Nedarbas ir maži atlyginimai yra viena didžiausių problemų, šiuo metu slegiančių žmones. Nedarbo lygis kiekvienais metais vis auga ir auga. Nedarbo lygis yra vienas iš pagrindinių rodiklių, atspindinčių šalies ekonominę situaciją, todėl svarbu atsižvelgti į dėl aukšto nedarbo lygio šalyje priežastis.
Šiame straipsnyje esminis dėmesys skiriamas tyrimui suprasti bei išanalizuoti pagrindines nedarbo priežastis Lietuvoje. Šalis lyginama su Europos Sąjungos bedarbystės statistiniais duomenimis, remiantis ekonominiais rodikliais. Pateikiama teorinė nedarbo samprata, atliekami statistiniai - matematiniai skaičiavimai nedarbo analizei Lietuvoje, naudojami tyrimo metodai: analizuojama mokslinė literatūra, taikoma statistinė lyginamoji duomenų analizė, laiko eilutės analizė bei anketinė apklausa.
Gauta mokslinių tyrimų informacija parodo, kad bene pagrindinės nedarbo priežastys šiandieninėje Lietuvoje yra COVID-19 ir vertimasis nelegalia veikla. Pasak anketinėje apklausoje dalyvavusių respondentų, didžiausi veiksniai trukdantys susirasti darbą - per mažas darbo užmokestis bei negatyvus darbdavių požiūris į neturinčius patirties darbuotojus. Apklaustų piliečių nuomone didžiausią įtaką sumažinti nedarbo lygį šalyje turi minimalaus atlyginimo didinimas, o mažiausią - valstybės naujų darbo vietų kūrimas.
Grindžiama prielaida, kad Lietuvos gyventojams nedarbo dinamikai didesnės įtakos turi žmonių nepasitenkinimas atlyginimu.
Nedarbo Esmė
Pagal priežastis skiriamas laikinasis, struktūrinis ir ciklinis nedarbas. Laikinąjį nedarbą sudaro sezoninis nedarbas (tam tikru kalendorinių metų laikotarpiu, ypač žiemą, dėl sezoninio gamybos pobūdžio nėra darbo žemės ūkio, statybos, turizmo ir kitose ekonomikos šakose) ir migracinis, arba frikcinis, nedarbas (darbo vietos laisvos, nes darbdaviams reikia laiko išsirinkti tinkamiausią darbuotoją, o darbuotojams - tinkamiausią darbo vietą). Laikinasis nedarbas yra neišvengiamas, dažniausiai trumpalaikis ir nesukelia rimtų ekonominių ir socialinių problemų.
Struktūrinio nedarbo atveju bedarbių įgūdžiai neatitinka darbo rinkos poreikių (profesiniu, kvalifikaciniu ar teritoriniu atžvilgiu), dėl to jiems reikia papildomai mokytis, persikvalifikuoti ar pakeisti gyvenamąją vietą. Ciklinis nedarbas atsiranda per ekonomines krizes, kai sumažėja prekių ir paslaugų gamyba, įmonės patiria finansinių sunkumų ir atleidžia dalį darbuotojų arba bankrutuoja.
Pagal trukmę skiriamas trumpalaikis (trunkantis mažiau kaip vienus metus) ir ilgalaikis (trunkantis daugiau kaip vienus metus) nedarbas.
Trumpalaikis ir Ilgalaikis Nedarbas
Nedarbas yra skirstomas į trupalaikį nedarbą ir ilgalaikį nedarbą. Trumpalaikis nedarbas - tai nedarbas, kuris dažniausiai yra neišvengiamas. Pavyzdžiui mokantis, studijuojant kai nėra sudaroma galimybė dirbti studujų metu, taip pat asmenys, kurie laikinai nedirba dėl techninių ar ekonominių priežasčių savo darbo vietoje. Taip pat prie trumpalaikio nedarbo galima priskirti ir moteris, išėjusias motinystės atostogų. Tokia „atskirtis”, jei viskas gerai pasiseka būna trumpalaikė, ir be didesnio vargo vėliau yra nesunku integruotis į darbo procesą.
