Naujas socialinis būstas Širvintų savivaldybėje: situacija, iššūkiai ir perspektyvos

Dažnam širvintiškiui knieti sužinoti, kokia padėtis rajone su socialiniais būstais. Ypač šis klausimas aštriai buvo svarstomas rugsėjo 25 dieną vykusiame Širvintų rajono tarybos posėdyje. Pernai tokį „socialinį būstą“ „Širvintų krašto“ apžvalgininkė nufotografavo Vilniaus g.

Širvintų rajono savivaldybė, kaip ir kitos Lietuvos savivaldybės, susiduria su iššūkiais užtikrinant socialinį būstą tiems, kuriems jo labiausiai reikia. Socialinis būstas - tai laikinas prieglobstis žmonėms, neturintiems stogo virš galvos ir pakankamai pajamų jį įsigyti.

Socialinio būsto nuomos galimybės ir reikalavimai Širvintų rajone

- Kokios galimybės yra Širvintų rajono gyventojui, neturinčiam nuosavo kampo, išsinuomoti socialinį būstą? Kokie keliami reikalavimai įtraukiant į eilę?

- Asmuo (šeima), norėdamas išsinuomoti socialinį būstą, turi būti įrašytas į sąrašus socialiniam būstui gauti. Kad asmuo (šeima) būtų įtrauktas į šį sąrašą, reikia užpildyti prašymą ir pristatyti dokumentus, įrodančius teisę būti įrašytam į atitinkamą sąrašą socialiniam būstui gauti.

Yra šeši sąrašai socialiniam būstui gauti:

1. Pirmasis sąrašas - našlaičių arba be tėvų globos likusių asmenų. Į jį įrašomi asmenys, kurių abu tėvai arba turėtas vienas iš tėvų yra mirę, arba be tėvų globos (rūpybos) likęs asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) iki aštuoniolikos metų. Asmuo pateikia prašymą su reikalingais dokumentais, reikia pateikti ir našlaičio statusą patvirtinančio dokumento kopiją.
2. Antrasis sąrašas - neįgaliųjų asmenų. Į šį sąrašą įrašomi asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75-100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais (netekusiais 60-70 procentų darbingumo), arba kurie yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, taip pat šeimos, kuriose yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75-100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60-70 procentų darbingumo).
3. Trečiasis sąrašas - jaunų šeimų. Į šį sąrašą įrašoma šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, šeima, kurioje motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresni kaip 35 metų. Asmuo (šeima) pateikia prašymą su pridėtais pagrindiniais dokumentais.
4. Ketvirtasis sąrašas - šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų (įvaikių). Į šį sąrašą įrašomos šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų (įvaikių). Asmuo (šeima) pateikia prašymą su pridėtais pagrindiniais dokumentais.
5. Penktasis sąrašas - bendrasis. Į šį sąrašą įrašomos visos šeimos ir asmenys, nepatenkantys į pirmuosius keturis sąrašus. Asmuo (šeima) pateikia prašymą su pridėtais pagrindiniais dokumentais.
6. Šeštasis sąrašas - socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą. Į šį sąrašą įrašomi asmenys (šeimos), gyvenančios Savivaldybės išnuomotame socialiniame būste, jeigu jiems išnuomoto socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų (arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75-100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60-70 procentų darbingumo), arba kuris yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma ir jų Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių) prieš socialinio būsto sąlygų pagerinimą neviršija Vyriausybės nustatytų pajamų ir turto dydžių.

- Kiek iš viso šeimų, norinčių apsigyventi socialiniame būste, laukia eilėje?

- Iš viso sąrašuose socialiniam būstui gauti įrašytas 151 asmuo (šeimos).

Socialinio būsto kontrolė ir nuomos sąlygos

- Kaip vykdoma išnuomotų socialinių būstų kontrolė? Yra širvintiškių, kurie stebisi savo kaimynais, gyvenančiais socialiniuose būstuose. Kodėl viename iš jų glaudžiasi net 13 asmenų šeima, o kitame gyvena tik vienas žmogus?

