Naujų Daugiabučių Namų Statybos Statistika Lietuvoje

Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Tačiau nepaisant 2-3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius.

Šiame straipsnyje apžvelgiama naujų daugiabučių namų statybos statistika Lietuvoje, apimant įvairius laikotarpius ir aspektus, pradedant nuo 2019 metų iki naujausių duomenų. Analizuojami baigtų statyti ir pradėtų statyti pastatų skaičiai, būstų plotai, energetinė klasė ir kita svarbi informacija.

Bendrieji rodikliai

Aptarsime bendruosius rodiklius, kurie apibūdina statybų sektoriaus aktyvumą Lietuvoje.

2021 m. baigti statyti 7 194 nauji gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, tai 3,1 proc. mažiau nei 2020 m.

2021 m. pradėta statyti 8 216 naujų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, tai 38,5 proc. daugiau nei 2020 m.

2021 m. išduota 10 816 statybos leidimų naujiems pastatams statyti, tai 29,4 proc. daugiau nei 2020 m.

2021 m. ketvirtąjį ketvirtį baigti statyti 2 009 nauji gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, tai 8,8 proc. mažiau nei 2020 m.

2021 m. ketvirtąjį ketvirtį pradėta statyti 1 818 naujų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, tai 5,4 proc. mažiau nei 2020 m.

2021 m. ketvirtąjį ketvirtį išduota 2 338 statybos leidimai naujiems pastatams statyti, tai 10,8 proc. mažiau nei 2020 m.

Gyvenamieji pastatai

Nagrinėsime gyvenamųjų pastatų statybos tendencijas, įskaitant individualius ir daugiabučius namus.

Pernai baigtas statyti 6821 naujas gyvenamasis namas, juose įrengti 13903 būstai. Baigtų statyti naujų gyvenamųjų namų skaičius pernai padidėjo 4,8 proc., būstų juose skaičius - 10,6 proc., būstų naudingasis plotas - 5,3 proc., pranešė Statistikos departamentas.

2020 metais vyravo individualiųjų namų statyba - 54,8 proc. pastatytų būstų buvo individualiuose namuose. Vidutinis būsto naudingasis plotas individualiame name buvo 131,9 kv. metro, buto daugiabutyje - 57,7 kv. metro.

Baigtas statyti vienas bendrabutis, skirtas gyventi įvairių socialinių grupių asmenims, jo naudingasis plotas sudaro 1,7 tūkst. kv. metrų.

2021 m. baigta statyti 6 596 nauji gyvenamieji namai, juose įrengta 10 951 būstas. Baigtų statyti naujų gyvenamųjų namų skaičius, palyginti su 2020 m., sumažėjo 3,2 proc., būstų juose skaičius - 21,1 proc., būstų naudingasis plotas - 15,6 proc.

2021 m. vyravo individualiųjų namų statyba - 68,3 proc. pastatytų būstų buvo individualiuose namuose. Vidutinis būsto naudingasis plotas individualiame name buvo 127,4 m², buto daugiabutyje - 57,6 m².

Baigti statyti penki gyvenamosios paskirties pastatai (bendrabučiai), skirti gyventi įvairių socialinių grupių asmenims. Naudingasis pastatų plotas sudaro 2,4 tūkst. m².

2021 m. pradėti statyti 7 588 nauji gyvenamieji namai su 16 568 būstais, iš jų 52,3 proc. - individualiuose namuose. Pradėtų statyti naujų būstų naudingasis plotas sudarys 1,6 mln. m² ir bus 24,3 proc. didesnis nei 2020 m.

Taip pat pradėti statyti 5 nauji gyvenamosios paskirties pastatai (bendrabučiai), kurių naudingasis plotas sudarys 6,4 tūkst. m².

10 021 leidimas, arba 92,6 proc. visų leidimų, išduota gyvenamiesiems pastatams statyti, t. y. 33,1 proc. daugiau nei 2020 m. Leistuose statyti 12 367 gyvenamuosiuose namuose bus įrengti 19 480 būstų, palyginti su 2020 m., leistų statyti būstų skaičius padidėjo 30 proc.

2021 m. ketvirtąjį ketvirtį pastatyta 1 816 naujų gyvenamųjų namų su 2 943 būstais, iš jų 71,5 proc. - individualiuose namuose. Baigtų statyti naujų būstų naudingasis plotas sudarė 303,5 tūkst. m² ir buvo 28,6 proc. mažesnis nei 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį.

