Nekilnojamojo turto (NT) pirkimas grynais pinigais arba pavedimu - aktuali tema tiek perkantiems NT, tiek jį parduodantiems. Aptarkime, kaip nauji apribojimai veikia šį procesą Lietuvoje.
Anksčiau prieš apsiperkant dažnas pasitikrindavo ar tikrai turi grynųjų pinigų, nes ne visur galima atsiskaityti banko kortele. Tačiau dabar didmiesčių gyventojai pradeda užduoti sau kitą klausimą: ar tikrai turiu banko kortelę, telefoną ar išmanų laikrodį, kuriais galėčiau atsiskaityti. Vis dažniau pasirodo paslaugas ar prekes teikiančių vietų, kurios nepriima grynųjų pinigų. Toks atsiskaitymo būdas vis labiau populiarėja, o tendencija pastebima jau kelerius metus mažėjant bankų bankų skyrių skaičiui, kurie teikia grynųjų pinigų operacijų paslaugas. Per ketverius metus tokių banko skyrių sumažėjo dvigubai. Nekilnojamo turto rinka taip pat stipriai veikiama pirkėjų įpročių.
Nauji atsiskaitymų grynaisiais pinigais apribojimai
Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo naujas „Atsiskaitymų grynais pinigais ribojimo įstatymas“ (toliau - Įstatymas). Pagal šį įstatymą, tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys atsiskaitymus, taip pat bet kokius kitus mokėjimus pagal sandorius gali atlikti grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų sumos (arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta). Pažymėtina, jog šiuo atveju yra vertinama ne vienos įmokos/dalies suma, tačiau bendra visų mokėjimų už konkretų sandorį suma. Sandorį sudarę asmenys neturi teisės dirbtinai skaidyti sandorio, taip siekiant išvengti nustatytų ribojimų.
Pavyzdžiui, Jūsų perkamo buto kaina yra 170 000 Eur, tai reiškia, kad grynaisiais galėsite sumokėti 5000 Eur, o likusius 165 000 Eur turėsite sumokėti bankiniu pavedimu. Tas pats galioja ir kitoms valiutoms, jei perskaičiavus suma atitinka tuos 5000 Eur.
Jei butą perkate bendros jungtinės nuosavybės teise, tuomet kiekvienas sutuoktinis gali sumokėti po 5000 Eur grynaisiais, o likusius 60 000 Eur sumokėti bankiniu pavedimu. Jei butą perkate dviese, po 1/2 dalį, asmeninės nuosavybės teise - lygiai taip pat kiekvienas iš pirkėjų gali sumokėto po 5000 Eur grynaisiais.
Šis naujas apribojimas taikomas:
- Privatiems juridiniams asmenims;
- Viešiems juridiniams asmenims;
- Fiziniams asmenims, neužsiimantiems verslu;
- Fiziniams asmenims, užsiimantiems verslu;
- Tiek nuolatiniams Lietuvos gyventojams, tiek atvykusiems iš užsienio.
Grynaisiais atsiskaitymai draudžiami perkant žemės ūkio arba miškų ūkio paskirties sklypus. Vykdant šiuos sandorius galimas atsiskaitymas tik bankiniu pavedimu.
Pabrėžiama, kad sandorio skaidymas, norint apeiti naująjį apribojimą (t. y. atsiskaityti grynaisiais, tačiau mažesnėmis dalimis), yra neteisėtas, o jį pažeidus privaloma atsakyti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytą tvarką. Numatomas administracinės baudos dydis - nuo 100 iki 4000 eurų.
The Question That Exposed Global Hypocrisy: One Answer, Endless Silence
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) išaiškinimas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (VMI) pateikė naują išaiškinimą dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimų, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 3 d. nutartimi. Pagal šį išaiškinimą, asmenys gali atlikti atsiskaitymus grynaisiais pinigais iki 5 000 eurų sumos su kiekvienu sandorio dalyviu, nepriklausomai nuo to, ar bendra sandorio suma viršija šią ribą. Tai reiškia, kad pavyzdžiui, jei sandoryje dalyvauja keli pardavėjai ar keli pirkėjai, su kiekvienu jų galima atsiskaityti grynaisiais iki 5 000 eurų, o likusią sumą - pavedimu. Šis išaiškinimas padės verslui ir gyventojams aiškiau suprasti atsiskaitymų grynaisiais pinigais taisykles ir užtikrinti jų teisėtą taikymą.
Išimtys, kai apribojimas nebus taikomas
Yra numatyti atvejai, kai atsiskaitymus ribojantis įstatymas nebus taikomas. Šie atvejai - tai įvairūs mokėjimai ir atsiskaitymai per įstatymuose nustatytus mokėjimo paslaugų teikėjus, kada užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas. Atsižvelgiama ir į tokią situaciją, kai mokėjimai negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad atsiskaitymai šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant.
Jei tarpusavio atsiskaitymai ar mokėjimai pagal sandorį negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant, atsiskaitymą galima atlikti grynaisiais pinigais. Tokiu atveju atsiskaitymus ar mokėjimus grynaisiais pinigais gaunantis (priimantis) asmuo privalo apie tai pranešti VMI bei nurodyti aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, ir pateikti sandorio šalių identifikavimo duomenis. Pranešti apie sandorio grynaisiais pinigais faktą asmuo turi per 10 dienų. Pranešimas pateikiamas elektroniniu būdu per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) (formos kodas PRC915). Su tikslia tvarka dėl tokios informacijos teikimo VMI galima susipažinti čia.
Apie tokį nurodytą sumą viršijantį mokėjimą jo gavėjas privalės pranešti VMI per 10 dienų bei nurodyti priežastis, kodėl nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais.
Pranešimo apie atsiskaitymą grynaisiais pinigais forma (PRC915) VMI sistemoje
Atsiskaitymas pavedimu: ką svarbu žinoti?
Nors augant būsto paskolų paraiškų skaičiui gali atrodyti, kad grynaisiais perkančių yra labai mažai, tačiau rinkoje vis dar nemaža dalis būstų įsigyjama be paskolos, iš nuosavų lėšų. Neretai atsiskaitymas grynaisiais pinigais arba kitaip vadinamomis nuosavomis lėšomis tampa derybiniu svertu. Tačiau nereikėtų suklysti ir manyti, kad taip vadinamos grynųjų pinigų operacijos. Šiuo derybiniu svertu gali būti mokėjimas atliekamas pavedimu, tačiau perkant be paskolos.
Jeigu NT perkate nuosavomis lėšomis (kitaip vadinama „grynaisiais“), tačiau mokėjimą atliekate bankiniu pavedimu, Jums vertėtų atkreipti dėmesį į kelias detales. Visų pirma viskas vyks daug greičiau, jeigu pavedimą darysite ne banko padalinyje, o sandorio metu notarų biure. Kad galėtumėte atlikti didelės sumos pavedimą, iš anksto turite pasitikrinti ir, jeigu reikia, pasididinti pavedimo limitą. Tai padaryti galite internetu arba banko padaliniuose. Bankiniam pavedimui Jums reikalingi ir asmeniniai prisijungimai prie banko sistemos: Smart ID, kodų generatorius ir kita. Iš anksto pasitikrinę visus nurodytus parametrus ir duomenis, galėsite sėkmingai atlikti pavedimą NT pirkimo-pardavimo sandorio metu į nurodytas sąskaitas stebint notarui.
Pervedimų limitai ir saugumas
Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė primena, kad Lietuvoje veikiančių bankų klientai gali pagal poreikį koreguoti savo dienos ir mėnesio mokėjimo limitus. Todėl, jos teigimu, įsigyjant didelės vertės prekę ar būstą galima patogiai atsiskaityti pavedimu. V. Kiguolienė pataria dėl konkrečios situacijos ir procedūros - galimybės atlikti reikalingas korekcijas interneto banke, pildant prašymą ar kitu būdu - individualiai teirautis savo paslaugų teikėjo. „Dažniausiai klientai pageidauja padidinti limitą vienkartiniu pagrindu, o atlikę pervedimus nusistato įprastinį mažesnį. Tai yra vienas iš būdų apsisaugoti nuo sukčiavimų“, - komentuoja pašnekovė.
O „Swedbank“ mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Vercinskas papildo, kad banko padalinyje klientas gali atlikti pervedimą be apribojimų, interneto banke - kliento nustatytų dienos/mėnesio sumos ribose. „Maksimali suma, kurią galima atlikti nevykstant į banko padalinį, yra 50 tūkst. eurų. Tokį limitą galima nusistatyti susisiekus su banku interneto banko žinute. Papildomai primename, kad klientams, neturintiems nuolatinio didelių pavedimų poreikio, mes rekomenduojame nenusistatinėti aukštų pervedimų limitų. Vėlgi dėl didesnio lėšų saugumo sukčiavimo atveju“, - pasakoja G. Vercinskas.
„Swedbank“ atstovas priduria, kad pats klientas gali pasididinti pavedimų limitą iki 10 tūkst. eurų arba visada gali kreiptis į banką interneto banko žinute ir padidinti jo nustatytus dienos/mėnesio pervedimų limitus. Pasak jo, jei norima limitą pasididinti virš 50 tūkst. eurų, klientams reikia atvykti į banko padalinį, bet tai įprastai yra vienkartiniai atvejai. Pašnekovas sako, kad nepriklausomai, ar būstas perkamas su paskola, ar nuosavomis lėšomis, galioja tie patys reikalavimai kaip ir įprastam pavedimui, t.y. jei kliento nusistatyti limitai leidžia atlikti pakankamai didelės sumos pavedimą, tai klientas gali padaryti savarankiškai interneto banke. O jei sandorio suma didesnė nei limitas, klientas gali laikinai pasididinti limitą banko padalinyje ir vėliau atlikti pavedimą interneto banke.
