Kreditoriaus interesų saugojimas nuo skolininko nemokumo nuo seno buvo teisinio reguliavimo objektas. Įmonės bankroto proceso pagrindinis tikslas yra kreditorių turtinių interesų patenkinimas. Kai skolininkas nemokus, bet kurioje šiuolaikinėje valstybėje, pradedant bankroto procedūras, yra skiriamas nešališkas, nepriklausomas asmuo, kuris perima nemokaus skolininko turtą, dokumentus ir yra atsakingas ne tik už šio turto išsaugojimą, administravimą, bet ir už kiek galima didesnio skolininko turto sukaupimą bei padalijimą kreditoriams.
Šiam specialiam subjektui, dar pagal romėnų teisę vadintam curator bonorum, tiek dabar, tiek ir pagal seniau galiojusius teisės aktus dėl jo atliekamo darbo pobūdžio buvo keliami ypatingi reikalavimai. Šios įmonės kreditorių reikalavimų apimties patenkinimas didžiąja dalimi priklauso nuo įmonės bankroto administratoriaus veiklos.
Bankroto Administratoriaus Statusas ir Funkcijos
Įmonės administratorius - tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs Įmonių bankroto įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Įmonės administratorius atstovauja įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus.
Bankroto Administratoriaus Samprata
Remiantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punktu, viena iš teismo pareigų, priimant nutartį iškelti bankroto bylą, yra paskirti administratorių. Tokiu būdu atsiranda viena iš pagrindinių figūrų įmonės bankroto procese. Dėl vykdomos veiklos bei atliekamų funkcijų, šio subjekto teisinis statusas pasižymi tam tikra specifika. Bankroto administratoriaus sąvoka apibrėžta Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, kur nustato, jog įmonės administratorius - tai teismo paskirtas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, (toliau - fizinis asmuo) ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įregistruotas kitos valstybės narės juridinio asmens padalinys (filialas) (toliau - juridinis asmuo), turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka.
Reikia pastebėti, kad įstatymų leidėjo pateikta bankroto administratoriaus sąvoka nėra išsami. Iš jos tėra aišku tiek, kad administratoriumi teismas gali paskirti fizinį arba juridinį asmenį, kuriam teisės aktais nustatyta tvarka suteikta teisė teikti bankroto administravimo paslaugas. Tačiau šioje sąvokoje nėra atskleista, kieno teises bei interesus bankroto procese atstovauja šis subjektas. Nors bankroto administratorius įvardijamas kaip įmonės administratorius, atsižvelgiant į kitas Įmonių bankroto įstatymo normas, kurios įpareigoja ginti įmonės kreditorių interesus, administratorių galima pavadinti ir kreditorių atstovu. Įmonės administratorius siekia tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus bei atsiskaityti su savo kreditoriais interesus. Įmonės administratorius siekia sukaupti į įmonės turto masę kaip įmanoma daugiau turto, sudaro galimybes tęsti įmonės ūkinę komercinę veiklą bei atlieka Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3, 4, 6, 9, 14 ir kituose punktuose numatytas funkcijas. Tuo tarpu jau remiantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalimi, bankroto administratorius laikomas kreditorių atstovu.
Šioje normoje įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas kreditorių susirinkimo įgaliojimu įmonės vardu su administratoriumi sudaro pavedimo sutartį. Sudarius šią sutartį tarp šalių atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Jis rūpinasi apie sunkią skolininko finansinę būklę, o visų kreditorių interesai. Atstovaudamas kreditorių teisėms, administratorius sudaro visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą, atlieka kitas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10, 12, 14, 23 punktuose įvardintas pareigas.
Teorijos apie Bankroto Administratoriaus Statusą
Teisinėje literatūroje išskiriamos kelios teorijos, aiškinančios bankroto administratoriaus statusą:
- Kreditorių atstovo teorija, pagal kurią bankroto administratorius yra įstatyminis kreditorių atstovas.
- Įmonės atstovas, turintis ribotas atstovavimo galias, t.y. atstovaujantis tik tiek, kiek reikia bankroto tikslams pasiekti.
- Tarnybos teorija, kuria bankroto administratorius laikomas kaip savarankiškas asmuo, proceso šalis pagal įstatymą, veikianti vietoj skolininko. Šios teorijos esmė ta, kad administratorius nėra valstybės tarnautojas, nes jo teisės ir pareigos nustatytos įstatyme, o jo veiklą prižiūri teismas.
