Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra svarbus mokestis, kuris turi įtakos daugelio Lietuvos gyventojų finansams. 2017 metais buvo svarstomi įvairūs mokesčių pertvarkos pasiūlymai, kurie palietė ir nekilnojamojo turto apmokestinimą. Šiame straipsnyje apžvelgsime tuometinius svarstymus ir planuojamus pokyčius.
Valdančiųjų koalicijos taryba 2017 metais svarstė įvairius mokesčių pertvarkos variantus, įskaitant visuotinį NT mokestį. Buvo diskutuojama apie skirtingus tarifus, priklausomai nuo turto vertės. Apmokestinant NT, buvo siūloma iki 200 tūkst. eurų vertės turtui taikyti 0,1 proc. tarifą, o daliai nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų - 0,2 proc. tarifą. Taip pat buvo svarstomi 0,5 proc., 1 proc. ar 2 proc. tarifai brangiam turtui.
Pirmajam būstui, socialiai remtiniems žmonėms, oficialiai nuomojantiems būstą, buvo planuojama taikyti 50 proc. mažesnį tarifą. Nenaudojamą apleistą NT buvo siūloma apmokestinti 4 proc. tarifu. Buvo svarstoma nustatyti ir žemiausią NT mokesčio ribą eurais, iki kurios gyventojai jo nemokėtų. Ar bus skirtingas turto miestuose ir kaimo vietovėse apmokestinimas, tuomet nebuvo aišku.
Kas mokės daugiausiai už savo nekilnojamąjį turtą?
Kiti Mokesčių Pakeitimai
Be NT mokesčio, buvo svarstomi ir kiti mokesčių pakeitimai:
- Pelno mokestis: Siūlyta didinti pelno mokestį vienu punktu - iki 17 proc.
- PVM lengvata: 9 proc. PVM lengvatą siūlyta didinti iki 12 proc.
- Gyventojų pajamų mokestis (GPM): Siūlyti trys GPM tarifai, nepriklausomai nuo pajamų šaltinio, o tik nuo jų dydžio - 20 proc., 25 proc. ir 32 proc.
- Draudimo mokestis: Siūlyta įvesti 10 proc. draudimo mokestį ir 5 proc. jo lengvatą.
Nekilnojamojo Turto Mokesčio Įstatymo Pakeitimai 2026 Metais
Seimas priėmė naujos redakcijos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, kuriame skirtingai apmokestintas gyventojų turimas nekomercinis nekilnojamasis turtas - išskiriant pagrindinį gyvenamąjį būstą ir kitą asmens nekomercinį nekilnojamąjį turtą.
Šis įstatymas bus taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2026 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį. Nekilnojamojo turto mokesčio administravimo procedūros, pradėtos iki 2025 m. gruodžio 31 d., baigiamos pagal iki 2025 m. gruodžio 31 d. galiojusio teisinio reguliavimo nuostatas.
Pagrindinio gyvenamojo būsto apmokestinimas
Nustatyta, kad savivaldybių tarybos nustatys pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000 eurų, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: nekilnojamojo turto mokestinę vertę ir fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį. Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, nustatys mokesčio tarifą nuo 0,1 iki 1 proc. pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės, atsižvelgdama į minėtus kriterijus.
Jeigu savivaldybės taryba iki 2025 m. gruodžio 1 d. nenustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamojo dydžio, 2026 metais savivaldybės tarybos nustatytas mokesčio tarifas jos teritorijoje taikomas pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai 450 000 eurų. Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato mokesčio tarifo, 2026 metais jos teritorijoje galioja 0,1 procento mokesčio tarifas neapmokestinamąjį dydį viršijančiai pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei.
Kito nekomercinio nekilnojamojo turto apmokestinimas
Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai bus taikomi tokie mokesčio tarifai:
- neviršijančiai 50 000 eurų, bus taikomas 0 proc. mokesčio tarifas;
- viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, bus taikomas 0,2 proc. mokesčio tarifas;
- viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, bus taikomas 0,4 proc. mokesčio tarifas;
- viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, bus taikomas 0,6 proc. mokesčio tarifas;
- viršijančiai 600 000 eurų, tačiau neviršijančiai 1000 000 eurų, bus taikomas 0,8 proc. mokesčio tarifas;
- viršijančiai 1000 000 eurų, bus taikomas 1 proc. mokesčio tarifas.
Apibendrinant, 2017 metais Lietuvoje buvo svarstomi įvairūs nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai, kurie turėjo įtakos gyventojų finansams. Nors konkretūs tarifai ir įsigaliojimo datos galėjo keistis, šie svarstymai parodo, kaip buvo siekiama optimizuoti mokesčių sistemą ir užtikrinti didesnį teisingumą apmokestinant turtą.
tags: #nekilnojamas #turtas #mokescio #tarifai #2017m