3 metus Registrų centro atvertais duomenų rinkiniais jau spėjo pasinaudoti daugiau kaip 30 tūkst. unikalių naudotojų, kurie atliko per 700 tūkst.
„Valstybės teikiamos paslaugos ir jų reglamentavimas yra gan sudėtingas, žmogui ne visuomet lengva suprasti, kur, kada ir kokio išrašo reikia, kokia turi būti veiksmų seka, kad jį gautum. Kad elektroninės paslaugos gyventojams ir verslui būtų kuo patogesnės ir lengviau prieinamos, vieną iš prioritetinių veiklos sričių esame nusimatę elektroninių paslaugų kanalų peržiūrą.
Turime viziją, kaip supaprastinti šias paslaugas žmogui, kad jam nereikėtų sukti galvos, kur kreiptis gimus vaikui, steigiant įmonę, nuomojant butą ar gavus palikimą. Jau esame pradėję įgyvendinti projektą, kurio tikslas - kiekvieną gyvenimo įvykį susieti su valstybės paslaugomis ir žmogiška kalba paaiškinti, sukurti savotišką vedlį per tą procesą. Tai milžiniškas projektas, tačiau laikome jį svarbiausiu artimiausio laikotarpio prioritetu“.
Anot jo, dėl E. sveikatos sistemos: „Didžiausia šios sistemos bėda - jos architektūrinis pamatas, susiejantis ją su dideliu kiekiu išorinių sistemų. Tai daro įtaką jos stabiliam veikimui, kadangi bet koks išorinės, ne Registrų centro prižiūrimos sistemos trikdis lemia visos centrinės sistemos sulėtėjimą. Spręsdami šį klausimą per artimiausius metus siekiame pertvarkyti E. sveikatos sistemos pamatus ir sumažinti jos priklausomybę nuo išorinių sistemų, taip užtikrinant sklandų ir stabilų jos veikimą. Pagaliau, Europos Sąjungoje nėra daug valstybių, turinčių tokią vieno langelio principu veikiančią elektroninę sveikatos sektoriaus duomenų bazę su galybe funkcionalumų“.
Registrų centras savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymu, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Masinio žemės vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 „Dėl masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“, Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049 „Dėl nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“, Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“, kitais teisės aktais ir šiomis Taisyklėmis.
| Veikla | Reglamentuojantys dokumentai |
|---|---|
| Nekilnojamojo turto mokestis | Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas |
| Žemės mokestis | Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas |
| Turto ir verslo vertinimas | Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, Turto ir verslo vertinimo metodika |
| Masinis žemės vertinimas | Masinio žemės vertinimo taisyklės |
| Nekilnojamojo turto vertinimas | Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklės |
Skundų ir prašymų nagrinėjimas
Registrų centro darbuotojai, nagrinėdami pareiškėjų skundus bei prašymus ir priimdami sprendimus, laikosi skaidrumo, nešališkumo, teisėtumo, sąžiningumo ir kitų principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo.
Pareiškėjas skundą Registrų centrui gali pateikti vieną kartą per 3 mėnesius nuo nekilnojamojo turto arba žemės vidutinės rinkos vertės mokesčiams nustatymo.
Skundas gali būti pateikiamas tiesiogiai kreipiantis į Registrų centrą, taip pat siunčiamas paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis. Elektroninių ryšių priemonėmis teikiamą prašymą asmuo turi pasirašyti saugiu elektroniniu parašu.
Pareiškėjo skunde turi būti nurodytas asmens, padavusio skundą, vardas, pavardė, gimimo data (pavadinimas, juridinio asmens kodas), gyvenamosios vietos adresas (buveinės adresas). Skunde turi būti aiškiai nurodytos skundžiamos aplinkybės ir faktai, skundas turi būti pasirašytas pareiškėjo arba jo atstovo.
Pareiškėjo skundo priėmimą ir registravimą organizuoja Registrų centro klientų aptarnavimo centrai ir Dokumentų valdymo skyrius.
Gautas skundas registruojamas gavimo dieną ir perduodamas nagrinėti Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriui (toliau - Turto vertinimo valstybės reikmėms skyrius) ne vėliau kaip kitą darbo dieną.