Šiuo atveju, lieka neatsakytas klausimas, kodėl bankroto administratorius privalo ginti kreditorių interesus, kaip numatyta Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte. Taip pat tikslinga paminėti ir tai, koks teisinis statusas bankroto administratoriui yra suteiktas kitose valstybėse. Pavyzdžiui, Vokietijoje administratorius laikomas įmonės, atstovu. Austrijoje administratorius savo veiklą atlieka, vadovaudamasis kreditorių ir skolininko interesais. Italijoje, kurioje bankroto procesas pasižymi tam tikra specifika, administratorius veikia kaip valstybės tarnautojas (pareigūnas).
Reikia pastebėti, kad asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, į bankroto procesą įstoja vedamas savo interesų. Jis iš savo veiklos pirmiausia siekia gauti materialinės naudos. Tai savaime suprantama, nes materialinės naudos gavimas yra kiekvieno rinkos dalyvio tikslas. Panašią poziciją galima sutikti ir teismų praktikoje.
Taigi, remiantis Teismo suformuota pozicija, bankroto administratorius galima įvardinti, kaip verslo subjektą, užsiimantį įmonių bankroto administravimo veikla bei siekiantį iš šios veiklos gauti pelną. Asmuo, užsiimantis šia verslo rūšimi, turi atitikti ne tik bankroto administratoriaus kvalifikacijai keliamus reikalavimus, bet ir turėdamas ribotą personalą bei minimalius finansinius resursus turi mokėti vadovauti įmonei, valdyti jos turtą. Jis privalo atstovauti tiek įmonės, tiek ir jos kreditorių.
Kita vertus reikia pastebėti, kad praktikoje ir teorijoje bankroto administratoriaus statusas dažnai gali skirtis. Administratorius gali atstovauti ne tik įmonės ar jos kreditorių, o tam tikrų suinteresuotų asmenų interesus. Siekiant išvengti tokios ydingos praktikos, būtina sukurti garantijas, kad administratorius už vykdomą veiklą gautų teisingą atlyginimą, kuris suteiktų asmeniui motyvaciją verstis įmonių bankroto administravimo veikla. Be to, įstatymų leidėjas turėtų tiksliai ir aiškiai reglamentuoti bankroto administratoriaus institutą bei apibrėžti jo statusą įmonės bankroto procese.
Bankroto Administravimo Veikla
Administravimo veikla yra glaudžiai susijusi su veiksmingu vadovavimu. Šiuo atveju administravimas yra ir tuo ypatinga veiklos sritis, nes daro nemenką įtaką kitoms veiklos sritims. Klasikinis vadybos mokslas administravimui priskiria prognozavimą, planavimą, organizavimą, vadovavimą, koordinavimą ir kontrolę. Administravimo veikla remiasi panašiais principais, kurie apima administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, kurias reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies teisės normos.
Šios teisės normos apibrėžia administravimo veiklos turinį, įskaitant informacijos teikimą, įmonės ir jos turto valdymą bei atstovavimą, kreditorių teisių įgyvendinimą ir kitas bankroto procedūras (pvz., bankrutavusios įmonės likvidavimą), todėl būtina logiškai visas Įmonių bankroto įstatyme įvardintas administratoriaus kompetencijai priskirtas funkcijas, teises ir pareigas suskirstyti į grupes. Reikia pastebėti, kad administravimo veiklos ir administratoriaus atliekamų darbų apimtis, jų vykdymo eiliškumas priklauso nuo daugelio aspektų.
Remiantis Įmonių bankroto įstatymo teisės normose įtvirtintomis nuostatomis galima teigti, kad administravimo veikla susideda iš daugybės Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje bei kituose straipsniuose administratoriui priskiriamų funkcijų (informacijos teikimas, įmonės ir jos turto valdymas bei atstovavimas, kreditorių teisių įgyvendinimas ir pan.). Administravimo veikla, susijusi su kitomis funkcijomis (pvz.
| Funkcija | Aprašymas |
|---|---|
| Informacijos teikimas | Informacijos teikimas teismui, kreditoriams ir kitiems suinteresuotiems asmenims apie bankroto procesą. |
| Įmonės ir turto valdymas | Įmonės turto išsaugojimas, valdymas ir administravimas bankroto proceso metu. |
| Atstovavimas | Įmonės atstovavimas teisme, kreditorių susirinkime ir kitose institucijose. |
| Kreditorių teisių įgyvendinimas | Kreditorių reikalavimų tenkinimas ir jų interesų apsauga bankroto procese. |
Toliau darbas bus dėstomas remiantis šiuo skirstymu.