- Norėčiau akcentuoti širvintiškiams, jog yra labai didelis skirtumas tarp neprivatizuotų ir socialinių būstų. Širvintų rajono savivaldybės administracija socialinius būstus suteikia atsižvelgdama į šeimos sudėtį ir į tai, jog išnuomotas socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, būtų apie 14 kvadratinių metrų. Neprivatizuotame bute gali gyventi ir 13 asmenų šeima, ir vienas asmuo. Neprivatizuotuose butuose gyvenantiems asmenims (šeimoms) negalioja Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas, todėl Širvintų rajono savivaldybės administracija negali uždrausti neprivatizuotame bute gyventi ir vienam asmeniui.

Šeima, kuriai buvo išnuomotas socialinis būstas, atsižvelgiant į jos šeimos sudėtį, pagausėjo, ji gali kreiptis dėl įrašymo į socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą, sąrašą. Šeima turi pateikti prašymą ir pridėti reikiamus dokumentus. Tačiau norėčiau įspėti, kad, pagerinus sąlygas neterminuotą sutartį turinčiam nuomininkui (išnuomotos kitos gyvenamosios patalpos), su juo bus sudaryta nauja nuomos sutartis ir tik trejiems metams.

- Ar tiesa, kad nuomininkas privalo kas trejus metus deklaruoti savo turtą bei pajamas? Kas atsitinka, jeigu pajamos ir turtas viršija valstybės nustatytą dydį?

- Taip, tiesa. Socialiniuose būstuose gyvenantys asmenys (šeimos) kas trejus metus privalo pateikti Širvintų rajono savivaldybės administracijai Metinę gyventojo (šeimos) pajamų deklaraciją už paskutinius 12 mėnesių ir pažymą apie turimą (neturimą) turtą Lietuvos Respublikoje.

Privilegijos ir socialinio būsto privatizavimas

- Kokių privilegijų turi tie gyventojai, kuriems būstas išnuomotas iki 2003 m. sausio 1 d. pagal Apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą?

- Pagrindinė privilegija ta, kad su nuomininkais, kuriems gyvenamosios patalpos išnuomotos iki 2002 m. gruodžio 31 d., yra sudarytos neterminuotos Širvintų rajono savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys. Antra privilegija - asmenims (šeimoms) nereikia kas trejus metus pateikti Širvintų rajono savivaldybės administracijai Metinės gyventojo (šeimos) pajamų deklaracijos už paskutinius 12 mėnesių ir pažymų apie turimą (neturimą) turtą Lietuvos Respublikoje.

- Kokiais atvejais nuomininkai turi teisę privatizuoti socialinį būstą?

- Parašyti prašymus privatizuoti socialinius būstus gali nuomininkai, gyvenantys socialiniuose butuose, su kuriais sudarytos sutartys trejiems metams. Socialinių būstų nuomininkai prašymus su reikalingais dokumentais turi registruoti Širvintų rajono savivaldybės administracijos priimamajame. Jų prašymai ir pridėti dokumentai turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1013 „Dėl savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimo (pardavimo) ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, patvirtinto Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimo (pardavimo) ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarkos apraše nurodytus reikalavimus.

- Kaip kompensuojama socialiniame būste gyvenusiam tvarkingam žmogui, kuris pasistengė ir už savo lėšas pakeitė duris, langus, atliko nemažą remontą?

- Širvintų rajono savivaldybės administracija stengiasi suteikti asmeniui (šeimai) tinkamas gyventi gyvenamąsias patalpas, nes socialinio būsto nuomininkui, pagerinusiam turtą, nėra kompensuojama pinigų suma, išleista turto pagerinimui. Širvintų rajono savivaldybės administracija, siūlydama socialinį būstą sąrašuose socialiniam būstui gauti įrašytiems asmenims (šeimoms), visada rekomenduoja nuvykti ir apžiūrėti siūlomą būstą. Asmenys (šeimos) nuvyksta, apžiūri, įvertina ir sutinka su siūlymu arba ne.

- Kaip dažnai kyla nesusipratimų, kai socialiniame bute gyvenęs žmogus įsigeidžia jį privatizuoti. Kokių būstų neleidžiate privatizuoti?