Galimos pasekmės už įstatymo pažeidimus
Gyventojai, pažeidę įstatymą, ateityje negalės pagrįsti turto ir pajamų gavimo šaltinio. Įmonės, mokančios didesne nei 5 tūkst. eurų suma grynaisiais, bus pripažįstamos neatitinkančiomis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų ir metus negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Taip pat, asmenys, pažeidę atsiskaitymo tvarką, atsako Administracinių nusižengimų kodekse numatyta tvarka. Numatyta administracinė atsakomybė mokėjimus atliekantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims.
Pakeistame Mokesčių administravimo įstatymo 41 straipsnyje numatyta, kad turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai negali būti pagrindžiami sandorius patvirtinančiais juridinę galią turinčiais dokumentais, jeigu atsiskaitymai ir (ar) kiti mokėjimai pagal šiuos sandorius buvo atlikti pažeidžiant nustatytą atsiskaitymų grynaisiais pinigais tvarką.
Jeigu 5000 Eur suma viršyta iki 2,5 tūkst. eurų, abiem sandorio šalims grės nuo 100 iki 500 eurų bauda, o įmonių vadovams nuo 200 iki 1000 eurų. Kai leistina atsiskaityti grynaisiais suma bus viršyta nuo 2,5 iki 25 tūkst. eurų, baudos sieks nuo 200 iki 1000 eurų, o įmonių vadovams nuo 1 iki 2 tūkst. eurų, už pakartotinį pažeidimą - atitinkamai 1-2 tūkst. ir 2-3 tūkst. Didžiausios baudos grės, jeigu atsiskaitant grynaisiais bus viršytos daugiau nei 25 tūkst. eurų: baudos bus atitinkamai 1-2 tūkst. ir 2-3 tūkst. eurų, o už pakartotinį pažeidimą - atitinkamai 2-3 tūkst. ir 3-4 tūkst.
NT rinkos ekspertų nuomonės
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius, remdamasis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, teigia, kad tik ketvirtadalis (apie 26,5 proc.) NT Lietuvoje yra nuperkama grynaisiais pinigais. Jis atkreipia dėmesį, kad dauguma NT sandorių grynaisiais pinigais yra ne pirminio būsto rinkoje, o ten, kur žmonės būstus perka vieni iš kitų ir yra sunkiau „pagauti“ apskaitą.
„NT vystytojai, verslo įmonės, mūsų nariai absoliučiai nenaudoja grynųjų. Taigi jeigu žmogus nori įsigyti būstą grynaisiais, atsineša maišą pinigų, jis yra siunčiamas į banką, kad įsidėtų juos į sąskaitą ir padarytų pavedimą. Kadangi įmonės neturi kasų, neprisiima rizikos tikrinti pinigų kilmės ir pan.“, - paaiškina LNTPA prezidentas. Jo manymu, didelio poveikio naujasis sprendimas NT rinkai neturės, nebent mažesniems sandoriams ar regionuose, kur bandoma dalį pinigų mokėti grynaisiais nurodant mažesnę vertę, o kitą dalį - pervedimu. Pašnekovas priduria, kad jei pervedimas yra didesnis nei 15 tūkst. eurų, bankai turi teisę paprašyti pagrįsti pinigų kilmę.
Anot M. Statulevičiaus, šis naujas sprendimas labiau drausminamoji priemonė, kuri išskaidrins vykstančius sandorius, žmonės turės pagrįsti savo turimas lėšas.
Tačiau M. Statulevičius sako, kad valstybė turėtų pagalvoti apie vyresnius žmones ir galbūt suteikti tam tikras lengvatas, labiau juos edukuoti, galbūt kompensuoti pavedimų kaštus ar sudaryti galimybę su kažkieno pagalba viešose vietose, pavyzdžiui, bibliotekose, kur yra internetas, tuos pervedimus atlikti. „Tai tam tikra pagalba galėtų būti. Ir mažiau pasipriešinimo būtų visuomenėje“, - teigia pašnekovas.
Statistika: kaip dažnai atsiskaitoma grynaisiais?
Lietuvos banko statistikos duomenimis 97% visų mokėjimų nesiekia 5000 Eur sumos, o iš jų 92% - sudaro iki 1250 Eur sumos. Kitokia padėtis yra nekilnojamojo turto rinkoje: ten 26,5% atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai.
Apibendrinant, galima teigti, jog nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigalioję atsiskaitymų grynaisiais pinigais apribojimai nekilnojamojo turto rinką paveiks, tačiau didelės įtakos neturės. Svarbu žinoti apribojimus, išimtis ir galimas pasekmes už įstatymo pažeidimus. Jei planuojate pirkti ar parduoti NT, rekomenduojama pasikonsultuoti su nekilnojamojo turto brokeriu arba finansų specialistu.
tags: #nekilnojamas #turtas #isigyjimas #grynais