Teismo Įsikišimas į Kreditorių Susirinkimo Kompetenciją
Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartimi leista nukreipti išieškojimą į atsakovės BIĮ „Kompiutera“ savininkui M. M. priklausantį turtą. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartis palikta nepakeista. 2022 m. balandžio 4 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu buvo priimti nutarimai, kurie, nemokumo administratoriaus vertinimu, prieštaravo JANĮ 90 straipsnio 2 dalies nuostatoms, teisingumo ir protingumo principams, pažeidžia kreditorių teises ir interesus, todėl privalėjo būti panaikinti. Nemokumo administratorius pažymėjo, kad BIĮ „Kompiutera“ neturi galimybės sumokėti už turto vertinimo paslaugas, todėl nemokumo administratorius kreditoriams siūlė ne atlikti atskirą turto vertinimą, o nustatyti turto pardavimo kainas remiantis VĮ Registrų centro ir nekilnojamojo turto pardavimo portaluose nurodyta turto verte.
Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 19 d. nutartimi panaikino BIĮ „Kompiutera“ 2022 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus ir patvirtino BIĮ „Kompiutera“ savininko atsakovo M. M. turto pardavimo tvarką ir kainas pagal nemokumo administratoriaus pateiktą pasiūlymą. Teismas nustatė, kad kreditorių D. M., G. M. ir S. K. turimi balsai nuo visų dalyvavusių 2021 m. rugpjūčio 25 d. ir 2022 m. balandžio 4 d. susirinkimuose kreditorių balsų sudarė 60,72 proc., taigi šių kreditorių balsai lėmė sprendimų priėmimo rezultatus. Teismas taip pat nustatė, kad kreditorė D. M. yra BIĮ „Kompiutera“ savininko M. M. motina, o kreditorė G. M. - žmona, todėl jos yra suinteresuotos vilkinti bankroto procesą, daryti kliūtis operatyviam turto realizavimui; kreditorius S. K. palaiko kreditores D. M. ir G. M., nes visi trys kreditoriai BIĮ „Kompiutera“ 2022 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkime balsavo už savo pačių teiktus nutarimų projektus. Iš šių kreditorių priimtų nutarimų akivaizdu, jog siekiama vilkinti bankroto procesą, kad nebūtų realizuojamas atsakovui M. M. priklausantis turtas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi netenkino BIĮ „Kompiutera“ savininko atsakovo M. M. prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartį paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad JANĮ ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABĮ) teisinio reguliavimo sritys skiriasi - JANĮ reguliuoja juridinių asmenų bankroto procesus, taip pat nemokumo administratorių profesiją ir veiklos priežiūrą, o FABĮ taikomas fizinio asmens bankroto byloms, kurias nagrinėja Lietuvos Respublikos teismai. Bankrutuojančio fizinio asmens ir bankrutuojančio neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko padėtis nėra vienoda - bankrutuojantis fizinis asmuo atsako tik už savo prievoles, o bankrutuojančio neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininkas atsako tiek už savo asmenines, tiek ir subsidiariai už neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievoles. Kolegijos vertinimu, toks skirtumas yra esminis, sudarantis pagrindą asmenis, kurių teisinė padėtis nevienoda, traktuoti skirtingai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė netenkinti atsakovo M. M. prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Žinoma, kad bankroto administravimo paslaugų teikimas yra specifinė verslo rūšis, kuriai vykdyti reikia ypatingai daug žinių, kvalifikacijos ir patirties, kadangi nuo bankroto administratoriaus ir jo kompetencijos nemaža dalimi priklauso bankroto bylos baigtis ir tai, kokiu mastu bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Įmonei tapus nemokia ir teismui pripažinus tokią įmonės būseną, jau iškeliant įmonės bankroto bylą dažniausiai aišku, jog ji nebus pajėgi įvykdyti visų savo turtinių įsipareigojimų. Šioje situacijoje tikėtina, kad asmenys, turintys turtinius santykius su įmone, nukentės. Taip pat akivaizdu, kad naujų sandorių sudarymas su tokia įmone yra rizikingas. Todėl nuo to momento, kai įmonei pradedamos taikyti bankroto procedūros, pradedamos taikyti ir visos priemonės, kuriomis būtų kuo geriau apsaugoti su įmone turtiniais santykiais susijusių asmenų interesai, ir dėl įmonės nemokumo jų patirti nuostoliai būtų kiek įmanoma mažesni arba apskritai jų būtų išvengta.
7 skyrius. Įmonės bankrotas
tags: #negalima #disponuoti #bankrutuojancios #imones #turtu