2021 m. ketvirtąjį ketvirtį pradėta statyti 1 693 nauji gyvenamieji namai su 3 425 būstais, iš jų 57,9 proc. - individualiuose namuose. Pradėtų statyti naujų būstų naudingasis plotas sudarė 357,3 tūkst. m² ir buvo 18,4 proc. mažesnis nei 2020 m.

Naujiems gyvenamiesiems pastatams statyti išduota 2 144 leidimai, arba 10,8 proc. mažiau nei prieš metus. Vyrauja individualių gyvenamųjų namų statyba - jiems statyti išduota 98 proc. visų leidimų.

Leista statyti 2 602 naujus individualius namus, kurių numatytas naudingasis plotas bus 5,2 proc. didesnis, ir 67 naujus daugiabučius namus, kurių naudingasis plotas bus 36,5 proc. didesnis nei 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį.

Taip pat leista statyti 2 naujus gyvenamosios paskirties pastatus (bendrabučius), skirtus gyventi įvairių socialinių grupių asmenims, kurių naudingasis plotas sudarys 0,5 tūkst. m².

Negyvenamieji pastatai

Apžvelgsime negyvenamųjų pastatų statybos rodiklius ir tendencijas.

Pernai baigti statyti 603 negyvenamieji pastatai, jų bendrasis plotas sudarė 1,2 mln. kv. metrų - 7,5 proc. daugiau nei 2019 metais Daugiausia pagal bendrąjį plotą baigta statyti pramoninių pastatų ir sandėlių (486,8 tūkst. kv. metrų) bei įstaigų pastatų (351,7 tūkst. kv. metrų).

2021 m. baigti statyti 598 nauji negyvenamieji pastatai. Jų bendrasis plotas sudarė 990,1 tūkst. m², tai 16,8 proc. mažiau nei 2020 m. Daugiausia pagal bendrąjį plotą baigta statyti pramoninių pastatų ir sandėlių (364,1 tūkst. m²) bei naujų prekybos, viešbučių ir maitinimo įmonių pastatų (216 tūkst. m²).

2021 m. pradėti statyti 628 nauji negyvenamieji pastatai; jų bendrasis plotas sudarys 1,3 mln. m² ir bus 26,7 proc. didesnis nei 2020 m. Daugiausia pagal bendrąjį plotą pradėta statyti naujų pramoninių pastatų (433 tūkst. m².) bei prekybos, viešbučių ir maitinimo įmonių pastatų (240 tūkst. m²).

2021 m. ketvirtąjį ketvirtį baigta statyti 193 nauji negyvenamieji pastatai, kurių bendrasis plotas sudarė 359,1 tūkst. m² ir buvo 6,7 proc. mažesnis nei 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį. Daugiausia pagal bendrąjį plotą baigta statyti naujų prekybos, viešbučių ir maitinimo įmonių pastatų (146 tūkst. m²) bei naujų pramoninių pastatų ir sandėlių (109,8 tūkst. m²).

2021 m. ketvirtąjį ketvirtį pradėta statyti 125 nauji negyvenamieji pastatai; jų bendrasis plotas sudarė 206,2 tūkst. m² ir buvo 15,2 proc. mažesnis nei atitinkamą 2020 m. ketvirtį. Daugiausia pagal bendrąjį plotą pradėta statyti naujų pramoninių pastatų ir sandėlių (98,6 tūkst. m²) bei naujų prekybos, viešbučių ir maitinimo įmonių pastatų (35,7 tūkst. m²).

2021 m. ketvirtąjį ketvirtį išduoti 194 leidimai naujiems negyvenamiesiems pastatams statyti, tai 10,6 proc. mažiau nei 2020 m. atitinkamą ketvirtį. Leistų statyti naujų negyvenamųjų pastatų numatytas bendrasis plotas - 25,8 proc. didesnis nei prieš metus.

Teritorinis pasiskirstymas

Analizuosime, kuriose savivaldybėse statybų apimtys yra didžiausios.

2019-ųjų ketvirtąjį ketvirtį baigti statyti 2209 nauji gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai - 12,4 proc. daugiau nei 2019 metų spalio-gruodžio mėnesiais. Per ketvirtį pastatyti 2032 nauji gyvenamieji namai su 4435 būstais, iš jų 51,3 proc. - individualiuose namuose. Baigtų statyti naujų būstų naudingasis plotas sudarė 425,8 tūkst. kv. metrų ir buvo 18 proc. didesnis nei 2019-ųjų ketvirtąjį ketvirtį.

