Nekilnojamojo turto rinka visuomet buvo savotiškas ekonomikos barometras, atspindintis bendrąsias šalies tendencijas, gyventojų lūkesčius ir finansinės gerovės lygį. Pastaruoju metu Lietuvos nekilnojamojo turto rinka išgyvena įdomų etapą - kainos vis dar kyla, bet jų augimo tempas akivaizdžiai sulėtėjo. Tokia situacija kelia daug klausimų būsimiems būsto pirkėjams, svarstantiems apie ilgalaikius finansinius įsipareigojimus.
Bendrosios tendencijos
Lietuvos nekilnojamojo turto rinka šiuo metu pasižymi kainų augimo sulėtėjimu, bet bendra tendencija išlieka kylanti. Naujausi duomenys rodo, kad būsto kainos vis dar didėja, tačiau ankstesniais metais stebėtas spartus augimas lėtėja. Įtakos tam turi keletas veiksnių: ekonomikos būklė, infliacija, palūkanų normos bei gyventojų lūkesčiai dėl ateities. Pirkėjams tai reiškia, kad nors galimybių įsigyti būstą tebėra, rinkos tempas suteikia daugiau laiko apsispręsti ir planuoti finansus.
Nekilnojamojo turto kainų augimo sulėtėjimas Lietuvoje suteikia galimybę pirkėjams labiau apgalvoti savo sprendimus, tačiau reikia prisiminti, kad kainos vis dar kyla. Lėtėjantis nekilnojamojo turto kainų augimas pirkėjams atveria galimybių, bet ir kelia iššūkių.
Iš vienos pusės, sulėtėjęs augimas suteikia daugiau laiko apsispręsti, palyginti pasiūlymus ir atsakingai įvertinti savo finansines galimybes. Iš kitos pusės, net jei kainos didėja lėčiau, jos vis tiek kyla, todėl pernelyg ilgai laukti gali reikšti brangesnį būstą ateityje. Psichologiniu požiūriu tai verčia pirkėjus apsvarstyti: ar verta skubėti įsigyti būstą dabar, ar palaukti, tikintis dar mažesnio augimo tempų.
Būsto paskolos ir palūkanų normos
Lėtėjantis nekilnojamojo turto kainų augimas tiesiogiai veikia ir būsto paskolos gavėjus. Bankai ir kredito įstaigos vertina ne tik kliento finansinį patikimumą, bet ir rinkos tendencijas, kai nusprendžia, kokiomis sąlygomis suteikti paskolą. Sulėtėjus augimui, gali atsirasti galimybė gauti palankesnes sąlygas - mažesnes palūkanas ar ilgesnį grąžinimo laikotarpį. Tuo pat metu reikia atkreipti dėmesį, kad būsto paskolos dydis ir mėnesio įmokos tiesiogiai priklauso nuo pasirinkto būsto kainos.
Lėtėjantis NT kainų augimas dažnai vyksta kartu su kintančiomis palūkanų normomis, kurios tiesiogiai veikia būsto paskolos įmokas. Europos Centrinio banko politika ir ekonominės sąlygos lemia, kaip keičiasi paskolų palūkanos, todėl net stabilios arba lėčiau augančios kainos gali būti susijusios su didesnėmis mėnesio įmokomis. Taigi, imant būsto paskolą, verta atsižvelgti į ilgalaikę perspektyvą: net jei šiuo metu palūkanos palankios, ateityje jos gali keistis.
Net jei NT kainų augimas lėtėja, būsto paskola išlieka ilgalaikiu finansiniu įsipareigojimu, todėl svarbu atsakingai planuoti pirkimą. Pirmiausia, įvertinkite savo finansines galimybes ir įsitikinkite, kad mėnesio įmokos neviršytų komfortiško biudžeto ribų. Antra, nepamirškite, kad lėtesnis kainų augimas suteikia laiko palyginti pasiūlymus įvairiuose bankuose, pasirinkti tinkamiausią būsto paskolos variantą ir apsvarstyti papildomas išlaidas, pavyzdžiui, draudimą ar registracijos mokesčius.
Imdami būsto paskolą, verta atsižvelgti ne tik į pasirinkto būsto kainą, bet ir į palūkanų normų pokyčius, mėnesio įmokas bei ilgalaikį finansinį stabilumą. Atsakingas planavimas leidžia išvengti pernelyg didelių įsipareigojimų ir maksimaliai išnaudoti rinkos situaciją. Konsultacijos su bankais ir finansų specialistais padeda pasirinkti optimalų būsto paskolos variantą, įvertinti riziką ir užtikrinti, kad paskola būtų privalumas, o ne našta.
