Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Žemės naudotojas - tai žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme kyla ne tik iš valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iš įstatymo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis.
Nekilnojamasis turtas, esantis ant valstybinės žemės, dėl kurios nėra sudaryta nuomos sutartis, nepanaikina nekilnojamojo turto savininkui pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio ir nesudaro jokios išimties, kad būtų galima nemokėti minėto valstybinės žemės nuomos mokesčio.
Žemės reformos įstatymas nustato pareigą valstybinės žemės nuomos mokestį mokėti ne tik tiems valstybinės žemės naudotojams, kurie naudoja tik teisės aktų nustatyta tvarka suformuotą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą valstybinės žemės sklypą, bet ir kitiems valstybinės žemės naudotojams, kurie naudoja valstybinę žemę teisiniu pagrindu, už faktinį naudojimąsi valstybei priklausančia žeme, išskyrus neatlygintinį suteikimą naudotis - panaudą.
Valstybinės Žemės Nuomos Mokestis Už Požeminius Statinius
Ar mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis už slėptuvę po žeme? Pagal Statybos įstatymą, statinys yra nekilnojamasis daiktas, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Pagal tą patį įstatymą, pastatas - tai apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos.
Slėptuvė - yra savarankiškas teisinių santykių objektas, ji priskiriama prie pagrindinių daiktų sąvokos Civilinio kodekso prasme. Dėl to, būtent slėptuvė nepriskirtina Žemės įstatymo nustatytoms išimtims, dėl kurių valstybinė žemė negali būti išnuomojama be aukciono.
Nei minėtoji Žemės įstatymo norma, nei jokios kitos įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatos galimybės išsinuomoti valstybinę žemę, taip pat pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį nesieja su ta aplinkybe, ar pastatas yra antžeminis, ar požeminis. Požeminiam pastatui, kaip ir antžeminiam pastatui, pastatyti ir eksploatuoti reikalingas atitinkamo dydžio žemės sklypas.
Civiliniame kodekse ir Žemės įstatyme vartojamas terminas „užstatyta“ aiškintinas kaip apimantis valstybinės žemės naudojimą joje esant pastatytiems tiek antžeminiams, tiek požeminiams statiniams (pastatams ar įrenginiams). Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog tai, kad valstybinėje žemėje esantys statiniai (pastatai) yra požeminiai, nepaneigia valstybinės žemės, reikalingos šiems statiniams eksploatuoti pagal jų tikslinę paskirtį, naudojimo ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo atleisti tokių statinių savininką nuo pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį.
Taigi, nepaisant to, ar Jums priklausantis nekilnojamasis turtas yra ant valstybinės žemės ar po ja, ir nepriklausomai nuo to, ar esate sudarę valstybinės žemės nuomos sutartį ar ne, įstatyminė pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį nėra eliminuojama ir tokią įstatyme numatytą pareigą visais atvejais turite įgyvendinti.
Nekilnojamojo Turto Nuomos Pajamos ir Apmokestinimas
Gyventojai turimą nekilnojamąjį turtą nuomoti per nuomos tarpininkavimo ir/ar nuomos administravimo paslaugas teikiančias įmones gali tik vienu būdu - metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 dienos, deklaruodami iš nekilnojamojo turto nuomos gautas pajamas ir nuo jų sumokėdami gyventojų pajamų mokestį. Jeigu gyventojai nekilnojamąjį turtą nuomoja per tarpininkus juridiniam asmeniui (įmonei), tai išmokas už nekilnojamojo turto nuomą išmokėjusi įmonė privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.
Gyventojų, nekilnojamąjį turtą nuomojančių per nuomos administravimo ar tarpininkavimo įmones, nuomos pajamomis laikomos visos nekilnojamąjį turtą išsinuomojusio gyventojo už jo nuomą sumokėtos sumos. Tai reiškia, kad nuomos pajamoms priskiriama visa suma, neatskaičius sumokėtų (mokėtinų) sumų už suteiktas nuomos administravimo (tarpininkavimo) paslaugas ir platformoms, tokioms kaip Booking.com, Airbnb ar pan. sumokėtų komisinių už jų suteiktas apgyvendinimo įstaigų užsakymo (rezervavimo) paslaugas.
Nekilnojamojo Turto Nuomos Pajamų Apmokestinimo Būdai
Nekilnojamojo turto nuomos pajamos gali būti apmokestinamos tokiais būdais:
- Jeigu gyventojas nuomoja gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą kitiems gyventojams, jis gali pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį įsigijęs verslo liudijimą patalpų nuomai.
- Visais kitais atvejais (pvz., nuomojant ne gyvenamąsias patalpas, nuomojant patalpas juridiniams asmenims, nuomojant žemės sklypą) fiksuoto pajamų mokesčio mechanizmas nėra taikomas ir nuomos pajamos yra apmokestinamos kaip ne individualios veiklos pajamos pajamų mokesčiu.
Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos nuo 2026-01-01 50 000 Eur (iki 2025-12-31 45 000 Eur) per mokestinį laikotarpį neviršijančios nekilnojamojo turto nuomos pajamos (kai nuomojami keli tokie daiktai, pajamos sudedamos). Nuo 2026-01-01 50 000 Eur (iki 2025-12-31 45 000 Eur) sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios nekilnojamojo turto nuomos pajamos apmokestinamos pajamų mokesčiu.