Ketvirtąjį ketvirtį 49,1 proc. baigtų statyti naujų gyvenamųjų būstų buvo Vilniaus miesto savivaldybėje, 9,8 proc. - Kauno miesto savivaldybėje, 7,3 proc. - Klaipėdos rajono savivaldybėje.

2020 metų ketvirtąjį ketvirtį baigti statyti 177 nauji negyvenamieji pastatai, kurių bendrasis plotas sudarė 336,4 tūkst. kv. metrų ir buvo 0,9 proc. mažesnis nei 2019-ųjų ketvirtąjį ketvirtį.

35,4 proc. pastatytų naujų negyvenamųjų pastatų pagal bendrąjį plotą buvo Vilniaus miesto savivaldybėje, 14,5 proc. - Akmenės rajono savivaldybėje, 12,5 proc. - Kauno rajono savivaldybėje.

2021 m. ketvirtąjį ketvirtį 25,8 proc. baigtų statyti naujų gyvenamųjų būstų buvo Vilniaus m. sav., 16,6 proc. - Kauno m. sav., 11,9 proc. - Kauno r.

47,6 proc. pastatytų naujų negyvenamųjų pastatų pagal bendrąjį plotą buvo Vilniaus m. sav., 11,7 - Kauno r. sav., 9,5 proc. - Klaipėdos m.

2021 m. ketvirtąjį ketvirtį 39,4 proc. visų pradėtų statyti būstų buvo Vilniaus m. sav., 16,7 - Kauno m. sav., 12,7 proc. - Vilniaus r.

21,6 proc. visų naujų negyvenamųjų pastatų pagal bendrąjį plotą buvo pradėta statyti Vilniaus m. sav., 14,3 - Akmenės r. sav., 12,1 proc. - Klaipėdos m.

Remiantis SSVA duomenimis, 2025 metais Lietuvoje fiksuota beveik 6,5 tūkst. (6 414 vnt.) statybos leidimų vienbučiams namams. Daugiausia statybos leidimų vienbučiams namams išduota Vilniaus rajono savivaldybėje (1 063 vnt.). Antroje vietoje liko Kauno rajonas (783 vnt.), o trečioje - Vilniaus miestas (718 vnt.).

Statistiniai duomenys rodo, kad 2025 metais vienbučiai namai dažniausiai minėti liepos (718), rugpjūčio (593) ir rugsėjo (638) mėnesiais.

Be gyvenamųjų namų, 2025 m. statybos leidimuose dažnai figūravo infrastruktūros objektai. Antrąją vietą užėmė kitos paskirties statiniai (5 924 vnt.), trečiąją - nuotekų šalinimo tinklai (3 360 vnt.). Iš viso per 2025 metus šalyje buvo išduoti 12 279 statybos leidimai, apimantys 26 084 skirtingus statinius.

Toks didelis Vilniaus rajono atotrūkis signalizuoja apie stiprią gyventojų perkamąją galią ir norą kurtis užmiestyje.

2023 metais plėtotojai daugiabučius statė įvairiose miesto vietose ir jo apylinkėse, tačiau labiausiai išsiskyrė Aleksoto seniūnija, kurioje buvo pastatyta 23% visų butų.

Tai lėmė baigtos kelių didelės apimties projektų statybos šioje Kauno miesto dalyje: pirmasis „Nemunaičių“ projekto etapas H. ir O. Minkovskių g. (apie 160 butų) ir „Europos sodas“ Europos pr. (apie 130 butų).

Plėtotojai per 2023 metus pastatė naujų butų daugiabučiuose 18-oje iš 21 Vilniaus miesto seniūnijų. Daugiausiai plėtotojų dėmesio sulaukė penkios miesto seniūnijos, kuriose pastatyta šiek tiek daugiau nei pusė visų butų: Verkių sen. (14,6%), Rasų sen. (10,1%), Pašilaičių sen. (9,5%), Viršuliškių sen. (8,4%) ir Lazdynų sen.

2023 metais itin negausios statybų apimtys užfiksuotos Senamiesčio sen. (0,8%) ir tai yra vienas kukliausių rodiklių per pastarąjį dešimtmetį šioje seniūnijoje.

Ankstesniais metais Senamiesčio seniūnijoje pardavimui būdavo pastatoma daug didesnis butų skaičius ir prie to didele dalimi prisidėjo Paupio rajono konversija. Paupyje ir greta esančiame Užupyje per šį laikotarpį aktyviai daugiabučius statė ir kitos įmonės.

Tuo metu 2023 metais Senamiestyje įgyvendinta tik keletas projektų - dalies projektų įgyvendinimas užtruko ilgiau nei planuota arba buvo net ir sustabdytų statybų.