- Socialinių būstų koordinavimo funkciją vykdau nuo 2010 metų sausio mėnesio ir per tuos ketverius metus nebuvo jokių nesusipratimų dėl privatizavimo. Šiemet pirmą kartą gavome prašymų privatizuoti socialinius būstus. Socialinių būstų nuomininkai, vadovaudamiesi Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, gali prašyti privatizuoti socialinius būstus, jeigu jie atitinka minėtame įstatyme numatytus reikalavimus. Tuomet Širvintų rajono savivaldybės administracija nagrinėja prašymus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1013 „Dėl savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimo (pardavimo) ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, patvirtintu Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimo (pardavimo) ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašu. Širvintų rajono savivaldybės administracija tikrai nenagrinėtų prašymų leisti privatizuoti naujai įrengtų socialinių būstų, esančių P. Cvirkos g. 9, nes butai įrengti 2009 metais, jų nusidėvėjimo procentas tikrai neviršija 60 procentų.

- Dažnai galima išgirsti kalbant, jog socialinių butų nuomininkai už šildymą skolingi kelis tūkstančių litų, už kitas komunalines paslaugas taip pat nemoka, o iškraustyti skolininkus nėra taip paprasta.

- Taip, tai tiesa, kad yra neatsakingų gyvenamųjų patalpų nuomininkų, kurie nevykdo sutartinių įsipareigojimų ir nemoka mokesčių už nuomą, komunalines paslaugas. Tiesa ir tai, kad skolininkus ne taip paprasta iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų. Tai daroma tik teismo nustatoma tvarka. Širvintų rajono savivaldybės administracija imasi veiksmų - kreipiasi į teismą dėl asmenų (šeimų), piktybiškai nemokančių mokesčių, nuomos mokesčio priteisimo ir jų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Jau yra įsiteisėjusių ir įvykdytų teismo sprendimų.

Kitų savivaldybių patirtis

Vilniaus rajono savivaldybė toliau plečia socialinio būsto fondą. Penktadienį Nemenčinėje oficialiai atidarytas naujas socialinis būstas, kuriame galės įsikurti 15 asmenų/šeimų. Tai taip pat atspindi savivaldybės įsipareigojimą spręsti socialinės atskirties problemas bei padėti tiems, kuriems būsto klausimas yra vienas opiausių.

Pasak Vilniaus rajono savivaldybės mero Roberto Duchnevičiaus, socialinio būsto plėtra yra svarbi, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas rajono gyventojas turėtų galimybę gyventi saugiai ir oriai.

„Šiandien matome ne tik naują pastatą, bet ir naujas galimybes mūsų rajono žmonėms. Norime, kad kiekvienas gyventojas jaustųsi saugiai ir turėtų stabilų pagrindą po kojomis. Šie naujieji namai Nemenčinėje taps ne tik pastoge, bet ir vieta, kur stiprės socialiniai ryšiai, o žmonės galės kurti savo ateitį“, - sakė meras R. Duchnevič.

Naujai pastatytame socialiniame būste, esančiame Piliakalnio g. 13, Nemenčinėje, įrengta 15 butų: 7 vieno kambario, 5 dviejų kambarių ir 3 trijų kambarių butai. Du iš jų - specialiai pritaikyti asmenims ar šeimoms su judėjimo negalia, atsižvelgiant į jų individualius poreikius. Socialiniai būstai aprūpinti būtina įranga: elektrinėmis viryklėmis (orkaitėmis) ir gartraukiais.

Šiuo metu vyksta socialinių būstų paskirstymo procesas - du butai jau yra paskirti, o dėl kitų trijų sprendimai bus priimami artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje, kuris vyks 2025 m. gegužės 9 d.

Projektas įgyvendintas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę Nr. 08.1.2-CPVA-R-408 „Socialinio būsto fondo plėtra“.

Socialinio būsto plėtros projektas Vilniaus rajone įgyvendinamas kompleksiškai - jis apėmė dviejų naujų socialinių namų statybą Nemenčinėje ir Mickūnuose bei papildomą būstų įsigijimą įvairiose rajono gyvenvietėse.

Nemenčinės socialinio būsto statybos ir įrengimo vertė siekia apie 965 tūkst. eurų (Mickūnų projekto - 1,435 mln. eurų). Bendra vertė sudaro 2,4 mln. eurų, iš kurių 1,3 mln. eurų finansuota Europos Sąjungos lėšomis. Taip pat buvo įsigyta 19 butų už 1 mln. eurų, iš kurių daugiau nei pusė - Europos Sąjungos lėšos. Būstai įsigyti įvairiose Vilniaus rajono gyvenvietėse, atsižvelgiant į gyventojų poreikius, socialinę situaciją bei geografinį pasiskirstymą.