Su gyventojui priklausančio turto naudojimu susijusių išlaidų apmokėjimas nelaikomas gyventojo pajamomis, jeigu apmokama už tuos laikotarpius, kai šiuo turtu faktiškai naudojosi kitas asmuo. Gyventojo pajamomis natūra taip pat nelaikomos kito asmens apmokėtos sumos už sunaudotą el. energiją, vandenį, apskaičiuotos atitinkamais matavimo prietaisais.
Pajamų Klasės ir Deklaravimo Taisyklės
Nuomos pajamų priskyrimas pajamų klasei priklauso nuo mokėtojo. Lentelėje pateiktos nuomos pajamų priskyrimo klasėms, deklaravimo ir mokesčio mokėjimo taisyklės.
TOP 5 Patarimai Trumpalaikei Nuomai: Kaip Padidinti Pajamas
| Pajamų klasė | Priskyrimas pajamų klasei | Deklaravimas | Mokesčio mokėjimas |
|---|---|---|---|
| A klasė | Jei gautos iš Lietuvos įmonės, užsienio įmonės nuolatinės buveinės, užsienio įmonės filialo ar atstovybės, arba už nekilnojamojo turto nuomą gautos pajamos iš individualią veiklą vykdančio nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris šį turtą naudoja individualioje veikloje. | Tiek gyventojas, tiek įmonė, turto nuomos išmokas turi deklaruoti mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formoje bei metinės deklaracijos GPM312 formoje ir jos priede GPM312L. | Kai nuomos mokestis mokamas kas mėnesį: išmokėdamas išmokas iki mėnesio 15 d., mokėtojas privalo iki to paties mėnesio 15 d. sumokėti pajamų mokestį; išmokėdamas išmokas nuo 15 d. iki to mėnesio paskutinės dienos, mokėtojas pajamų mokestį privalo sumokėti iki to mėnesio paskutinės dienos. Kai nuomos mokestis mokamas vieną kartą per metus ar kas ketvirtį, išmokėta suma apmokestinama tą mėnesį, kurį ji buvo išmokėta iki 15 d. arba iki to mėnesio paskutinės dienos. |
| B klasė | Jei gautos iš kito gyventojo (išskyrus už nekilnojamojo turto nuomą gautos pajamos iš individualią veiklą vykdančio nuolatinio gyventojo, kuris šį turtą naudoja individualioje veikloje). | Gyventojas turi pateikti metinę pajamų deklaraciją iki kitų metų gegužės 1 d. | Gyventojas turi sumokėti pajamų mokestį iki kitų metų gegužės 1 d. |
Verslo Liudijimas ar 15% GPM: Ką Pasirinkti?
Pasirinkimas tarp verslo liudijimo (VL) ir 15% GPM deklaravimo priklauso nuo individualios situacijos. Verslo liudijimas gali būti paprastesnis ir pigesnis variantas, jei nuomojama daug butų.
| Kriterijus | Verslo liudijimas (VL) | 15% GPM (Deklaravimas) |
|---|---|---|
| Mokėjimo laikas | Iš anksto (prieš pradedant nuomą) | Pasibaigus metams (iki geg. 1 d.) |
| Mokesčio dydis | Fiksuotas (pvz., 400-600 Eur/metus didmiesčiuose) | 15 % nuo gautos sumos |
| Pajamų riba | Iki 45 000 Eur (nuo 2026 m.) | Nėra ribos |
Jei bendra nuomos sutarties suma viršija 5000 eurų, visi mokėjimai už nuomą turi būti atliekami bankiniu pavedimu. Atsiskaitymas grynais pinigais yra draudžiamas.
Dažniausios Klaidos Deklaruojant Pajamas
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pastebi, kad dalis žmonių ne tik pamiršta deklaruoti visas pajamas, bet ir nežino, kada tokia pareiga apskritai atsiranda. Gyventojai dažnai daro kelias pasikartojančias klaidas pildydami pajamų deklaracijas. Viena jų - deklaruojamos ne visos gautos pajamos, pavyzdžiui, pamirštamos nekilnojamojo turto, automobilių, finansinių priemonių pardavimo ar individualios veiklos pajamos.
Taip pat pasitaiko atvejų, kai gyventojai neteisingai deklaruoja išlaidas, kuriomis negalima mažinti apmokestinamųjų pajamų, arba apmokestinamąsias pajamas nurodo kaip neapmokestinamąsias. Dažnai nesutampa ir deklaruojama parduoto turto įsigijimo kaina su trečiųjų asmenų pateikta informacija.
Pareiga deklaruoti pajamas priklauso nuo pajamų rūšies, jų šaltinio ir taikomų lengvatų. Pajamų deklaracijas privalo pateikti gyventojai, vykdę individualią veiklą, pritaikę per didelį metinį neapmokestinamųjų pajamų dydį, pardavę 3 metus neišlaikytą automobilį ar 10 metų neišlaikytą nekilnojamąjį turtą.
Deklaruoti pajamas taip pat turi asmenys, nuomoję turtą, gavę didesnės nei 500 eurų palūkanas iš paskolų, indėlių ar vertybinių popierių, taip pat tie, kurie siekia pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvatomis.