Naujos patalpos neaustinių medžiagų pramonei ir plėtra Šiauliuose

Šiauliuose sparčiai plėtojama pramonė, o mieste trūksta gamybos plotų, nes maždaug prieš dešimtmetį bankrutavusių didžiųjų bendrovių teritorijose įsikūrė naujos įmonės.

Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius Rimundas Domarkas teigia: "Šiauliai auga sparčiau nei vidutiniškai visa Lietuva ne tiek dėl užsienio investicijų, kiek dėl stiprėjančių vietinių įmonių, aktyvaus smulkiojo ir vidutinio verslo."

Šiaulių verslo inkubatoriaus direktorius Alius Valys pastebi: "Į verslo inkubatorių kreipiasi dvigubai daugiau įmonių, nei galime priimti. Miesto jaunimas yra pasiryžęs labai stipriai eiti į verslą, esame sulaukę prašymo padėti įregistruoti įmonę 14-mečiui."

AB Neaustinių medžiagų fabrikas plečia veiklą

AB Neaus­ti­nių me­džia­gų fab­ri­kas ple­čia sa­vo veik­lą ir dar šie­met pla­nuo­ja įkur­tu­ves nau­ja­me pa­sta­te, Šiau­liuo­se, Til­žės gat­vė­je 227.

Neaus­ti­nių me­džia­gų fab­ri­ko di­rek­to­rius Sta­nis­lo­vas Gru­šas sa­ko, kad ru­de­nį pla­nuo­ja­ma su­mon­tuo­ti nau­jus įren­gi­mus, į ku­riuos bend­ro­vė in­ves­tuo­ja dau­giau ne­gu 4 mi­li­jo­nus eu­rų. Pa­pil­do­mos in­ves­ti­ci­jos į au­to­ma­ti­zuo­tą ga­my­bą leis ją pa­di­din­ti apie 25 pro­cen­tus.

Ša­lia, Til­žės gat­vė­je 229, pla­nuo­ja­mas sta­ty­ti dar vie­nas ga­my­bi­nės ir san­dė­lia­vi­mo pa­skir­ties pa­sta­tas, jau pa­reng­ti ir pri­sta­tyti pro­jek­ti­niai pa­siū­lymai. Šiuo me­tu šio­je te­ri­to­ri­jo­je vei­kia net trys įmo­nės: "Ar­ti­lux", "Fri­lux" ir "Po­ro­lon". Pa­sak S. Gru­šo, ple­čia­mai veik­lai la­bai trūks­ta plo­tų.

Mies­te Neaus­ti­nių me­džia­gų fab­ri­ko įmo­nės pa­pil­do­mai nuo­mo­ja­si dau­giau ne­gu 20 tūks­tan­čių kvad­ra­ti­nių met­rų plo­to, ta­čiau, kai vie­na įmo­nė iš­si­dės­čiu­si per ke­lias vie­tas, ne­pa­to­gu dėl dau­gy­bės per­ve­ži­mų.

Stanislovas Grušas, Neaustinių medžiagų fabriko generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas, Šiaulių pramonininkų asociacijos bei Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas teigia: "Šiauliuose neliko labai stambių bendrovių, tai - regiono pliusas. Mažos įmonės - lankstesnės, gebančios greičiau augti, prisitaikyti prie rinkos tendencijų."

Baldų gamybos įmonės „Vilmers“ plėtra

Per dvidešimt įvairių įmonių vienijančiam Neaustinių medžiagų fabrikui priklausanti baldų gamybos įmonė „Vilmers“ rengiasi naujam šuoliui. 2005 metais įkurta ir 2015 metais savo pavadinimą iš „Litsofos“ į „Vilmers“ pakeitusi įmonė pastaruoju metu plėtėsi labai sparčiai.

Pritrūkus gamybinio ploto 2017 metais teko ieškoti erdvesnių patalpų, kurių pakako vos ketveriems metams. Nusprendus dar labiau plėsti gamybą buvo ryžtasi persikelti į Šiaulių LEZ ir 7,5 hektaro sklype pastatyti 42 tūkstančių kvadratinių metrų ploto gamybines patalpas, kuriose galėtų dirbti dvigubai daugiau darbuotojų.