Ši investicija leidžia ženkliai išplėsti savivaldybės socialinio būsto fondą ir užtikrinti labiau prieinamą gyvenamąją aplinką pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms.

Naujasis socialinis būstas suteiks galimybę šių šeimų nariams gauti ne tik stogą virš galvos, bet ir integruotis į bendruomenę, gerinti gyvenimo sąlygas.

Tuo pačiu metu pradėtas įgyvendinti ir kitas socialinio būsto statybos projektas Skaidiškių k., Nemėžio seniūnijoje, kur 2027 m. planuojama pastatyti dar 40 būstų pastatą (30 - asmenims su negalia, 10 - bus skirti asmenims pagal bendrą asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą).

Vilniaus rajone išlieka didelis socialinio būsto poreikis. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) š. m. balandžio 15 d. duomenimis, socialinio būsto laukia - 260 asmenų/šeimų. 2025 metais Vilniaus rajono savivaldybės būsto fondą sudaro 476 būstai, iš jų 104 būstai turi socialinio būsto statusą.

Didžioji dalis Vilniaus rajono seniūnijų turi socialinius būstus, tačiau jų nėra Sudervės seniūnijoje. Taip pat socialinių būstų šiuo metu neturi Buivydžių, Dūkštų, Medininkų ir Rukainių seniūnijos.

Vilniaus rajono gyventojai norintys pretenduoti į socialinio būsto nuomą turi atitikti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo reikalavimus - deklaravę gyvenamąją vietą ar įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusiųjų apskaitą Vilniaus rajone, neturintys būsto arba turintys netinkamą (nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc., per mažas plotas).

Alytaus rajono savivaldybė tęsia darbus, siekdama užtikrinti orias gyvenimo sąlygas gyventojams - ypač tiems, kurie dėl įvairių sunkumų jų neturi. Vienas iš svarbių projektų šia kryptimi - socialinio būsto plėtra Simne. Buvęs profesinės mokyklos bendrabutyje planuojama įrengti 20 naujų butų: nuo vieno iki keturių kambarių.

„Tai ne tik stogas virš galvos ir sienos. Įrengiant socialinį būstą, pasikeis ir jo aplinka. Bendra projekto „Socialinio būsto plėtra Alytaus rajone“ vertė - 1 mln. 700 tūkst. eurų, iš kurių 1 mln. 445 tūkst. Eur (85 proc.) finansuoja Europos Sąjungos regioninės plėtros fondas, 255 tūkst.

Širvintų rajono savivaldybėje rengiamasi įgyvendinti ir naujuoju įstatymu nustatytą naują valstybės paramos formos - nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacijos skyrimą gyventojams. Teisę į ją turės šeimos ir asmenys, turintys teisę į socialinį būstą ir nuomojantys jiems tinkamą būstą iš fizinių ar juridinių asmenų. Ši parama pagelbės šeimoms ir asmenims nuomotis būstą savarankiškai, tai yra, nebūtinai iš socialinio būsto fondo.

Socialinio būsto situacija Neringoje

Neringos savivaldybės pavyzdys atspindi bendras problemas, susijusias su socialinio būsto prieinamumu ir valdymu Lietuvoje. Nidoje, Purvynės gatvėje, pastatyti nameliai labiau primena vasarnamius. Už maždaug 5 mln. litų pastatyti penki žvejo tipo nameliai labiau primena vasarnamius. Prie kiekvieno jų pastatyti ir ūkiniai pastatai. Penkiuose namuose yra įrengti 24 butai.

Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas teigė: „Galima drąsiai sakyti, jog Neringoje pastatytas socialinis būstas yra pats brangiausias Lietuvoje. Už tokius pinigus, kiek išleista, galėjome pastatyti normalų keturių ar penkių aukštų daugiabutį ir jame įrengti 40 butų. Dabar pinigai išleisti, stovi gražūs nameliai, tačiau juose yra tik 24 butai“.

Neringos savivaldybėje pateikta 101 paraiška gauti socialinį būstą. Jame apsigyventi norėtų per 200 žmonių.

