Eksporto, kuris sunkmečiu buvo pagrindinis ekonomikos augimo variklis, įspūdingas augimo laikotarpis baigėsi. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį prekių ir paslaugų eksporto augimas sulėtėjo iki 3,1 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Sumenkęs grūdų eksportas dėl kiek prastesnio praėjusių metų derliaus, smukusios jų supirkimo kainos bei laikinas lietuviškų pieno produktų į Rusiją eksporto apribojimas taip pat slopino eksporto augimą praėjusių metų pabaigoje.
Tuo tarpu išaugęs vartojimas ir investicijos ir toliau augino užsienio prekių paklausą - paskutinį 2013 m. ketvirtį buvo importuota 5,9 proc. daugiau prekių ir paslaugų, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Prastesni eksporto rezultatai atsispindi ir praėjusių metų paskutinio ketvirčio žemės ūkio sukurtoje pridėtinėje vertėje - lyginant su 2012 metų atitinkamu ketvirčiu ji mažėjo 0,3 procentais.
Nepaisant prastų trąšų gamybos ir naftos perdirbimo įmonių rezultatų, apdirbamosios gamybos sukurtos pridėtinės vertės augimas paspartėjo iki 4 procentų - tai rodo, jog likusios šalies gamybos įmonės vis dar išlieka konkurencingos. Dėl lėtesnio namų ūkių vartojimo augimo didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorių sukurtos pridėtinės vertės augimas sulėtėjo iki 2,2 procentų.
Atsigaunanti nekilnojamojo turto rinka lėmė, jog sparčiausiai augo statybų sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė - net 19 procentų. Nors augimas išties spartus, tačiau šis sektorius išlieka beveik 35 proc. žemiau prieš krizę pasiekto lygio.
Tikėtis, kad statybų apimtys greitu metu grįš į prieškrizinį lygį, nereikėtų. Vis tik prognozuojama, kad statybų sektorius ir šiemet išliks sparčiausiai augančia sritimi ir bus vienas iš nedaugelio sektorių, kuriančių naujas darbo vietas.
Netolygiai darbo našumui augantys atlyginimai gali tapti problema verslo plėtrai, šalies ekonomikos augimui - jeigu skirtumas bus ženklus arba tokia situacija tęsis ilgą laiką. Pirmiausia, išaugs kainos, nes prekių ir paslaugų nebus sukuriama daugiau, o sąnaudos jiems sukurti bus didesnės.
Vadinasi, augs infliacija. Nors atlyginimai bus didesni, darbuotojai nebūtinai galės padidinti vartojimą tokiu pačiu lygiu, nes produktų ir paslaugų kainos bus aukštesnės. Darbo našumo problemą galima išspręsti modernizuojant ir efektyvinant gamybą ar paslaugų teikimą. Kitaip tariant, verslas turi padidinti gamybos apimtis, greičiau sukurti didesnį kiekį produkcijos arba pagerinti prekių ir paslaugų kokybę, padidinti jų vertę.
Jeigu verslas nesiims priemonių didinti darbo našumui, o didins tik atlyginimus darbuotojams, t.y. didins sąnaudas, ilgainiui praras konkurencingumą. Kuo daugiau bus tokių įmonių Lietuvoje, tuo labiau mažės prekių ir paslaugų paklausa, augs infliacija, lėtės ekonomika. Šiuos procesus subalansuoja pati rinka, tik uždarose sistemose galimas reguliavimas. Lygiai taip pat sudėtinga subalansuoti pasiūlą ir paklausą.
Būtų labai paprasta nekilnojamojo turto plėtotojams žinoti, kiek butų kasmet norės įsigyti būsto pirkėjai. Tik tiek naujų būstų ir būtų pastatyta. Tokie patys procesai vyksta ir balansuojant darbo užmokesčio ir našumo augimą.
Vienos įmonės didina sąnaudas didindamos atlyginimus, nors darbo našumas neauga ar auga lėtai, kitos taip pat didina sąnaudas, tačiau didesnė išlaidų dalis tenka darbo našumo didinimui, o ne atlyginimo kėlimui. Pastarosios investuoja į technologijas, modernizuoja gamybą, procesus. Didindamos darbo našumą ir produkcijos konkurencingumą, šios įmonės didina atlyginimus tam tikriems kvalifikuotiems darbuotojams, tačiau bendras darbo užmokesčio fondas neišauga.
Alternatyvių investicijų rinkoje praėję metai tapo savotišku testu. Mažėjančios bazinės palūkanos, smarkiai išaugę tradicinių instrumentų kainų svyravimai ir padidėjęs neapibrėžtumas dėl pasaulio ekonomikos vertė investuotojus iš naujo permąstyti, kur ir kaip dirba jų kapitalas.