Daugiau kaip 30 milijonų eurų naujai gamyklai skirti numačiusi „Vilmers“ taps didžiausia investuotoja Šiaulių LEZ. Nuo 2017 metų gruodžio įmonei vadovaujantis 31 metų Ovidijus Jalonskis sakė, kad jos gaminami foteliai, sofos ir jų aksesuarai yra labai paklausūs Vakarų rinkoje: „Net 98 procentus savo produkcijos realizuojame 11 šalių, tik du procentai parduodami Šiauliuose ir Vilniuje esančiose parduotuvėse.“

Šiuo metu „Vilmers“ dirba 509 darbuotojai, bet norint patenkinti klientų poreikius trūksta ne tik jų, bet ir pajėgumų. „Todėl ir nusprendėme plėstis. Įsikūrus Šiaulių LEZ įmonėje galėtų dirbti apie tūkstantį darbuotojų. Iš savo ir skolintų pinigų statoma naujoji gamykla turėtų pradėti veikti jau 2022-2023 metais“, - sakė O.Jalonskis.

Iššūkiai ir sprendimai

Įmonės vadovas neslėpė, kad pagrindinis iššūkis - ne naujos gamyklos statyba, bet naujų darbuotojų, kurių trūksta jau dabar, paieška. „Kvalifikuoti darbuotojai nesimėto. Juos reikia ne tik surasti, bet ir išlaikyti.

Bendradarbiaudami su Vilniaus universiteto Šiaulių akademija pradėjome planuoti studijų programas, kad būtų galima parengti tinkamų specialistų. Taip pat siekiame įgyti mokymo įstaigos statusą, kad gavę licenciją patys galėtume suteikti specialybę pas mus mokytis ir dirbti norinčiam žmogui.

Neatmetame ir galimybės įdarbinti užsieniečius. Šiuo metu pas mus jų jau dirba penki, dar penkių laukiame. Naujų darbuotojų bus ieškoma ne tik Šiauliuose, bet ir maždaug šimto kilometrų spinduliu aplink šį miestą“, - sakė O.Jalonskis.

Darbuotojų stygių bandoma kompensuoti didinant darbo našumą. Jį naujojoje gamykloje bus galima padidinti ergonomiškai išdėsčius gamybos įrenginius. Per trejus su puse metų bendrovėje buvo įdiegta daugiau nei milijoną eurų kainavusi informacinių technologijų sistema.

„Tai visų įmonėje vykstančių procesų stebėjimo įrankis ir bazė, į kurią suplaukia duomenys apie finansus, žaliavų pristatymą, gamybą ir produkcijos realizavimą. Tokia sistema kelia gamybos našumą, nes nuolat kontroliuojama, kad gamybai reikiami komponentai reikiamu laiku atsidurtų reikiamoje vietoje.

Tiesa, teko susitaikyti ir su laikinais nesklandumais. Įdiegus šią sistemą per pirmus tris mėnesius mūsų gamyba sumažėjo ketvirtadaliu, tačiau vėliau padėtis stabilizavosi ir dabar jau sparčiai kopiame aukštyn“, - pasakojo O.Jalonskis.

„Vilmers“ priklauso per dvidešimt įmonių vienijančiai bendrovei „Neaustinės medžiagos“, kurios apyvarta užpernai siekė 176 milijonus eurų, o daugiau nei 95 procentai pagamintos produkcijos eksportuojama į Vakarų Europos šalis.

Prieš 29 metus tuomet vos kelis šimtus darbuotojų turėjusiai įmonei Neaustinių medžiagų fabrikui vadovauti pradėjęs ir ją holdingu pavertęs 63 metų Stanislovas Grušas jau seniai tapo didžiausiu Šiaulių krašto darbdaviu. Šiuo metu grupės įmonėse Lietuvoje dirba 2,51 tūkst. darbuotojų. Dar 230 triūsia dviejose Ukrainoje įsikūrusiose bendrovėse.

„Sprendimas dėl „Vilmers“ plėtros buvo priimtas atsižvelgus į šios įmonės perspektyvas. Mums buvo siūloma perkelti gamybą į Klaipėdą. Trumpalaikėje perspektyvoje tai būtų buvę netgi naudingiau. Bet apsisprendėme likti Šiauliuose, nes čia yra mūsų bazė, todėl lengviau valdyti verslą.