NT rinkos atsigavimas 2024 metais
2024 metais Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose pastebėtas NT rinkos atsigavimas. 2024 metų eigoje, vien Vilniaus mieste buvo įgyvendinta 10 220* sėkmingų butų sandorių. Per paskutinį 2024 metų ketvirtinį sėkmingų sandorių skaičius buvo net 13% didesnis, nei tuo pačiu laikotarpiu 2023 metais.
2024 metais padidėjo ne tik būstų paklausa, bet ir pasiūla. Praėjusiais metais, būstų pasiūla pirminėje rinkoje paaugo net 19%, o antrinėje - 9%**. Visgi, vasaros laikotarpiu situacija pakito ir parduodamų NT objektų skaičius pradėjo mažėti.
Gyvenamosios paskirties NT kainos priklauso nuo daugelio veiksnių, todėl išvesti vienos formulės, kiek 2024 metais kito NT kainos visoje Lietuvoje, tikrai nebūtų galima. Vilniuje, 2024 metų pabaigoje, vidutinė, naujos statybos buto su daline apdaila kaina buvo 3440 Eur/kv.m. Tuo pačiu laikotarpiu 2023 metais, tokio paties būsto vidutinė kaina siekė 3254 Eur/kv.m. Šie skaičiai rodo, kad pirminės rinkos būstų kaina 2024 metais padidėjo maždaug 6%. Tai reiškia, kad pirminėje rinkoje siūlomą 50 kv.m. naujos statybos butą su daline apdaila 2023 metais būtume įsigyję maždaug už 163 000 Eur, o 2024 metais už analogišką būstą jau būtume mokėję 9 000 Eur daugiau, t.y.
Panašios kainų augimo tendencijos pastebimos ir antrinėje rinkoje. 2024 metų gruodžio mėnesį, antrinėje rinkoje parduodamo buto 1kv.m kaina siekė 2900 Eur. Už tokio paties būsto kvadratinį metrą 2023 metais būtų reikėję mokėti mažiau, t.y. 2800 Eur. Šie rodmenys leidžia padaryti išvadą, jog lyginant su 2023 metais, antrinėje rinkoje parduodamų būstų kaina 2024 metais padidėjo 4 procentais. Tai reiškia, kad antrinėje rinkoje parduodamą būstą su pilna apdaila, 2023 metais galėjome įsigyti maždaug už 140 000 Eur, o praėjusiais metais tas pats būstas būtų kainavęs jau 5 000 Eur daugiau - 145 000 Eur.
Nors pastaraisiais metais NT rinka nebuvo tokia aktyvi kaip anksčiau, tačiau 2024 metais ji tikrai parodė akivaizdžius atsigavimo požymius. Didesni pardavimo tempai pastebėti jau vasaros pradžioje, o vasaros pabaigoje užfiksuotas visiškas rinkos sugrįžimas į normalias pozicijas. NT rinkoje taikomos nuolaidos palaipsniui mažėja, įgauna labiau simbolinę prasmę, o ne teikia akivaizdžią finansinę naudą. Be to, tikėtina, kad dėl išaugusios paklausos po truputį pradės mažėti ir būstų pasiūla. Tai reiškia, kad pirkėjas susidurs su kuklesnėmis pasirinkimo galimybėmis.
Delsti tikrai nereikėtų, nes NT rinka greitėja pakankamai dideliu tempu. Tai leidžia daryti prielaidą, jog būstų kainos ir toliau augs, o derybos dėl galutinės kainos taps vis sudėtingesnėmis. Pagal dabartines tendencijas, galima prognozuoti, kad naujos statybos butų kainos Vilniuje 2025 metais augs iki 10%. Tai reiškia, kad vidutinė kaina, už kv.m.
Taip pat visada išlieka tikimybė, kad į rinką gali įžengti naujas būsto paskolų žaidėjas, kuris nekilnojamą turtą planuojantiems įsigyti žmonėms siūlys konkurencingas sąlygas. NT tendencijos 2025 metams rodo, jog NT kainų nuosmukio artimiausioje ateityje tikėtis neverta. Todėl laukti ir atidėlioti būsto įsigijimo proceso tikrai nereikėtų.