Dauguma tyrinėtojų mano, kad svarbiausioji ilgalaikio nedarbo priežastis - pokyčiai darbo rinkoje. Tiksliau darbo rinkos nelankstumas, kuris apsunkina darbo pasiūlos ir paklausos suderinamumą.
Nedarbo Priežastys Lietuvoje
Nagrinėjant svarbiausias nedarbo priežastis, reikia paminėti ekonomines krizes, kurių nepašalino net valstybinis ekonomikos reguliavimas ir programavimas. Ekonominių krizių metu, kai gamyba sumažėja, nedarbas didėja. Kai ekonomika yra pakilimo fazėje ir įmonėms reikia papildomų darbuotojų, darbdaviai juos ima iš bedarbių. Tada nedarbas žymiai sumažėja.
Tačiau paskutiniais dešimtmečiais nedarbas išlieka ir esant ekonomikos augimui, nes dalis žemos kvalifikacijos darbuotojų nėra įtraukiami į ekonomines veiklas net ekonomikos pakilimo fazėje. Būtina pažymėti, kad pertvarkant ūkį neįmanoma išvengti nedarbo padidėjimo dėl vykdomų struktūrinių reformų bei modernizacijos, tačiau šis reiškinys yra laikinas. Pertvarkos dėka auganti ekonomika kuria naujas darbo vietas, taigi nedarbas sumažėja.
What causes Unemployment?
Prie visų šitų priežasčių Lietuvoje būtų galima paminėti nelanksčią mokesčių sistemą, griežtą darbo santykių reguliavimą ir per aukštą minimalų mėnesinį atlyginimą trukdantį plėtoti smulkų verslą, kurti naujas darbo vietas. Dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo įmonės priverstos atleisti žmones. Darbuotojai, gal ir sutiktų gauti mažiau, bet mokėti mažiau draudžiama. Dėl šios priežasties legalios darbo jėgos tampa nelegaliomis, taip didėja neoficialus užimtumas.
Aukštas nedarbo lygis yra viena iš opiausių socialinių ir ekonominių problemų, trukdančių gyventojams tinkamai pasinaudoti ekonomikos augimo teikiamais privalumais. Nors vienas iš pagrindinių tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos tikslų - didinti užimtumą, remiantis statistiniais duomenimis, jog nedarbo lygis išlieka pakankamai aukštas ir skirtinguose Lietuvos regionuose yra nevienodas.
Darbo Santykių Reguliavimas
Priežastis, turinti neabejotinos įtakos nedarbo lygio augimui, yra darbo santykių reguliavimai, tokie kaip privaloma minimali alga, darbo bei atostogų laiko reguliavimas, apribojimai sudarant sutartis dėl darbo, profesinių sąjungų privilegijos darbo santykiuose ir pan.
Šie reguliavimai stabdo darbo jėgos mobilumą, trukdo darbdaviui ir darbuotojui priimti abiem pusėms naudingiausią susitarimą. Minimalaus atlygio reikalavimas grindžiamas nuomone, jog toks reguliavimas yra panacėja nuo darbdavių savivalės, kad, padidinus minimalų darbo užmokestį, jis tiesiog padidės, o jokių neigiamų padarinių nebus.
Privatizavimas ir Rinka
Privatizavimas daug kam dažnai yra susijęs su augančio nedarbo tikimybe. Akivaizdu, kad valstybinės įmonės dirba neveiksmingai, kad jose per daug dirbančiųjų, ir kad privatus savininkas greičiausiai atleis dalį darbuotojų, įdiegs daugiau mašinų. Tačiau ir šiuo atveju būtina nepamiršti, kad svarbiausia yra turėti galimybę užsidirbti, o ją ir technologinė pažanga, ir veiksmingesnis valdymas, tik padidina.
Nedarbo Pasekmės
Beveik visi nedarbo ekonominiai ir socialiniai padariniai yra neigiami. Didėjant nedarbui šalies ūkyje mažėja darbo užmokestis, darbdaviams atsiranda galimybių bloginti darbuotojų darbo sąlygas, didinti darbo krūvį, daryti jiems psichologinį spaudimą. Netekę darbo žmonės praranda pajamas, socialines garantijas, darbo įgūdžius ir kvalifikaciją, patiria psichologinių sunkumų (nusivylimą, nevisavertiškumo jausmą, nepasitikėjimą savo gebėjimais ir ateitimi, socialinę atskirtį, gyvenimą be perspektyvos).
