Sklypas sodų bendrijoje - tai galimybė pasislėpti nuo miesto šurmulio, užsiauginti daržovių, vaisių ar uogų, ar pasistatyti nedidelį namuką ir pabėgti iš miesto visam laikui. Sodų bendrijose, ypatingai įsikūrusiose aplink Vilnių, sparčiai kyla gyvenamieji namai ir daugėja nuolat gyvenančių gyventojų. Kartu daugėja ir konfliktų tarp kaimynų dėl tvorų, per aukštų pastatų ar netinkamoje vietoje pasodintų augalų. Šiame straipsnyje aptarsime sodo sklypo tvorų reikalavimus, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus ir siekiant išvengti konfliktų su kaimynais.
Tvorų Klasifikacija ir Leidimai
Įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, taip pat ir voljerai), kurių aukštis 1-2 m, priskirtinos I grupės nesudėtingiesiems statiniams, o užtvaros, kurių aukštis 2-5 m (aukštesnių kaip 2 m dalių akytumas ne mažesnis kaip 80 proc.), priskirtinos II grupės nesudėtingiesiems statiniams.
Ar konkrečiu atveju SLD (statybos leidimas) aptvėrimas yra privalomas, reikėtų pasitarti su pagrindiniu savivaldybės architektu. SLD prašymus galima teikti nuotoliniu būdu Lietuvos Respublikos statybos leidimų informacinėje sistemoje arba atvykus į savivaldybės įstaigą.
Norint statyti aukštesnę nei 1 m atraminę sienutę mieste taip pat būtina gauti SLD. Svarbu tai, kad tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Kai dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda didesnis kaip 0,2 m aukščio skirtumas tarp žemės paviršių, laikoma, kad tvora įrengiama ant atraminės sienutės.
Bendrieji Atstumų Reikalavimai
Sodo sklype statinius galima statyti ne arčiau kaip 3 m iki sklypo ribos, inžinerinius statinius, išskyrus tvoras - ne mažesniu nei 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Nauji pastatai gali būti statomi ne mažesniame kaip 0,04 ha sodo sklype.
Visais atvejais privalu įvertinti, kad statinys ne tik kad nebūtų arčiau sklypo ribos nei nurodyta įstatyme, bet ir kad jis nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą.
Tvorų Reikalavimai Dėl Insoliacijos
Tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos. Insoliacija statybos techniniame reglamente įvardinta kaip teritorijų, pastatų ir patalpų apšvita tiesioginiais saulės spinduliais. Taigi tveriant tvorą svarbu, kad ji praleistų ne mažesnį kiekį saulės šviesos nei nurodyta teisės aktuose:
- statytojo sklypo šiaurinėje pusėje (tarp (>)315° ir (<)45°) - ažūrinė tvora, kurios kiaurymių plotas didesnis už 50% bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą);
- statytojo sklypo rytinėje (tarp (>)45° ir (<)135°) ir vakarinėje (tarp (>)225° ir (<)315°) pusėse - ažūrinė tvora, kurios kiaurymių plotas didesnis už 25%;
- statytojo sklypo pietinėje pusėje (tarp (>)135° ir (<)225°) - tvoros tipas nereglamentuojamas.
Akliną tvorą galima statyti tuo atveju, jei sodo sklypas ja atskiriamas nuo bendrijos bendro naudojimo teritorijos.
Sutikimai ir Susitarimai
Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą reikės turėti ir tuo atveju, jei ketinate tvorą statyti ant sklypų ribos, kai tvoros konstrukcijos peržengia sklypo ribą.
Jei sklypas ribojasi su sodų bendrijos bendro naudojimo teritorija, tvorai ant sklypo ribos reikės gauti raštišką sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą.
Jei keliai/gatvės priklauso sodininkų bendrijai, tuomet reikalingas sodų pirmininko sutikimas, nes šiuo atveju sodų bendrija yra jūsų kaimynė. Jei gatvės/keliai priklauso valstybei, tai reikalingas NŽT (Nacionalinės žemės tarnybos) rašytinis sutikimas, nes tokiu atveju valstybė yra jūsų kaimynė.
Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą, o kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija - rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą.
Augalų Priežiūra ir Reikalavimai
Sodo teritorijoje augančius medžius ir krūmus privalu tvarkyti ir prižiūrėti Želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Medžius (vaismedžius) ir krūmus (vaiskrūmius) mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri savo nuožiūra.
Svarbiausia (pagal Želdynų įstatymą ir Žemės įstatymą) - nepažeisti kaimyninių žemės sklypų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų bei gyventojų teisių. Ginčai dėl želdinių pasodinimo ir priežiūros, pažeidžiant kaimynų interesus, sprendžiami civiline tvarka. Todėl, jei gretimo sklypo savininkas nepaiso teisėtų pretenzijų ir nesiekia susitarimo, belieka kreiptis į teismą.
Dekoratyvinės gyvatvorės sodinamos taip, kad užaugusios jų šakos nesiskverbtų į kaimyninį sklypą, gyvatvorės medžiai turi būti nuolat karpomi ir prižiūrimi, išlaikant jų aukštį iki 1,0-1,2 m.
Sodininkai tvarko ir prižiūri medžius ir krūmus mėgėjiško sodo teritorijoje savo nuožiūra. Svarbu, kad sodiniai visais atvejais neturi daryti žalos kaimyninio sklypo naudotojams.
Dažnos Konfliktų Priežastys ir Prevencija
Sodininkų bendrijose neretai kyla nepasitenkinimų ir konfliktų tarp gretimų sklypų savininkų dėl įvairiausių priežasčių. Bene dažniausios jų - per arti kaimyninio sklypo ribos pastatyti statiniai bei pasodinti želdiniai.
Pavyzdžiui, sodininkas savo sklype pasisodina eilę tujų, jo manymu, „pakankamai toli“ („net per gerą pusmetrį“) nuo kaimyno ribos ir informuoja pastarąjį jau „post factum“. Laikui bėgant, išaugusios tujos pradeda kaimynui užstoti saulę, jų šakos lieka nekarpomos ir toliau bujoja į kaimyno teritoriją, vis labiau aštrindamos konfliktą. Dar keblesnė situacija susidaro pastačius laikinus statinius (pavėsines, lauko tualetus, kt.) ar įrenginius (pvz., nuotekų valymo) per arti kaimynio sklypo ribos.
Kad išvengti panašių situacijų, yra ypač svarbu, kad sodininkai laikytųsi savo bendrijos vidaus tvarkos ir kitų taisyklių, nustatančių reikalavimus statinių statybai bei augalų priežiūrai ir tvarkymui sklypuose. Jei šių reikalavimų laikytis nėra galimybės, būtina gauti rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar bendrijos valdybos sutikimą arba sudaryti kaimynų susitarimą.
Mėgėjų sodo teritorijoje nuosavybės teise valdomuose sodo sklypuose sodininkai (nekeisdami žemės naudojimo paskirties) statyti ar rekonstruoti gali tik parengę projektą (Statybos įstatymo nustatyta tvarka) bei gavę statybos leidimą (vienam gyvenamam ar sodo namui ir vienam jo priklausiniui).
Tualetai ir komposto dėžės ar duobės turi būti įrengiamos 2-3 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo, nuošaliose sklypų vietose, toliau nuo paviršinių vandens telkinių (kad nekeltų žalos kaimyninių sklypų savininkams, kitiems asmenims ir aplinkai).
Taip pat laikytis reikia ir sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimų, nurodytų Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” 9 priede. Jame sakoma, kad 600 kv. m ploto sklypui maksimalus sklypo užstatymo tankis gali būti iki 35 % sklypo ploto, o 900 kv. m ploto sklypui - iki 30 %.
Projektuojant, rekonstruojant, statant naują statinį keičiant statinio paskirtį, namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 kv. m. Mažinant atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu.
Elektros oro linijos apsaugos zonoje (t. y. - dekoratyvinės gyvatvorės sodinamos taip, kad užaugusios jų šakos nesiskverbtų į kaimyninį sklypą, gyvatvorės medžiai turi būti nuolat karpomi ir prižiūrimi, išlaikant jų aukštį iki 1,0-1,2 m.
Privačiose žemės valdose esančius želdinius sklypų savininkai ar valdytojai turi teisę tvarkyti savo nuožiūra. Svarbiausia (pagal Želdynų įstatymą ir Žemės įstatymą) - nepažeisti kaimyninių žemės sklypų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų bei gyventojų teisių. Ginčai dėl želdinių pasodinimo ir priežiūros, pažeidžiant kaimynų interesus, sprendžiami civiline tvarka. Todėl, jei gretimo sklypo savininkas nepaiso teisėtų pretenzijų ir nesiekia susitarimo, belieka kreiptis į teismą.
Jei aukščiau minėtų taisyklių ir reikalavimų laikytis nėra galimybės ar, pavyzdžiui, ankščiau gauti sodininkų bendrijos valdybos sutikimai ar kaimynų susitarimai statyti arba želdinti per arti ribų yra pamesti (prarasti), rekomenduotina gauti rašytinius kaimynų sutikimus (susitarimus) bei pateikti jų kopijas sodininkų bendrijos valdybai saugojimui.
Jei keliai/gatvės priklauso sodininkų bendrijai, tuomet reikalingas sodų pirmininko sutikimas, nes šiuo atveju sodų bendrija yra jūsų kaimynė. Jei gatvės/keliai priklauso valstybei, tai reikalingas NŽT rašytinis sutikimas, nes tokiu atveju valstybė yra jūsų kaimynė.
Pagrindinės Taisyklės Dėl Tvorų
Apibendrinant, štai pagrindinės taisyklės dėl tvorų sodo sklype:
- Sutikimo tvorai nereikia, jei tvora tveriama jūsų sklypo pusėje, tvoros konstrukcijomis neperžengiant sklypo ribos ir ji yra peršviečiama daugiau kaip 50% (STR'e yra daugiau reikalavimų prašviečiamumui, tačiau bendrai paėmus reikia vadovautis šiuo skaičiumi - 50%).
- Jei norima tverti mažiau kaip 50% peršviečiamą tvorą, sutikimo tvorai nereikia, jei ji įrengiama atitraukus ją 1m nuo sklypo ribos.
- Neperšviečiamai tvorai, tveriamai prie/ant sklypo ribos visada reikalingas kaimyninio sklypo savininko sutikimas.
Statybos įstatymo nustatyta tvarka parengę projektą ir gavę statybos leidimą, - vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir vieną jo priklausinį. Nauji pastatai gali būti statomi ne mažesniame kaip 0,04 ha sodo sklype.
Pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.
Tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos. Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.
Medžius ir krūmus mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri savo nuožiūra. Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą, o kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija - rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą.
Klausimas: Ar galima sodų bendrijos sklype be raštiško kaimynų sutikimo tverti tinklinę tvorą, kurios aukštis 1,8 m?
Žiūrint kur yra ta sodo bendrija. Dauguma sodo bendrijų yra miesto teritorijoje, tada, jei tvoros aukštis didesnis nei 1,70 m reikia miesto architekto leidimo, kuriam priklauso sodo bendrija, taip pat ir kaimynų sutikimo.
Beje, pagal nerašytas taisykles su kaimynu turint bendrą tvoros atkarpą tvoros pastatymo ir medžiagų sąnaudas reikėtų dalintis per pusę, tačiau jei kaimynui nemokamai pastatysit tvorą, manau, kad sutikimž duos be problemų.
Ir dar vienas patarimas: statant tvorą geriau įtraukit apie 20 cm į savo sklypo vidu, nes ir palydoviniai matavimai ne visada būna tikslūs. Kitu atveju ateityje ar pasikeitus kaimynui, ar su juo sukonfliktavus, turėsite nemažai vargo.
Tinklinei tvorai tverti jokio kaimynų sutikimo nereikia. Tveriant akliną tvorą, aukštesnę nei 1,8 m, reikalingas sutikimas.
Kaip pastatyti tvorą pradedantiesiems
tags: #nauji #sodo #sklypo #tverimo #reikalavimai