Pastato energinio naudingumo sertifikavimas yra procedūra, kurios metu nustatomas pastato ar jo dalies energijos suvartojimas, įvertinamas energinis naudingumas ir priskiriama energinio naudingumo klasė bei išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas. Pastatų energinio naudingumo klasė išreiškiama devynių klasių sistema: aukščiausia - A++, žemiausia - G.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas priklauso negyvenamiesiems pastatams, kokie reikalavimai jiems taikomi, kada reikalingas energinio naudingumo sertifikatas ir kitus svarbius aspektus.
Pastatų energinio naudingumo klasės ir reikalavimai
Artėjant 2016 m. lapkričio 1-ajai, kai Lietuvoje tapo privaloma statyti ne žemesnės nei A energinio naudingumo klasės pastatus, kilo diskusijos dėl šio reikalavimo įgyvendinimo. Siekiant pastatų energinio naudingumo, pastaraisiais metais reikalavimai būtinai naudingumo klasei pasiekti buvo palaipsniui griežtinami, kaip tai nustatyta 2012 m. patvirtintame statybos techniniame reglamente „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“.
Pagal šį reglamentą, pastatai, kuriems statybos leidimas išduotas iki 2014 m., turėjo būti ne žemesnės kaip C energinio naudingumo klasės, o nuo 2014 m. - ne žemesnės kaip B energinio naudingumo klasės. Jei statybos leidimas buvo išduotas po 2016 m. sausio 1 d. - pastatas turėjo atitikti ne žemesnę kaip A energinio naudingumo klasę, nuo 2018 m. sausio 1 d. - ne žemesnę kaip A+, o nuo 2021 m. sausio 1 d. - ne žemesnę kaip A++ klasę.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad, kalbant apie energinio naudingumo reikalavimus, svarbiausia yra ne projektavimo pradžios ar dokumentų pateikimo, bet leidimo išdavimo data. Aukštesni energinio naudingumo reikalavimai galioja ne tik pastatams, kuriems statybos leidimas bus išduotas po 2016 m. sausio 1 d., bet ir naujiems pastatams, kuriems, vadovaujantis Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų nuostatomis, neprivalomi statybą leidžiantys dokumentai, jeigu jų statybos darbai bus pradėti atitinkamai po 2016 m. sausio 1 d., po 2018 m. sausio 1 d. ir po 2021 m.
Reikalavimai rekonstruojamiems pastatams
Rekonstruojamiems, atnaujinamiems ar remontuojamiems pastatams ir jų dalims, kai atliekamų darbų kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės, ir po 2016 m. sausio 1 d. buvo taikomi tokie pat reikalavimai, kaip dabar. Tais atvejais, kai atliekamas paprastasis pastato remontas - keičiami langai, durys, šiltinamos sienos - energinio naudingumo reikalavimai pasiekti ne žemesnę kaip C klasę taikomi tik keičiamiems elementams. Tai reiškia, kad šie elementai turi atitikti reikalavimus, keliamus elementams C klasės pastatuose. Jie nesikeičia po 2016 m.
Išimtys ir atvejai, kai energinio naudingumo sertifikatas nereikalingas
Specialistai atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, kai kuriems pastatams minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi. Jiems priskiriami:
- Kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų charakteringos jų savybės ar išvaizda.
- Religinės veiklos pastatai.
- Laikini pastatai, skirti naudoti ne ilgiau kaip 2 metus.
- Nedaug energijos sunaudojantys gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui tvarkyti skirti negyvenamieji pastatai.
- Atskirai stovintys pastatai, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kv. metrų.
Taigi, jeigu pastatas priklauso išvardintiems pastatams, energinio naudingumo sertifikato nereikia, užtenka išduotos sertifikuotojo pažymos apie pastato ne būtinumą turėti sertifikatą. Tačiau jei ne - energinio naudingumo sertifikavimas privalomas statant, parduodant ar išnuomojant pastatus.
Kada reikalingas energinio naudingumo sertifikatas?
Energinio naudingumo sertifikatas yra būtinas dokumentas parduodant ar išnuomojant nekilnojamąjį turtą (NT). Visgi teisės aktuose numatyta ir situacijų, kai jo pateikti nereikia. Tačiau praktikoje, net kai toks sertifikatas neprivalomas, notarai vis tiek reikalauja pažymos, kuri patvirtina faktą, kad jo pateikti nereikia. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tam yra pagrindas, tačiau pripažįsta, jog šis reikalavimas gali būti perteklinis.
Energinio naudingumo sertifikatas reikalingas:
- Naujai pastatytiems pastatams ar pastato dalims, kurių projektavimo sąlygų sąvado patvirtinimo arba visų prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo diena yra po 2006 m.
- Naujai statomiems pastatams, kuriems leidimas statyti naują statinį ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas, o tuo atveju, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, - statybos darbai pradėti, yra po 2014 m., 2016 m., 2018 m. arba 2021 m., priklausomai nuo reikalavimų.