Sparčiai, antrąjį ketvirtį net 8,1 proc., augantis darbo užmokestis džiugina darbuotojus. Jiems atlyginimus mokantys verslininkai tai gali vertinti dvejopai: viena vertus, nėra ko džiaugtis, nes darbuotojams tenka atiduoti vis didesnę pajamų dalį, kita vertus, verslininkams gerai, nes darbuotojai daugiau pinigų išleidžia pirkdami prekių ir paslaugų.
O kaip atlygio augimas vertintinas visos ekonomikos (makroekonomikos) požiūriu? Lietuvoje darbo užmokestis per paskutinius trejus metus augo vidutiniškai beveik 5 proc. kasmet, t. y. gerokai sparčiau nei darbo našumas, kuris kasmet padidėdavo tik apie 1,2 proc. Tokia padėtis verčia sunerimti, nes verslas darbo užmokestį didinti savo pelno sąskaita gali tik ribotą laiką.
Vėliau gali tekti kelti prekių ir paslaugų kainas. Tiesą sakant, spartesnį paslaugų kainų augimą Lietuvoje matome jau kurį laiką. Atlygio kaita taip pat lemia Lietuvos įmonių gebėjimą konkuruoti su kitų šalių gamintojais. Pastaraisiais metais tik trijose ES šalyse - Latvijoje, Estijoje ir Bulgarijoje - atlygio ir našumo augimo atotrūkis buvo didesnis nei Lietuvoje.
Lietuvoje prie darbo užmokesčio augimo nemažai prisideda minimaliosios algos didinimas, kuris pastaruoju metu buvo atliktas net kelis kartus (palyginti su praėjusių metų birželiu, dabar minimalioji alga yra apie ketvirtadalį didesnė). Viena dažniausiai nurodomų atlygio augimo priežasčių yra darbuotojų trūkumas.
Apie jį girdėjome ir ekonomikos bei nekilnojamojo turto rinkos pakilimo laikais (2006-2007 m.). Palyginti su 2006-2007 m., dabar darbuotojų trūkumas vis dėlto yra kitoks. Tada trūkumą daugiausia lėmė ciklinė ekonomikos padėtis, t. y. ekonomikos „perkaitimas“.
O dabartinį darbuotojų trūkumą nemaža dalimi lemia struktūriniai veiksniai, pavyzdžiui, netobulai veikianti švietimo ir profesinio mokymo sistema. Nuo krizės pabaigos iki dabar vykusi gana didelė emigracija taip pat pastebimai prisidėjo prie dabartinio darbuotojų trūkumo. Nuo 2012 m. dėl nepalankaus emigracijos ir imigracijos skirtumo Lietuva neteko apie 87,8 tūkst. gyventojų. Šis skaičius sudaro 6 proc.
Emigracija darbo užmokesčio augimą veikia ir tiesiogiai. Gana dažnai Lietuvos darbdaviai dėl darbuotojų turi konkuruoti ne su Lietuvos, o su Jungtinės Karalystės, Norvegijos ar Airijos darbdaviais. Pastaraisiais metais prie darbuotojų trūkumo problemos didėjimo prisidėjo dar vienas veiksnys: mažėja į darbo rinką ateinančio jaunimo. Tai lemia per 1990-2002 m. laikotarpį beveik per puse (nuo 57 iki 30 tūkst.
Lietuvoje jaunimas pradeda dirbti sulaukęs maždaug 22 m. amžiaus. Taigi, 2012 m. darbuotojų gretas galėjo papildyti 57 tūkst. 1990 m. gimusių asmenų (aišku, dalis jų emigravo arba nusprendė nedirbti). Šiais metais prisijungti galėjo jau tik 42 tūkst. gimusiųjų 1993 m. Ateityje į darbo rinką įsiliejančio jaunimo turėtų būti dar mažiau, pvz., 2024 m.
Jeigu padėtis, kai darbo užmokestis auga pastebimai sparčiau nei darbo našumas, tęsis ilgą laiką, Lietuvos ekonomikos plėtra gali tapti mažiau tvari. Norint to išvengti, reikėtų šalinti darbuotojų trūkumą lemiančius veiksnius, pvz., mažinti paskatas emigruoti.
Atsižvelgdamas į įvairius artėjančius pokyčius SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas artimiausiu metu prognozuoja ne tik NT sandorių skaičiaus sumažėjimą, bet ir prastėjančius būsto įperkamumo rodiklius. Visos šios problemos labiausiai turėtų pasijausti Vilniuje. Pokyčiams įtakos, anot ekonomisto, turės palūkanų normos, numatyti Lietuvos banko veiksmai bei iš pensijų fondų atsiimti pinigai.
