Šiais laikais vertybinių popierių rinka yra didžiulė, o pats investavimo procesas be jų tampa kone neįsivaizduojamas. Apskritai, vertybiniai popieriai yra vienas iš daugybės būdų investuoti, padedantis padidinti Jūsų sąskaitos likutį. Tai lyg finansinės sutartys, pagal kurias jų savininkui suteikiama turto dalis. Ekspertų teigimu, šis būdas yra ko ne palankiausias ir labiausiai didinantis turimą kapitalą. Visgi, ne visi lietuviai gerai supranta kas yra vertybiniai popieriai, kokias naudas jie gali atnešti ir ką su jais, apskritai, reikia daryti.
Vertybinius popierius išleidžia finansinės ir nefinansinės bendrovės, valstybė, savivaldybės, kartais (čekius, vekselius) ir fiziniai asmenys. Dažniausiai vertybiniai popieriai būna įtraukiami į viešai prieinamų biržų sąrašus, tačiau taip pat įmanomi variantai, kad jais prekiaujama privačiai arba vadinamojoje OTC (angl. over-the-counter) rinkoje. Svarbu paminėti, kad XXI a. vertybiniai popieriai dažniausiai būna elektroniniai, o popierius likęs tik pavadinime.
Vertybiniai popieriai gali būti perkami, parduodami, įkeičiami ar kitaip perleidžiami kartu su jų suteikiamomis teisėmis, su vertybiniais popieriais gali būti sudaromi atpirkimo sandoriai. Visgi, neapsigaukite manydami, kad pirkdami vertybinius popierius gausite fizinį popierių, liudijantį nuosavybės teisę. Šiandienos pasaulyje pagrindiniai vertybiniai popieriai yra skaitmeniniai įrašai apskaitą vykdančiuose depozitoriumuose, tad jokių fizinių dokumentų, kaip būdavo iki skaitmenizacijos, jūs negausite.
Kaip teisingai investuoti vaikui: klaida, kurią daro daugelis
Vertybinių popierių rūšys
Iš esmės vertybinius popierius galima skirstyti į dvi grupes: skolos arba nuosavybės. Vertybiniai popieriai gali būti skaidomi į dvi didesnes kategorijas - skolų ir nuosavybės vertybinius popierius.
Pagrindinės vertybinių popierių rūšys:
- Akcijos - tai nuosavybės vertybinis popierius. Akcijos, priklausomai nuo jų dalies, jų savininkui suteikia teisę į įmonės valdymą, dividendus bei kitas išmokas. Prie akcijų galima priskirti ir papildomą vertybinių popierių rūšį - „depozitoriumo pakvitavimus“.
- Obligacijos - tai skolos vertybinis popierius, kurio leidėjas obligacijų savininkui įsipareigoja išpirkti obligacijas (taip grąžinti paskolintus pinigus) suėjus jų terminui, bei sumokėti sutartas palūkanas.
- Investiciniai fondai - tai pusiau išvestinės priemonės, investuojančios į kitus vertybinius popierius. Paprastai investicinių fondų investicijų portfelis būna sudarytas iš akcijų ar obligacijų, o konkrečiai tai priklauso nuo fondo krypties bei strategijos.
- Išvestinės finansinės priemonės - tai vertybiniai popieriai, kurių vertė priklauso nuo kitų vertybinių popierių vertės rinkoje. Populiariausios išvestinės priemonės yra: opcionai (pasirinkimo sandoriai), fjurečiai (ateities sandoriai), forvardai (išankstiniai sandoriai) bei apsikeitimo sandoriai.
- Indėlių sertifikatai - tai pusiau obligacijos, pusiau indėliai (deja, indėlių draudimas negalioja), pritaikyti mažmeniniams investuotojams.
- Taupymo lakštai - tai valstybės vertybiniai popieriai, leidžiantys gyventojams skolinti valstybei pinigus tiesiogiai nedidelėmis sumomis.
- Čekiai - vietoje išrašomi vertybiniai popieriai, jų gavėjui suteikiantys teisę į tam tikrą pinigų sumą (kurią jis gali išsigryninti banke). Dėl vienokių ar kitokių priežasčių čekiai Lietuvos rinką aplenkė.
Pagrindiniai nuosavybės vertybiniai popieriai yra akcijos, o pagrindiniai skolos vertybiniai popieriai - obligacijos.
Akcijos gali būti privilegijuotosios arba paprastosios vardinės. Gali būti išleidžiamos įvairių klasių akcijos. Klasės gali būti žymimos raide, pradedant nuo A. Akcijų klasės dažnai yra siejamos su balsavimo teisėmis, kurias suteikia tokios akcijos. A klasės akcijos suteikia jų turėtojams daugiau balsų negu B klasės akcijos ir t.t.
Nuosavybės vertybinių popierių ypatybės
Nuosavybės vertybiniai popieriai, išleidžiami investicijoms pritraukti, suteikia nuosavybės teisę į dalį įmonės kapitalo, teisę dalyvauti jos valdyme, gauti dalį jos pelno, t. p. Akcijų kainų svyravimai yra didesni, lyginant su skolos vertybiniais popieriais ar investiciniais fondais. Kaip jau buvo minėta, investavimo į nuosavybės vertybinius popierius pelningumas trumpu laikotarpiu gali labai ženkliai svyruoti, tačiau tokias finansines priemones išlaikius ilgiau (10 - 20 metų), dažniausiai jų vidutinis metinis pelningumas bus didesnis nei pinigų rinkos priemonių ar skolos vertybinių popierių.
Tuo tarpu akcijų likvidumas labai priklauso nuo konkrečios rinkos ar bendrovės, į kurią yra investuojama. Kiekvienoje šalyje yra akcijų, kurios yra sąlyginai likvidžios (dažniausiai tai stambiausių kompanijų akcijos), tačiau galima rasti ir tokių, kuriomis prekiauti praktiškai neįmanoma.
Kuo didesnis vertybinių popierių rizikingumas, tuo didesnes pajamas (palūkanų, dividendų, laukiamo vertybinių popierių vertės prieaugio ar kita forma) vertybiniai popieriai turi suteikti jų turėtojams, kad šie sutiktų juos pirkti. Mažiausiai rizikingi yra iždo vertybiniai popieriai, kurių išpirkimą pagal nominaliąją vertę garantuoja šalies vyriausybė, todėl jų palūkanų norma mažiausia, palyginti su kitų rūšių skolos vertybiniais popieriais. Didelių, žinomų bendrovių (jeigu jos neturi didelių finansinių sunkumų) vertybiniai popieriai yra mažiau rizikingi nei mažų ar neseniai veikiančių įmonių. Ilgalaikiai vertybiniai popieriai dažniausiai rizikingesni ir turi didesnes palūkanų normas nei tų pačių emitentų trumpalaikiai vertybiniai popieriai.
tags: #ne #nuosavybes #vertybiniai #popieriai