- Rekonstruojamiems, atnaujinamiems (modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams (jų dalims), kai rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas.
A.Kazickienė atkreipė dėmesį, kad parduodant ar išnuomojant pastatus ar jų dalis - butus ar kitos paskirties atskiras patalpas - būtina pirkėjui arba nuomininkui perduoti galiojantį energinio naudingumo sertifikatą arba jo kopiją. Be to, skelbimuose apie parduodamą ar išnuomojamą turtą turi būti nurodomas sertifikate pateiktas energinio naudingumo rodiklis.
M.Nyderis akcentavo, kad parduodant NT privaloma pateikti energinio naudingumo sertifikatą (PENS). Šis dokumentas reikalingas tam, kad pirkėjas būtų informuotas apie būsimas išlaidas pastato išlaikymui. Toks reikalavimas nustatytas Europos Sąjungos direktyvose ir yra perkeltas į Lietuvos Statybos įstatymą.
Pasak M. Nyderio, šiuo metu svarstoma galimybė pakeisti tipinių PENS registravimo sąlygas. PENS negali būti laikomas pertekliniu dokumentu, nes jis naudojamas vertinant nekilnojamojo turto fondo energinį efektyvumą, taip pat teikiant ataskaitas Europos Parlamentui apie pastatų energinį efektyvumą, iškastinio kuro vartojimo mažinimą ir kitus susijusius rodiklius.
Pastato energinio naudingumo sertifikato kaina
Pastato energetinio naudingumo sertifikavimo kaina priklauso nuo pastato ploto, fasadų, stogų ir sienų sudėtingumo, sertifikavimo atlikimo laiko, dokumentų ir duomenų išsamaus pateikimo. Tiksli energetinio sertifikavimo kaina priklauso nuo techninių dokumentų pilnumo, architektūrinio, konstrukcinio sudėtingumo, darbų atlikimo terminų.
Kas išduoda pastatų energinio naudingumo sertifikatus?
Pastatų energinio naudingumo sertifikatus išduoda tiktai specialiai parengti specialistai - ekspertai. Tai asmenys turintys ne mažiau kaip 3 metų darbo vienoje iš statybos sričių patirtį ir ne mažiau kaip 3 pastatų energinio naudingumo skaičiavimo patirtį, turi būti baigęs pastatų energinio naudingumo sertifikavimo mokymo kursus, turėti kursų baigimo pažymėjimą ir išlaikyti egzaminą.
Vykdant Aplinkos ministro 2013 m. vasario 18 d. įsakymą, nuo 2013 m. kovo 1 d. SPSC pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai taip pat elektroniniu būdu išduos pastatų butų energinio naudingumo sertifikatus, remiantis tipiniu energinio naudingumo sertifikatu.
Energinio Naudingumo Sertifikatas | Namo Pridavimas
Sertifikavimo metu atliekami skaičiavimai
Sertifikavimo metu atliekami skaičiavimai Aplinkos ministerijos aprobuota kompiuterinė programa. Skaičiavimams būtini duomenys surenkami analizuojant užsakovo pateiktus dokumentus ir apžiūrint sertifikuojamą pastatą.
Nustatant ir apskaičiuojant pastato energinį naudingumą, energijos sąnaudos apšvietimui, vandens šildymui, patalpų ventiliacijai imamos pagal ES standartus. Šilumos nuostoliai per išorines sienas vertinami pagal projekte numatytas šiluminės izoliacijos savybes. Toliau vertinama kiekvieno pastato realūs rodikliai, kad galima būtų įvertinti bendras energijos sąnaudas. Šilumos nuostoliams apskaičiuoti, be išorinių sienų esamų šilumos nuostolių, papildomai priskaičiuojami nuostoliai per langus ir duris. Šilumos nuostoliai vėdinant patalpas paskaičiuojami pagal ventiliacijos sistemos rekuperatoriaus efektyvumą.
Svarbiausi faktai apie energetinį sertifikavimą
Apibendrinant, štai svarbiausi faktai apie energetinį sertifikavimą:
- Energetinio naudingumo sertifikatas reikalingas parduodant ar išnuomojant pastatą.
- Yra išimčių, kai sertifikatas nereikalingas, tačiau notaras gali reikalauti pažymos, patvirtinančios, kad sertifikatas neprivalomas.
- Sertifikatas galioja 10 metų.
- Sertifikato kaina priklauso nuo pastato dydžio, sudėtingumo ir kitų faktorių.
- Sertifikatą išduoda tik atestuoti specialistai.
Tikimės, kad ši informacija padėjo geriau suprasti, kas priklauso negyvenamiesiems pastatams ir kokie reikalavimai taikomi energetinio naudingumo sertifikavimui Lietuvoje.
tags: #negyvenamiesiems #pastatams #priklauso