Taigi, ko galima tikėtis NT rinkoje artimiausiu metu? SEB banko ekonomistas atkreipė dėmesį, kad tikimasi sulaukti dar vieno palūkanų mažinimo iš Europos Centrinio Banko (ECB). Pasak T. Povilausko, tai iš esmės yra teigiama naujiena pirkėjams, tačiau toks mažėjimas, palyginti su kitais svarbiais aspektais, ryškių pokyčių neatneš.
SEB ekonomistas atkreipė dėmesį, kad didžiausią įtaką būsto įperkamumui daro sparčiai kylančios NT kainos. Anot jo, panašu, kad artėjančiais metais įperkamumo rodikliai prastės. Pasak jo, prastėjantys įperkamumo rodikliai atneš savų problemų ir NT rinka gali ryškiai koreguotis po kelių metų.
T. Povilauskas pabrėžia, kad šiemet būstą įpirkti buvo lengviau dėl mažėjusių palūkanų, kurios įsigyjant būstą su paskola yra labai svarbios. Jei palūkanų normos mažėja - didėja įperkamumas. Tiesa, svarbu pabrėžti ir tai, kad nemažą įtaką turi ir atlygių augimas, kurio tempai ateityje gali mažėti, o tai didins mažėjančio įperkamumo problemą.
Taip pat svarbus aspektas - pensijų fondų pinigai. Jau nuo kitų metų lietuviai galės atsiimti iki 25 proc. II pensijų kaupimo pakopoje sukauptų lėšų. Specialistai prognozuoja, kad didžioji dalis atsiimtų pinigų bus išleisti, o dalis žmonių gali juos investuoti į NT. Visgi T. Povilauskas ženklaus šių lėšų nukreipimo į NT rinką nesitiki. Jo nuomone, į NT nukeliaus apie 5 proc. visų lėšų.
Pasak ekonomisto, kur kas didesni pinigų kiekiai nukeliaus į kasdieninės buities pagerinimą. T. Povilauskas atkreipė dėmesį, kad būsto įperkamumą gali apsunkinti ir Lietuvos banko noras nuo kitų metų keisti atsakingo skolinimosi nuostatas. Anot ekonomisto, tokiems pokyčiams dabar ne laikas, jie tik apsunkintų žmonių galimybes įsigyti būstą.
Kiek anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad būsto rinkoje, pasak „ Swedbank“ ekonomisto Nerijus Mačiulio, šiuo metu jaučiamas pirkėjų suaktyvėjimas. Lietuviai šluoja prabangius būstus: Registrų centro duomenimis, vidutinė buto kvadrato kaina Vilniuje šiuo metu siekia 2,9 tūkst. eurų. Kaune - beveik tūkstančiu pigiau. Kvadrato kaina Klaipėdoje siekia 1,7 tūkst. eurų.
Vidutinė gyvenamojo namo kvadrato kaina taip pat didžiausia Vilniuje - 2,2 tūkst. eurų už kvadratą. Tačiau čia Klaipėda jau lenkia Kauną - pajūryje namai yra brangesni. Tuo metu Lietuvos antrinėje rinkoje parduodamų butų kaina per metus - šių metų liepą palyginti su praėjusių metų liepa - augo vidutiniškai 11 proc., o per mėnesį - liepą palyginti su birželiu - kaina augo 1,3 proc., rodo Lietuvos banko indeksas.
Jo duomenimis, kainos labiausiai augo Kaune - atitinkamai 13,4 proc. ir 2,5 proc., Vilniuje - atitinkamai 10,7 proc. ir 1,5 proc., Klaipėdoje - 10,3 proc. ir 2,3 proc. Visoje Lietuvoje, išskyrus Vilnių, per metus butai brango 10,5 proc., per mėnesį - 1,7 proc., o, išskyrus Vilnių, Kauną ir Klaipėdą, - atitinkamai 8,9 proc. ir 0,3 proc.
Našumo matavimas, anot LB atstovės, yra subtilus dalykas, pvz., Lietuvoje aukščiausias našumas yra nekilnojamo turto operacijų srityje, bet taip atsitinka, kai sandorių vertė būna didelė, ir tai nebūtinai gerai atspindi situaciją. Lietuvos atlyginimų atotrūkis nuo ES vidurkio taip pat mažėja, bet vis dar lieka didesnis nei našumo atotrūkis. Kai kuriose srityse Lietuvoje investuojama mažiau nei vidutiniškai ES bei Latvijoje ir Estijoje, tai: gamybos priemonės, intelektinės nuosavybės produktai (moksliniai tyrimai, IT produktai). Šios sritys labiau prisideda prie našumo augimo.
NT RINKOS APŽVALGA 2025-2026: Ar „spyruoklė“ jau atšoko ir kas laukia toliau? | Žygimantas Mauricas
tags: #nekilnajamo #turto #nasumas #augo #del