Nekilnojamas turtas ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje išlieka viena svarbiausia investicija mūsų gyvenime, nes būsto nekeičiame kaip batų ir neišmetame, kaip sunešiotus drabužius.
Apie verslą šiandien kalbame dviem būdais: sausai - kaip apie statistiką, rodiklius, ataskaitas. Ir žmogiškai - apie tai, kaip šis reiškinys veikia mūsų kasdienybę, darbus, ateities sprendimus. Verslo žinios nebėra tik analitikų ir finansų rinkų reikalas. Jos tampa vis svarbesnės kiekvienam, kuris domisi pasaulio pokyčiais, technologijomis, socialiniais judėjimais ar net savo kišenės turiniu.
2020-aisiais, kai pandemija sustabdė įprastą ritmą, verslas buvo priverstas ieškoti naujų kvėpavimo būdų. Ir šiandien matome, kad pokyčiai nesustojo. Pasaulio verslas keičiasi nuolat - Azijos rinkos stiprėja, Europos verslas siekia tvarumo.
„Lyginant su „Eurostat“ pateikiamais ES valstybių tyrimais, būsto klausimu atitinkame Europos vidurkį, kur trečdalis gyventojų būstą nuomojasi, o likusieji gyvena nuosavuose butuose ar namuose“, - sako Irma Stankevičienė, DNB banko Kredito paslaugų departamento vadovė.
„Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, nuosavuose būstuose gyvena du trečdaliai respondentų. Iš jų 45 proc. paveldėjo arba gavo dovanų, 33 proc. nusipirko be paskolos, o 22 proc. įsigijo paėmę kreditą iš banko.
„Lietuviai - reiklūs vietai, kurioje gyvena. Galima sakyti, kad svarbu turėti ne pastogę, bet namus pilnąją ta žodžio prasme, būstą, kuris būtų ne tik patogioje vietoje, bet jaukus ir įrengtas taip, kad pilnai atitiktų šeimininkų norus ir svajones. Todėl nusprendusieji įsigyti būstą jį renkasi gana ilgai, o paskui daug dėmesio skiria įrengimui“, - sako I. Stankevičienė.
Tyrimas rodo, kad beveik trečdalis respondentų (32 proc.) būsto ieškojo daugiau nei metus, ketvirtadalis (24 proc.) - nuo pusės metų iki metų, o rekordiškai greitai - greičiau nei per pusmetį - būstą susirado net 44 proc. apklausos dalyvių.
Tarp nekilnojamąjį turtą pirkusių asmenų beveik pusė, 45 proc., ieškojo būsto su daline apdaila, 10 proc. pirko nebaigtą statyti namą, o dar 4 proc. - žemės sklypą, kuriame statė namą.
„Mes jau seniai pastebėjome, kad šalies gyventojams svarbu ne tik nusipirkti, bet ir įsirengti namus, patiems savomis rankomis sukurti jų jaukumą. Tad siekdami palengvinti šį procesą kartu su paskola būstui savo klientams siūlome aktualias mūsų partnerių nuolaidas statybos, apdailos prekėms ir buitinei technikai“, - pastebi DNB banko Kredito paslaugų departamento vadovė.
Tyrimo duomenimis įsigytą būstą įsirenginėjo arba remontavo 78 proc. respondentų. Didžioji dalis, 41 proc., patys sugalvojo interjero dizainą ir atliko remonto darbus, 36 proc. - sugalvojo tik interjero sprendimus, bet darbus patikėjo specialistams, o visiems darbams profesionalus samdė tik 1 proc. gyventojų.
Namų dizainas ir interjeras - jų šeimininko atspindys. Dažniausiai įrengdami namus siekiame atskleisti savo asmenybę. Renkamės baldus, kurie mums malonūs, kambarius dekoruojame pamėgtomis detalėmis.
Daugelis žmonių, kurie gyvena nuosavuose namuose, galvoja, kaip galima būtų paįvairinti savo kiemo dizainą, kaip galima atnaujinti savo namą iš išorės. Reikia pripažinti, kad židinys namuose, tai kaip antra saulė, papildomas šilumos ir šviesos šaltinis, suteikiantis gerų emocijų namų gyventojams.