Pareiškėjo skundą dėl nekilnojamojo turto mokestinės vertės arba žemės vidutinės rinkos vertės mokesčiams nagrinėja Turto vertinimo valstybės reikmėms skyrius, vadovaudamasis šių Taisyklių 2 punkte išvardytais teisės aktais ir laikydamasis Taisyklių 5 punkte nurodytų reikalavimų.
Turto vertinimo valstybės reikmėms skyrius:
- išnagrinėja (patikrina), ar nekilnojamojo turto arba žemės sklypo kadastro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą ir Nekilnojamojo turto kadastrą, o nustatęs, kad nekilnojamojo turto arba žemės sklypo kadastro duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą ir Nekilnojamojo turto kadastrą, kreipiasi į Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento skyrių, kuris ne vėliau kaip per 10 d. d. patikrina įrašus Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre ir elektroniniu paštu informuoja Turto vertinimo valstybės reikmėms skyrių apie nekilnojamojo turto arba žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimą / nepatikslinimą. Patikslinus duomenis nurodo, kokie duomenys buvo patikslinti, kokia yra perskaičiuota mokestinė vertė / vidutinė rinkos vertė mokesčiams bei jos įsigaliojimo data.
- patikrina, ar patvirtintas masinio vertinimo modelis teisingai apskaičiuoja pareiškėjo nurodyto konkretaus objekto mokestinę vertę / vidutinę rinkos vertę mokesčiams.
Atsakymą į pareiškėjo skundą (sprendimą) pasirašo Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovas. Jei skundas yra pagrįstas ir priimamas sprendimas tikslinti mokestinę vertę / vidutinę rinkos vertę mokesčiams, sprendime nurodoma tiksli mokestinė vertė / vidutinė rinkos vertė mokesčiams ir nuo kada ši vertė yra tikslinama.
Pareiškėjo skundas išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo skundo gavimo dienos.
Turto vertinimo valstybės reikmėms skyrius apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja elektroniniu paštu Nekilnojamojo turto kadastro departamentą (jei mokestinė vertė / vidutinė rinkos vertė mokesčiams turi būti patikslinama) ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja pareiškėją, mokesčių administratorių. Pareiškėjas apie sprendimą informuojamas registruotu laišku, elektroninių ryšių priemonėmis arba sprendimas įteikiamas pareiškėjui asmeniškai.
Komisija sudaroma 4 metams. Komisiją sudaro ne mažiau kaip 4 nariai, iš kurių paskiriamas Komisijos pirmininkas ir Komisijos pirmininko pavaduotojas, kuris atlieka Komisijos pirmininko funkcijas jam nesant. Į Komisiją skiriami bent vienas teisininkas ir ne mažiau kaip du nekilnojamojo turto vertintojai, atitinkantys Taisyklėse ir teisės aktuose nustatytus kompetencijos ir kvalifikacijos reikalavimus. Pasibaigus kadencijai, Registrų centro generalinio direktoriaus įsakymu sudaroma nauja Komisija. Sudarant naują Komisiją į ją gali būti skiriama ne daugiau nei pusė buvusios Komisijos narių.
Komisijos nariai:
- išmano ir geba taikyti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus, būtinus tinkamai vykdyti Komisijai priskirtas funkcijas.
Komisija nagrinėja pareiškėjų Registrų centrui pateiktus prašymus vadovaudamasi Taisyklių 2 punkte nurodytais teisės aktais ir priima sprendimus.
Komisijos veiklos forma yra posėdžiai.
Komisijos pirmininkas prieš pareiškėjo prašymo svarstymą Komisijos posėdyje paveda vienam iš Komisijos narių įvertinti prašymą, surinkti visą su prašymo nagrinėjimu susijusią informaciją ir dokumentus, reikalingus sprendimui priimti.
Komisija priima sprendimus bendru sutarimu. Kai bendro sutarimo nėra, sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip keturi Komisijos nariai. Komisijos balsavimas yra atliekamas Registrų centro dokumentų valdymo sistemoje (toliau - DVS). Jeigu Komisijos narys balsuoja „prieš“, jis turi DVS nurodyti priežastis, dėl kurių taip balsuoja.