Statybų apimtys didmiesčiuose

Apžvelgsime statybų apimtis didžiausiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Kaune plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 1.479 butus arba net 45% daugiau nei 2022 metais. Istoriškai tai yra didžiausias pardavimui pastatytų butų skaičius per metus šiame mieste. Apskritai, vieno tūkstančio pastatytų butų riba buvo viršyta tik 2008 metais (1.070 butų) ir 2022 metais (1.020 butų).

„Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Klaipėdoje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 402 butus arba 14% mažiau nei 2022 metais. Esminio daugiabučių plėtros proveržio Klaipėdos mieste nematyti jau daugiau nei 10 metų.

T. y. nuo 2009 metų Klaipėdoje pardavimui pastatytų butų skaičius per metus neviršijo 500 butų (daugiausiai per šį laikotarpį buvo pastatyta 2022 metais - 466 butai).

Įvertinus šiuo metu jau statomus daugiabučius ir jų statybų eigą, „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad 2024 metais Vilniuje pardavimui iš viso turėtų būti pastatyta apie 2.900 butų arba 41% mažiau nei jų buvo pastatyta 2023 metais.

Pastarąjį kartą tokios žemos statybų apimtys Vilniuje buvo užfiksuotos 2014 metais, o Kaune tiek per metus buvo pastatoma 2019-2020 metais.

Tuo metu Klaipėdoje daugiabučių statybų apimtys 2024 metais išsilaikys labai panašiame lygyje kaip ir 2022-2023 metais. „Ober-Haus“ skaičiavimais, Klaipėdoje turėtų būti pastatyta apie 420 butų arba šiek tiek daugiau nei 2023 metais.

Vidutinis butų plotas

Pirmą kartą istorijoje sostinėje vidutinis butų plotas nesiekia 50 kv. m. Pirmą kartą per visą „Ober-Haus“ stebėjimo laikotarpį (daugiau nei 20 metų) vidutinis pardavimui pastatomų butų daugiabučiuose plotas neviršijo 50 kv. m.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje pastatytuose daugiabučiuose vidutinis buto plotas sudarė 49,9 kv. m. Pastarąjį kartą žemiausias rodiklis buvo užfiksuotas 2018 metais, kuomet vidutinis butų plotas sudarė 50,2 kv. m.

Pavyzdžiui, 2020-2022 metais vidutinis butų plotas naujai plėtojamuose daugiabučiuose sudarė 52-53 kv. m.

2023 metais itin žemą vidutinio ploto dydį galėjo lemti ir statomo būsto struktūra. Dažnai aukštesnės klasės projektuose ir prestižinėse miesto vietose projektuojama daugiau erdvesnių butų, o tokių projektų 2023 metais buvo įgyvendinta itin nedaug.

Žvelgiant į kitus šalies didmiesčius, matyti, kad ten taip pat iš esmės vyrauja panašios ilgametės tendencijos, kaip ir Vilniuje, t. y. statomi ir rinkai pardavimui siūlomi vis mažesnio ploto ir mažiau kambarių turintys butai. Tačiau vidutinis plotas vis tiek išlieka didesnis nei šalies sostinėje.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Kaune pastatytuose daugiabučiuose vidutinis buto plotas sudarė 54,7 kv. m, o Klaipėdoje - 54,6 kv. m.

Pastaruosius dešimt metų vidutinis pardavimui pastatomų butų daugiabučiuose plotas šalies sostinėje išlieka stabilus ir svyruoja 51-54 kv. m ribose. „Ober-Haus“ duomenimis, 2022 metais Vilniuje pastatytuose daugiabučiuose vidutinis buto plotas sudarė 52,2 kv. m.

Analizuojant šiuo metu jau statomus ar dar planuojamus plėtoti projektus, matyti, kad artimiausiu metu vidutinis butų plotas naujos statybos rinkoje tikrai neaugs. Erdvesnio ploto butai iš esmės projektuojami tik aukštesnės klasės projektuose, kurie įprastai statomi centrinėje miesto dalyje arba prestižiniuose rajonuose.

2022 metais Senamiesčio ir Naujamiesčio seniūnijose pastatytuose daugiabučiuose vidutinis butų plotas siekė 61,7 kv. m, Žvėryno, Antakalnio ir Šnipiškių seniūnijose - 58,8 kv. m, o mažiausio ploto butai buvo statomi likusioje Vilniaus miesto dalyje, kurių vidutinis plotas siekė 49,1 kv. m.