Šilumos siurbliai vis dažniau tampa pagrindiniu ar papildomu šildymo sprendimu tiek nuosavuose namuose, tiek butuose ar sodo nameliuose. Vienas populiariausių pasirinkimų Lietuvoje - oras-oras šilumos siurbliai, pasižymintys palyginti paprastu montavimu, greitu atsiperkamumu ir universalumu. Tačiau ar jie tikrai tokie efektyvūs, kaip teigia gamintojai?
Šio tipo šilumos siurbliai ima šilumą iš lauko oro ir perduoda ją vidaus orui, taip šildydami patalpas. Vasarą jie gali veikti ir kaip oro kondicionieriai - vėsina patalpas.
Dauguma atsiliepimų pabrėžia, kad tai vienas pigiausių būdų šildyti patalpas, ypač kai elektros energija naudojama atsakingai. Kai temperatūra lauke nukrenta žemiau -15 °C, efektyvumas mažėja. Efektyvumas (COP) dažnai siekia 3-4.
Statybų pramonė pastebimai atsigavo ir pradėjo tobulėti- dvidešimt pirmame amžiuje šis tobulėjimas itin matomas, mat manoma, jog būtent šiuo laikmečiu gamintojų ir vartotojų santykiuose vartotojai įgauna vis didesnę galią.
O tai reiškia, jog vis didesnis dėmesys turi būti kreipiamas į kainos ir kokybės santykį - gamintojai jau žymiai mažiau kontroliuoja rinką, nei paklausą kuriantys pirkėjai. Taip galbūt yra ir todėl, nes valstybių tarptautinių santykių vystymasis nutiesė kelius naujoms įmonėms kurtis kitose valstybėse.
Esmė, iš tiesų, yra tame, kad statybų pramonė yra ženkliai patobulėjusi, vadinasi kyla statinių kokybė, bei daugiau dėmesio galima skirti ekonomiškumui. Tai yra viena iš priežasčių, dėl kurių gręžtiniai pamatai yra populiariausias šiuo metu naudojamas pamatų tipas ir nepanašu, jog jų populiarumas imtų greitu metu blėsti.
Visų pirma, prieš klojant namo pamatus yra visiškai būtina žinoti ant kokios žemės žadate namą statyti. Todėl yra labai svarbu pasinaudoti geologinius tyrimus daromos įmonės paslaugomis, nes nuo grunto, ant kurio stovės Jūsų būsimas namas, gali priklausyti ir pamatų tipas.
Jeigu geologiniai tyrimai parodo, kad laikantysis gruntas yra gana aukštai - galima rinktis ir juostinius, dar kitaip vadinamus sekliaisiais, pamatus. Juostiniai pamatai turi pasiekti tvirtą, neįšalantį gruntą. Tačiau, jeigu geologinis tyrimas parodo, jog gruntas yra sąlyginai aukštai arba, jog Jūsų būsimasis namas bus statomas ant molingos ar didelį drėgmės lygį turinčios žemės, tada geriausias pasirinkimas yra gręžtiniai pamatai.
Gręžtiniai pamatai yra šiek tiek pranašesni iš grunto lietimo pusės. Mat tokio tipo pamatai yra rengiami tam tikrose vietose kasant arba išgręžiant duobes ir į jas betonuojant, įkalant arba įsriegiant statybinius atraminius polius. Tuomet jie viršuje sujungiami jungiamąja sija - statybose žinoma kaip rostverkas.
Ši jungiamoji sija, kaip ir minėjau jungia polinio pamato viršutinę dalį, juos išlygina - tai yra paskirsto svorio apkrovą ir apsaugo nuo vieno iš polių slūgimo. Tokiu būdu grunto sandara ir tankumas lieka nepaliesti ir nesudarkyti - tai apsaugo nuo galimų problemų ateityje, kaip namo nusėdimas, nuo kurio gali pradėti trukinėti namo sienos, pasikeisti langų padėtis ar trupėti fasado apdaila.
Taip pat gręžtiniai pamatai, lyginant su juostiniais pamatais, yra ekonomiškesni. Mat poliniai pamatai gali atlaikyti net iki 5 kartų didesnes apkrovas. Tai Jums leidžia sutaupyti statybinių medžiagų, pvz. betono, taip pat nėra būtini žemės pritaikymo darbai, kas leidžia statybininkams sutaupyti laiko - vėlgi Jūs sutaupote pinigų, jei žmonėms mokate už darbo valandas.
