Nekilnojamojo turto rinkos dinamika nuolat kinta, o atskiros šalys ir miestai demonstruoja skirtingas tendencijas. Šiame straipsnyje apžvelgsime nekilnojamojo turto kainas Briuselyje, Belgijoje, ir palyginsime jas su kitų Europos miestų kainomis bei investavimo galimybėmis.
„Business Insider“ pateikia 7 Europos miestus, kurie pateko į sąrašą pasaulio vietovių, kur būsto kainos augo sparčiausiai. Šiame sąraše Briuselis užima 5 vietą.
Nekilnojamojo turto kainų augimas Europoje
Europoje nekilnojamojo turto rinkos augimas yra nevienodas. "Business Insider" duomenimis, sparčiausiai būsto kainos augo šiuose miestuose:
- Amsterdamas - 20,9 proc. metinis augimas
- Dublinas - 12,3 proc.
- Paryžius - 8,3 proc.
- Berlynas - 6,5 proc.
- Briuselis - 4,3 proc.
- Frankfurtas - 2,9 proc.
- Londonas - 2,3 proc.
Nors Londonas vis tiek išlieka vienu iš miestų, kur būsto kainos auga sparčiausiai, pastarąjį dešimtmetį būsto kainos Didžiosios Britanijos sostinėje kilo didžiuliais tempais, bet pernai augimas sulėtėjo ir net buvo pranešta, kad kai kuriuose regionuose jos mažėja.
Remiantis vadovaujantis Eurostato pateikiamais duomenimis, antrąjį 2024 m. ketvirtį nekilnojamojo turto kainos išaugo daugiau nei 10 proc., palyginti su 2023 m. Ši tendencija greičiausiai tęsis, todėl galima tikėtis geros investicijų grąžos.
Apskritai Belgijoje, palyginti su 2023 m., per antrąjį 2024 m. ketvirtį nekilnojamojo turto kainos padidėjo 3,4 proc.
Kainos Briuselyje
Vidutiniškai Briuselio sostinės regionas yra brangiausias nekilnojamojo turto pardavimo rajone regione Belgijoje: pirmąjį 2018 m. Ketvirtį paprastas namas kainavo vidutiniškai 442,726 eurų, vila - 1 222,510 eurų, butas - 250,137 eurų. Tiek paprastas namas (+ 12%), tiek vilos (+ 12,9%) išryškėjo.
Sostinės nekilnojamojo turto rinka yra unikali Belgijoje.
Pavyzdžiui, Briuselyje už 200 tūkst. eurų galima nusipirkti 69 kv. m ploto butą.
„Statbel", Belgijos statistikos tarnyba, pirmąjį 2018 m. Ketvirtį paskelbia nekilnojamojo turto duomenis apie Belgijoje parduodamą turtą. Paprasto namo Belgijoje kaina pirmąjį 2018 m. Ketvirtį siekia 221,061 EUR, tai yra 3,5% daugiau nei pirmąjį 2017 m. ketvirtį. Vidutinė vilos kaina buvo 362.913 eurų (1,3 proc. daugiau), o buto kaina - 226.901 eurų (1,5 proc.
Jei palyginsime nuo 2016 m. Iki 2017 m. (Pirmuosius ketvirčius) vyravusių namų, butų, nekilnojamojo turto pardavimų apskritai Belgijoje, padidėjo šiek tiek daugiau, o vilnų kainos šiek tiek sumažėjo (nuo 3 , 5% 2016-2017 m.
Nekilnojamojo turto mokesčiai Belgijoje
Belgijoje nekilnojamojo turto mokesčiai daugiausia valdomi regioninių ir vietinių valdžių. Pagrindinis metinis mokestis yra Précompte Immobilier / Onroerende Voorheffing (nekilnojamojo turto išskaičiavimo mokestis), skaičiuojamas pagal kiekvienam turtui priskirtas kadastrines pajamas (CI).
Belgijoje yra vienos didžiausių sandorių išlaidų Europoje, o nuomos pajamų mokestis gali lengvai siekti ir 50 proc. Vidutinis nuomos pelningumas siekia 4,2 proc., tačiau gali būti didesnis Briuselyje.
2025 m. Belgijos nekilnojamojo turto mokesčių sistema yra tokia, kad nekilnojamojo turto mokesčiai daugiausia valdomi regioninių ir vietinių valdžių.
Provincijos būsto rinkos apžvalga: vieta, vieta ir dar kartą vieta
Investavimo galimybės Lietuvoje
Investavimas į nekilnojamąjį turtą dar niekada nebuvo toks patrauklus Vidurio ir Rytų Europoje, kur tokios šalys kaip Lietuva ir Vengrija siūlo geriausią investicijų grąžą tiems, kurie 2025-aisiais nori užsidirbti nekilnojamojo turto rinkoje, rašo euronews.com.