Būsto paskirstymo problemos

Anot A. Bagdono, nesuprantama ir tai, kad socialiniai būstai, nors pastatyti namai jau rugsėjį buvo pripažinti tinkami naudoti, vis dar nedalijami žmonėms. Jis tikino suprantantys žmonių pasipiktinimą, jog vis negauna socialinio būsto. „Šie namai yra pirmieji Neringoje, kurie pastatyti kaip socialinis būstas, bet vis tiek neįleidžia žmonių gyventi. Neringiškių bendruomenė maža - vieni apie kitus viską žino. Ir manęs žmonės klausia, kada pradės dalyti tuos socialinius būstus, bet atsakymų nežinau“, - kalbėjo A. Bagdonas.

Socialinio būsto su šeima laukiantis Vaidas neslėpė, kad jei butas nebus skirtas, jie išvyks iš Neringos.

Jau beveik 10 metų socialinio būsto laukianti Veronika nesitiki, kad butą gaus ir naujai pastatytuose namuose. Ji tvirtino, kad abejonių kelia ir socialinių būsto laukiančių asmenų eilės. Jos neskelbiamos viešai, todėl kiekvienas laukiantysis žino tik savo numerį, bet nežino, kaip eilė juda, kas iš jos pasitraukia, kas įrašomas.

Galimos korupcijos apraiškos

Veronika teigia: „Realiai nežinome, bet žmonės kalba labai daug. Specialiosios tarnybos tikrai turėtų pasidomėti, ar tose eilėse gauti socialinį būstą laukia tie žmonės, kuriems tokia parama priklausytų. Juk matome, kad jie turi verslus, bet, matyt, ne savo vardu, važinėja prabangiomis mašinomis. Pikta, kad tuos butus išdalys tiems žmonės, kuriems toks nekilnojamasis turtas reikalingas ne gyventi, o tam, kad vasarą galėtų nuomoti poilsiautojams ir uždirbtų. O kiti, kuriems to socialinio būsto labai reikia, liks it musę kandę“.

Savivaldybės pozicija

Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Vigantas Giedraitis teigė, jog socialiniai butai bus išdalyti laikantis visų teisės aktų. „Butus gaus tie, kuriems jie priklauso pagal teisės aktus, Aišku, gaila, kad laukiančiųjų gauti socialinį būstą yra daugiau nei pačių butų“, - kalbėjo V. Giedraitis.

Paklaustas, kodėl butai vis dar nedalijami, jei namai pripažinti tinkamais naudoti, vicemeras tvirtino, jog dar reikia sutvarkyti kai kurias procedūras. „Namai pripažinti naudoti, tačiau butus reikia Registrų centre įregistruoti kaip atskirus vienetus. Tai dabar ir daroma. Manau, kad jau gruodį butai bus pradėti dalyti žmonėms“, - tikino V. Giedraitis.

V. Giedraitis tikino, kad nenusiminti turėtų ir tie, kurie dabar negaus socialinių būstų, nes ateities planuose yra naujų pastatų statyba arba jau įrengtų butų įsigijimas. Tačiau apie konkrečius terminus V. Giedraitis kalbėti nesiryžo.

Teritorijų planavimo apribojimai

Paklaustas, kodėl buvo pasirinkta statyti žvejo tipo namus, o ne nedidelį daugiabutį namą, kuriame būtų galima įrengti daugiau butų, V. Giedraitis aiškino, kad tai daryti draudžia teritorijų planavimo dokumentai. „Gyvename tokioje vietoje, kur viskas saugoma, kur galima statyti tik tai, ką galima, o ne tai, ką norime. Sutinku, kad daugiabutis namas būtų buvęs protingesnis sprendimas nei penki žvejo tipo namai, tačiau tokia tvarka ir jos privalome laikytis“, - tvirtino vicemeras.

Jis nesutiko, kad socialinį būstą žvejo tipo namuose galima prilyginti apartamentams. Esą vieni butai bus tik 28 kvadratinių metrų ploto, kiti, skirti daugiavaikėms šeimoms - 45 kvadratinių metrų ploto.

Statistika

Širvintų rajono savivaldybės socialinio būsto fondas - 151 asmuo (šeimos) laukia eilėje. Vilniaus rajono savivaldybės būsto fondą sudaro 476 būstai, iš jų 104 būstai turi socialinio būsto statusą. Socialinio būsto laukia - 260 asmenų/šeimų.

tags: #naujas #socialinis #bustas #sirvintos