Bene vienintelis bei pagrindinis gręžtinių pamatų trūkumas, lyginant su juostiniais yra tas, jog juos statyti yra ganėtinai rizikinga, bei yra būtinas kruopštus ir nuoseklus darbo projektavimas ir planavimas. Kadangi poliai turi būti įgręžti gana giliai, kyla rizika, jog užvirs gruntas. Taip pat tinkamas ir kokybiškas darbo išplanavimas yra būtinas.
Taigi, apibendrindamas norėčiau pasakyti, jog labai svarbu yra turėti kokybišką ir tinkamą grunto tyrimą, tam, pasirinkti, kokio tipo pamatus reiks naudoti. Ir vėlgi norėčiau pabrėžti, jog pasirinkus gręžtinius pamatus yra ypač svarbu įsitikinti, jog Jums dirba savo srities specialista - taip bus sutaupyta lėšų, bei bus atskleistas šio pamatų tipo potencialas.
Pamatų įrengimas Vilniuje I VSP GROUP
Kad dažna šeima, migravusi į užmiestį, ir mieste lygiai taip pat (ne)sėkmingai sprendė vežiojimo į darželius ir mokyklas problemą? (darbas kitoje vietoje nei gyvenimas, o vaikas lanko gimnaziją o ne arčiausiai esančią mokyklą), pati juk taip pat ištisai dirbi vairuotoja, nors taip liaupsini centro privalumus), kad 2 automobiliai šeimoje - norma ir kasdienybė, nesvarbu kur gyveni?
Kodėl daryti apibendrinančias išvadas per savo supratimą ir patirtį? Net ir tie kurie tavo supratimu vargsta vežiodami - gal jie visai nevargsta o mėgaujasi, nes vairavimas juos veža, be to daugiau pabūna su vaikais, pabendrauja (važiuojant ir kalbantis su vaiku gali daug daugiau iš jo išgirsti, mašinos erdvė labai gera vieta pokalbiams) , tuo pačiu - vežiojimas yra ir savotiška vaikų kontrolės forma?
Minėjai daug savo pažįstamų besiskundžiančių gyvenimais name. Na kodėl jie ten gyvena, jei taip blogai? Parduotų ir nusipirktų išsvajotą butą. Bet neperka. Mano nuomone tie kurie renkasi butą mieste motyvuodami kad tingi vežioti, tingi rūpintis aplinka, tingi pajudinti užpakalį - kaip tik labiau egoistiškai galvoja apie save o ne apie apie vaikų gerovę. Prisidengdami būreliais - dengia savo egoizmą. Organizuotas žmogus ras kaip tas problemas išspręsti, kad tik noro būtų.
pati sakei kad šviesiausi prisiminimai iš vaikystės - draugai, tvenkiniai, miškai... Negirdėjau kad būtum sakius 'butas, centras, kabakas, muzikinė' .Vistik akcentas vaiko akimis buvo kiemas, laukas... todėl norint bent kiek tam vaikui suteikti to ką turėjome mes, nuosavas namas mano supratimu vienintelis variantas. Čia ir lanką gali išsidrožti, ir kamuolį paspardyti, ir plaustą susikalti , į krepšį pamėtyti, ir su palaidu šuniu palakstyti, dviračiu pavažinėti, pašūkauti iš širdies, neiššaukdamas bobučių pasipiktinimo ir nervingų kaimynų atakos.
Į kiemą vienų taip pat neleis (nesaugu/ką ten veikti), todėl vaikas liks kompanijoje su televizoriumi ir kompiuteriu. O kai kurios pramogos ir užsiėmimai (pvz žirgynas) išvis centro vaikui būtų sunkiai pasiekiamos, ten net visuomeniniu nenuvažiuosi, o jei užsiėmimas darbo metu - niekas ir nepavežės.... Kai tuo tarpu iš užmiesčio jis gali būti pasiekiamas savarankiškai, pėsčiomis arba dviratuku.
Žinoma gyvenamoji vieta įtakoja ir užsiėmimus - galbūt šalia baseinas, tai vaikas lankys jį, o gal šalia sklandymo mokykla, tai bus ir kitas pasirinkimas... Bet tai nereiškia kad baseiną lankantis vaikas pranašesnis arba kažkuo nuskriaustas prieš kitą. Mūsų gyvenimas ištisa virtinė pasirinkimų.
tags: #nekilnojamas #turtas #butai #nuosavame #name