Remiantis Jungtinėje Karalystėje (JK) įsikūrusios perkraustymo įmonės „1st Move“ neseniai atliktos studijos, kurios metu buvo atsižvelgta į tokius svarbius dalykus kaip nekilnojamojo turto mokesčiai, nuomos pajamų mokestis ir bendrasis nuomos pelningumas, rezultatais, Lietuva - geriausias pasirinkimas norintiems investuoti į nekilnojamąjį turtą.
Remiantis naujausiais „Global Property Guide“ duomenimis, Lietuvos sostinėje Vilniuje galima tikėtis 5,65 proc. vidutinio nuomos pelningumo. Lietuvoje nuomos kainos yra aukštos - padidėjo daugiau nei 170 proc., palyginti su 2015-aisiais, teigia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Pajamų mokestis vidutinio dydžio - 15 proc. Užsieniečiams leidžiama įsigyti nekilnojamojo turto.
Baltijos šalyse įperkamiausias būstas yra Vilniuje: čia už minėtą sumą galima nusipirkti 121 kv. m ploto butą, kai Rygoje šis rodiklis siekia 92 kv. m, o Taline - 85 kv.
Tyrime rašoma, kad Lietuvos rinkai būdingos žemos būsto paskolų normos bei didėjantys atlyginimai lemia gyvenamojo NT rinkos aktyvumą, nepaisant net ir kylančių kainų. Be to, Vilniuje pastebimai augo ir prabangaus būsto pasiūla, kurio kaina siekia apie 2 tūkst. eurų už kv.
Nekilnojamojo turto mokesčiai Europoje: Bendros tendencijos
Europoje nekilnojamojo turto mokesčių tarifai labai skiriasi tarp šalių, priklausomai nuo vietinių ekonominių sistemų, fiskalinių strategijų ir vyriausybės prioritetų. 2025 m. nekilnojamojo turto mokesčių pajamos, kaip privataus kapitalo dalis, atskleidžia efektyvią mokesčių naštą, tenkančią nekilnojamajam turtui kiekvienoje šalyje.
Jungtinė Karalystė šiuo metu užima aukščiausią vietą pagal nekilnojamojo turto mokesčių naštą, kur 1,94 % privataus kapitalo sudaro nekilnojamojo turto mokesčių pajamos. Kitoje spektro pusėje Liuksemburgas (0,05 %), Šveicarija (0,08 %) ir Austrija (0,10 %) išlaiko minimalią nekilnojamojo turto mokesčių naštą.
Nors kiekviena Europos šalis taiko tam tikrą nekilnojamojo turto mokesčių formą, jų struktūra, skaičiavimo metodai ir tarifai labai skiriasi.
Mokesčių bazė - rinkos ar kadastrinė vertė
Kai kurios šalys (pvz., Prancūzija, Italija) nekilnojamojo turto mokestį skaičiuoja pagal kadastrines vertes - oficialius turto vertinimus, kurie dažnai yra žemesni už rinkos vertę.
Nacionalinė ar vietinė administracija
Šalyse, tokiose kaip Vokietija, Ispanija ir Belgija, nekilnojamojo turto mokesčius administruoja vietos valdžia, todėl mokesčių tarifai gali skirtis tarp miestų ir savivaldybių.
Šalių pavyzdžiai
- Kipras: Siūlo vieną palankiausių nekilnojamojo turto mokesčių aplinkų Europoje, ypač užsienio investuotojams, pensininkams ir nerezidentams.
- Graikija: Naudoja „objektyvios vertės“ sistemą, pagrįstą oficialiomis zonų kainomis ir turto charakteristikomis, mokesčiams skaičiuoti, o ne rinkos kainomis.
- Prancūzija: Naudoja kadastrinę nuomos vertę kaip mokesčių bazę, kuri kasmet koreguojama ir skiriasi pagal komuną. Taikomas tik gryniesiems nekilnojamojo turto aktyvams, viršijantiems 1,3 mln. eurų.
- Portugalija: Turi skaidriausią ir nuspėjamiausią nekilnojamojo turto mokesčių sistemą Europoje.
Nekilnojamojo turto mokesčiai Europoje turi ir privalumų, ir trūkumų. Turto perskirstymas: Nekilnojamojo turto mokesčiai gali prisidėti prie turto perskirstymo, apmokestindami didesnės vertės turtą aukštesniais tarifais.
Kai kurios Europos šalys siūlo mokesčių lengvatas, skatinančias tvarų vystymąsi. Vienodumo trūkumas: Nekilnojamojo turto mokesčių sistemų vienodumo trūkumas visoje Europoje gali apsunkinti mokesčių atsakomybės palyginimą ar turto nuosavybės pasekmių supratimą skirtingose šalyse.
Nekilnojamojo turto mokesčiai gali būti veikiami mokesčių politikos, reglamentų ir ekonominių sąlygų pokyčių.
tags: #nekilnojamas #turtas #briuselyje