Ekonominių krizių metu dėl ciklinio nedarbo nuostolių patiria visas šalies ūkis, kadangi darbo ištekliai nėra visiškai panaudojami ir mažėja BVP.
Padidėjęs nedarbas sumažina nacionalinio biudžeto mokestines pajamas ir padidina išlaidas socialinėms išmokoms. Plinta nelegalus darbas ir šešėlinė ekonomika.
Didėja gyventojų socialinė nelygybė, skurdas, nusikalstamumas, sergamumas (ypač širdies, psichikos ir priklausomybių ligomis), ekonominė emigracija, savižudybių, skyrybų, benamių skaičius.
Nedarbas Lietuvoje: Statistika
Lietuvoje 1918-40 nedarbas daugiausia reiškėsi miestuose, o žemės ūkyje, ypač vasaros darbymečiu, darbo jėgos trūko. 1919 Kaune įregistruota apie 5000, 1925 - apie 4000 bedarbių, nemažai jų buvo ir kituose miestuose. Darbo biržose užsiregistravusiems bedarbiams pradėta organizuoti viešuosius darbus, mokėti pašalpas, skirti nemokamą maitinimą.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę nedarbas vėl atsirado dėl ekonominių reformų sumažėjus gamybos mastui (daugiausia pramonėje) ir uždarius daug valstybinių įmonių. 1991 šalies darbo biržose buvo įregistruota apie 6800, 1992 - apie 66 500, 1995 - apie 127 700 bedarbių.
2019 08 01 Užimtumo tarnyboje įregistruota 137 372 bedarbiai, iš jų - 66 988 vyrai (48,8 % visų bedarbių), 70 384 moterys (51,2 %), 24 643 jaunuoliai iki 30 metų (17,9 %), 30 224 ilgalaikiai bedarbiai (22 %). Nedarbo draudimo išmokas 2018 pabaigoje gavo apie 59 500 bedarbių.
Nedarbas Pagal Lytį
2019 08 01 Užimtumo tarnyboje įregistruota 137 372 bedarbiai, iš jų - 66 988 vyrai (48,8 % visų bedarbių), 70 384 moterys (51,2 %).
Moterų Nedarbo Problema
Nedarbo mažinimo politiką vykdo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Užimtumo tarnyba. Užimtumo tarnyboje registruotiems bedarbiams teikiamos informavimo ir konsultavimo, tarpininkavimo įdarbinant, individualios užimtumo veiklos planavimo, profesinės reabilitacijos paslaugos.
Jaunimo Nedarbo Problema
2019 08 01 Užimtumo tarnyboje įregistruota 137 372 bedarbiai, iš jų - 24 643 jaunuoliai iki 30 metų (17,9 %).
Lietuvos Darbo Biržos Veikla
Migracinio nedarbo atveju svarbus vaidmuo tenka Lietuvos darbo biržai, kurios tikslas išlaikyti darbo rinkos pusiausvyrą, didinti darbo ieškančių darbingo amžiaus asmenų užimtumo galimybes bei sutaupyti laiko darbo vietų paieškuose.
Užimtumo tarnyboje registruotiems bedarbiams teikiamos informavimo ir konsultavimo, tarpininkavimo įdarbinant, individualios užimtumo veiklos planavimo, profesinės reabilitacijos paslaugos, t. p. Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą (2003, įsigaliojo 2005, nauja redakcija 2017) nedarbo draudimo išmoką gali gauti bedarbiai, per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje turintys didesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą, t. p. baigę privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą.
Nedarbo draudimo išmoką sudaro pastovi dalis, lygi 23,27 % minimaliosios mėnesinės algos, ir kintama dalis, siejama su bedarbio anksčiau gautų draudžiamųjų pajamų dydžiu. Išmoka skiriama nuo aštuntos dienos po įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje, o atleistiems iš darbo dėl darbuotojo kaltės - praėjus 3 mėnesiams po įsiregistravimo. Nedarbo draudimo išmoka mokama devynis mėnesius.
tags: #nedarbo #priezastimis #gali #buti