Tuo tarpu ieškantys erdvesnio ir įperkamo būsto dairosi į toliau aktyviai besiplečiantį individualių ar sublokuotų gyvenamųjų namų segmentą miesto pakraščiuose.

Energetinė klasė

Nors naujai statomiems pastatams nuo 2021 metų sausio 1 dienos (kuomet prašoma išduoti statybos leidimą) įsigaliojo reikalavimas atitikti A++ energinei naudingumo klasei keliamus reikalavimus, tokių daugiabučių 2023 metais Vilniuje pastatyta dar santykinai nedaug.

„Ober-Haus“ surinkti duomenys rodo, kad iš 2023 metais šalies sostinėje pardavimui pastatytų butų A++ energinės klasės daugiabučiuose esantys butai sudаrė 22,4% (2022 metais - 5,3%). Tuo tarpu didžiausią dalį sudarė A+ energinės klasės daugiabučiuose esantys butai - 56,9% (2022 metais A+ klasės dalis sudarė 70,4%), A klasės - 12,3% (2022 metais - 17,4%).

Vertinant šiuo metu pardavimui statomus daugiabučius, matyti, kad 2024 metais pastatytuose daugiabučiuose A++ energinės klasės butų dalis turėtų sudaryti mažiau nei pusę visų pastatytų butų. Vadinasi, aukščiausios energinės klasės daugiabučiai sostinės pirminėje rinkoje pradės dominuoti tik nuo 2025 metų.

Nepaisant to, kad nuo 2021 metų sausio 1 dienos naujai statomiems pastatams, kuriems prašoma išduoti statybos leidimą, įsigaliojo reikalavimas atitikti A++ energinę klasę, tokių daugiabučių pastatyta itin nedaug.

„Ober-Haus“ surinkti duomenys rodo, kad iš 2022 metais šalies sostinėje pardavimui pastatytų butų didžiausią dalį sudarė A+ energinės klasės daugiabučiuose esantys butai - 77,8% (2021 metais A+ klasės dalis sudarė 55,1%), A klasės - 12,4% (2021 metais - 33,2%), o tuo tarpu A++ energinės klasės dalis net sumažėjo iki 4,4% (2021 metais - 6,2%).

Akivaizdu, kad plėtotojai nebuvo linkę savanoriškai investuoti į aukščiausios energinės klasės daugiabučių statybas ir stengėsi parengti projektus bei gauti jiems leidimus dar iki A++ energinės klasės reikalavimų įsigaliojimo.

2019-2022 metų laikotarpiu, Vilniuje kasmet aukščiausios energinės klasės sertifikatai pastatams išduodami tik 2-4 skirtinguose daugiabučių projektuose. 2023 metais aukščiausios energinės klasės daugiabučių turėtų būti pastatyta pastebimai daugiau, tačiau A++ energinė klasės pradės dominuoti tik nuo 2024-2025 metų.

Daugiabučių namų renovacija

Pernai Lietuvoje renovuota 55 daugiabučiais namais daugiau nei 2023 m. Praėjusiais metais atnaujinti 333 daugiabučiai, 2023-iaisiais - 278, skelbia Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pranešime spauadi.

Valstybės parama bus skiriama projektui ar jo daliai parengti, projekto įgyvendinimui administruoti, statybos techninei priežiūrai ir energinį efektyvumą didinančioms priemonėms. Parama bus apskaičiuojama ir teikiama pagal nustatytus fiksuotus atnaujinto daugiabučio namo naudingojo ploto kvadratinio metro įkainius. Parama energinį efektyvumą didinantiems darbams svyruoja nuo 20 iki 30 proc.

Gyventojai, kurie nori renovuoti savo seną daugiabutį, galės ne tik atnaujinti stogą, langus, sienas, šildymo sistemą, pasirinkti kitas energinio efektyvumo didinimo priemones, bet ir rūsius pritaikyti priedangoms. Šiems projektams numatyta lengvatinė paskola, ji teikiama iki 20 metų, su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis.

Šiuo metu arti 130 tūkst. senų daugiabučių butų savininkų gyvena renovuotuose namuose. Pavertus į plotą tai yra beveik 7 mln. kv. metrų.

Iš 2024 m. renovuotų daugiabučių beveik 200 pasiekė B energinio naudingumo klasę.

1 lentelė. Daugiabučių statybos statistika Lietuvoje

Šaltinis: Statistikos departamentas, Ober-Haus, SSVA

tags: #naujos #statybos #daugiabuciu #namu #skaicius