Neaustinių medžiagų panaudojimas triukšmo mažinimui

Neaustinės medžiagos vis dažniau naudojamos garso izoliacijai ir triukšmo mažinimui. Pavyzdžiui, automobilių pramonėje neaustinės medžiagos naudojamos siekiant sumažinti aplinkos triukšmo, pvz., variklio ir eismo triukšmo, perdavimą į salono vidų. Taip pat panaudotos neaustinių audinių garsą sugeriančios savybės.

Interjero akustiniame projekte neaustiniai audiniai vis dažniau naudojami kaip garsą sugeriantys „dizaino elementai“.

Neaustinių audinių taikymas triukšmo mažinimo srityje yra daug didesnis nei tai. Neaustiniai audiniai pasižymi skirtingomis savybėmis, todėl gali pasiekti skirtingą akustinį poveikį. Skirtingos paviršiaus savybės gali išsklaidyti arba „sugerti“ garso bangas.

Porėta neaustinės medžiagos struktūra leidžia vibruojančioms oro molekulėms patekti į neaustinės medžiagos struktūrą. Čia oro molekulės trinasi viena į kitą ir su neaustinio audinio pluoštais, tokiu būdu molekulių kinetinę energiją paversdamos šiluma, prarasta dėl trinties.

Triukšmas reiškia visus garsius garsus, kurių žmonės nenori girdėti. Šį garsą sukuria vibracijos, kurios tolygiai sklinda ore garso bangų pavidalu. Kuo garsesnis garsas, tuo labiau atrodys nemalonus triukšmas. Nemalonus gali būti ne tik per didelis garsas, bet ir tam tikri dažniai.

Pavyzdžiui, biurus, ypač atviras biurų zonas, dažnai užlieja stiprus foninis triukšmas, kuris labai paveiks žmonių sveikatą, komfortą ir darbo efektyvumą. Šiuolaikiniuose pastatuose naudojamos akmeninės grindys, stiklas nuo grindų iki lubų ir kiti labai atspindintys paviršiai bei erdvios erdvės šiai situacijai yra dar nepalankesnės. Garso bangos atsispindi nuo šių kietų paviršių ir sudaro ilgalaikius aidus, kurie dažnai yra nepatogūs ir varginantys.

Vienas iš būdų yra „uždaryti arba izoliuoti“ triukšmą. Viena iš seniausių garsą izoliuojančių medžiagų - iš atsinaujinančių žaliavų pagaminta lengvoji kapoko medienos plaušų plokštė. Šios medžiagos norminis standartas buvo nustatytas dar 1938 m., o 2007 m.

Turkijos investicijos Estijoje

Dienraštis „Aripaev“, kurį cituoja portlas „postimee.ee“ nurodo, kad į pirmąją „Akinal“ gamybos liniją bus investuota apie 14 mln. Eur. Tai didžiausia tiesioginė Turkijos investicija Estijoje - 2017 m. paskutinį ketvirtį Turkijos investicijos Estijoje sudarė 7,7 mln.

„Akinal Sentetik Tekstil“ yra vienas iš 20 stambiausių neaustinės tekstilės gamintojų pasaulyje, produkciją parduodantis 5 žemynuose, 50 šalių. Kompanijos būstinė yra Gaziantepo mieste, čia veikia fabrikas, kurio gamybos plotas užima 200.000 kv.m. Turkijos pietuose. 1999 metais įsteigta šeimos įmonė „Akinal“ išsiskiria savo lankstumu ir inovacijomis, kurios siekia atitikti rinkos poreikius.

Palyginimui - kaip savo interneto svetainėje nurodo viena didžiausių neaustinių medžiagų gamintojų Baltijos šalyse UAB „Neaustima“, priklausanti Šiaulių AB Neaustinių medžiagų fabrikas“ grupei, ji per metus pagamina apie 3.000 t įvairių neaustinių medžiagų.

Šiaulių Apskrities Didžiausios Įmonės (2005 m.)

tags: #neaustiniu #naujos #patalpos