Komisijos sprendimai įforminami vienu egzemplioriumi, jį pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę Komisijos nariai.
Komisijos posėdžiai organizuojami nuolat, atsižvelgiant į gautą pareiškėjų prašymų skaičių.
Pareiškėjas prašymą Registrų centrui gali pateikti vieną kartą per mokestinį laikotarpį, per 3 mėnesius nuo mokestinio laikotarpio pradžios.
Pareiškėjas prašymą gali pateikti užpildydamas prašymo formą (Taisyklių 1 priedas) arba laisvos formos prašymą, atitinkantį Taisyklių reikalavimus. Prašymas pateikiamas tiesiogiai kreipiantis į Registrų centrą, siunčiamas paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis. Elektroninių ryšių priemonėmis teikiamą prašymą asmuo turi pasirašyti saugiu elektroniniu parašu.
Pareiškėjo prašyme turi būti nurodytas asmens, padavusio prašymą, vardas, pavardė, gimimo data (pavadinimas, juridinio asmens kodas), gyvenamosios vietos adresas (buveinės adresas). Prašymas turi būti pasirašytas pareiškėjo ar jo įgalioto asmens. Tuo atveju, kai prašymą teikia įgaliotas asmuo, pridedamas atstovo įgaliojimas, atitinkantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintus reikalavimus. Prašymą turi pateikti visi bendraturčiai (arba vienas iš jų, turintis teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą, suteikiantį jam teisę atstovauti kitiems bendraturčiams).
Kartu su prašymu pareiškėjas turi pateikti ataskaitos originalą.
Pareiškėjo prašymo ir ataskaitos priėmimą bei registravimą organizuoja Registrų centro klientų aptarnavimo centrai ir Dokumentų valdymo skyrius.
Gautas prašymas registruojamas gavimo dieną jo padavimo vietoje ir išsiunčiamas arba perduodamas Komisijai ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Taisyklių 38 punkte numatyta tvarka ir terminais informuojamas mokesčių administratorius.
Tuo atveju, jei pareiškėjo pateiktas prašymas neatitinka Taisyklių 3.3 papunkčio, 34, 35 punktų arba pateikta ataskaita neatitinka Taisyklių 39 punkto reikalavimų, yra nustatomas 10 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti.
Pareiškėjų prašymus nagrinėja ir dėl jų sprendimus priima Komisija. Pareiškėjo prašymą Komisija turi išnagrinėti ir sprendimą priimti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.
Komisija, priėmusi šių Taisyklių 45.1 papunktyje nurodytą sprendimą, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą, nurodydama sprendimo priežastis ir motyvus.
Komisija, prieš išsiųsdama prašymą Priežiūros tarnybai, pasilieka pareiškėjo pateiktos ataskaitos, Turto vertės nustatymo pažymos ar išvados nuorašus.
Priežiūros tarnyba išvadą dėl ataskaitos atitikties priima per 2 mėnesius nuo prašymo iš Registrų centro gavimo dienos ir parengtą bei patvirtintą išvadą registruotu laišku išsiunčia Registrų centrui ne vėliau kaip kitą darbo dieną.
Tuo atveju, kai Priežiūros tarnyba per nustatytą terminą nepateikia išvados, Komisija priima sprendimą stabdyti prašymo nagrinėjimą iki tol, kol bus gauta Priežiūros tarnybos išvada. Apie priimtą sprendimą Komisija informuoja pareiškėją ir Priežiūros tarnybą.
Komisija apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja pareiškėją. Pareiškėjas informuojamas registruotu laišku, elektroninių ryšių priemonėmis arba sprendimas pareiškėjui įteikiamas asmeniškai. Komisija, priėmusi sprendimą atsisakyti priimti ir nagrinėti prašymą, grąžina pareiškėjui su prašymu pateiktus dokumentų originalus.
Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus ir Komisijos sprendimai gali būti skundžiami per vieną mėnesį nuo sprendimo įteikimo dienos Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Komisijos sprendimai ir su jais susiję dokumentai tvarkomi ir saugomi Registrų centro direktoriaus įsakymu patvirtinto Dokumentų tvarkymo ir apskaitos...