Palangos NT fenomenas | samatele.lt
2025-ųjų tendencijos
Stebint dabartines rinkos tendencijas ir analizuojant ekspertų prognozes, ryškėja tam tikri dėsningumai, kurie gali būti ypač svarbūs kiekvienam, svarstančiam apie būsto įsigijimą artimiausioje ateityje. Po 2023-2024 metais stebėto korekcinio periodo, kai nekilnojamojo turto kainos daugelyje segmentų patyrė nedidelį sulėtėjimą, 2025-ieji rodo aiškias stabilizacijos ir nuosaikaus augimo tendencijas. Rinkos statistika atskleidžia įdomų dėsningumą: NT vertė pirmaujančiuose besivystančiuose rajonuose per pastaruosius 15 metų nuosekliai augo vidutiniškai 6-8% kasmet, nepaisant trumpalaikių ekonomikos svyravimų.
Stebint dabartinę kainų dinamiką, akivaizdu, kad esame savotiškame „aukso viduryje” - kainos jau atsigavo po pandeminio laikotarpio svyravimų, bet dar nepasiekė to lygio, kurį ekspertai prognozuoja artimiausiems 3-5 metams.
Augantis atotrūkis tarp naujos ir senos statybos būstų
Viena ryškiausių tendencijų, kuri tik stiprės artimiausioje ateityje - didėjantis atotrūkis tarp naujos ir senos statybos būstų. Pirmiausia - energetinis efektyvumas. Naujos statybos būstai, atitinkantys A ir A+ energetines klases, leidžia sutaupyti iki 70% energijos lyginant su senesniais pastatais. Atsižvelgiant į prognozuojamą energijos kainų augimą Europoje, šis faktorius tampa ne tik ekologiniu, bet ir svarbiu finansiniu privalumu. Antra - technologinis pasiruošimas ateičiai. Nauji projektai vis dažniau integruoja išmanaus namo technologijas, elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą ir kitus ateities poreikiams pritaikytus sprendimus.
Demografinės tendencijos
Demografinės tendencijos rodo reikšmingus pokyčius būsto poreikiuose. Stebima aiški tendencija - jaunesnės kartos vis dažniau renkasi mažesnius, bet geresnėje lokacijoje esančius būstus. Šį pokytį lemia keli faktoriai. Pirmiausia - šeimos modelio transformacija. Šeimos kuriamos vėliau, jose auginamas mažesnis vaikų skaičius, todėl didžiuliai butai ar namai nebėra prioritetas. Antra - darbo pobūdžio kaita. Ši tendencija ypač ryški pirmaujančiuose mikrorajonuose, kur derinamas miestietiškas gyvenimo būdas, gera infrastruktūra ir strateginė lokacija. Analitikai pastebi, kad ši tendencija tik stiprės - jaunesni gyventojai prioritetą teikia gyvenimo kokybei ir patogumui, o ne maksimaliam plotui.
Finansinė aplinka
Finansinė aplinka šiuo metu sukuria ypač palankias sąlygas nekilnojamojo turto įsigijimui. Po kelių metų aukštesnių palūkanų periodo, centrinis bankas pradėjo palūkanų mažinimo ciklą, kas tiesiogiai atsiliepia būsto paskolų prieinamumui. Praktiškai tai reiškia, kad būsto paskolos tampa vis labiau prieinamos, o mėnesinės įmokos - mažesnės. Skaičiavimai rodo, kad palūkanų sumažėjimas 1 procentiniu punktu vidutinei būsto paskolai (150 000 eurų, 25 metų laikotarpiui) reiškia apie 80 eurų mažesnę mėnesinę įmoką.
Kitas svarbus finansinis aspektas - infliacija. Nors infliacija Europoje stabilizuojasi, ji išlieka teigiama. Istoriškai nekilnojamasis turtas visuomet buvo vienas efektyviausių instrumentų apsisaugoti nuo infliacijos, nes NT vertė ilgainiui auga bent jau infliacijos tempais, o dažnai ir greičiau. Ekonomistai pabrėžia, kad dabartinis momentas gali būti savotiškas „galimybių langas” - palūkanos jau mažėja, bet NT kainos dar nespėjo pilnai absorbuoti šio efekto.
Urbanistinės tendencijos
Urbanistinės tendencijos rodo įdomų pokytį - tradicinis suvokimas apie „prestižines” ir „neprestižines” miesto zonas keičiasi. Šį pokytį lemia keli faktoriai. Pirmiausia - miestų transformacija iš industrinių į paslaugų ekonomikos centrus. Buvusios gamyklų teritorijos konvertuojamos į modernias, multifunkcines zonas. Statistika rodo, kad būtent tokiuose transformacijos procesuose esančiuose rajonuose fiksuojamas didžiausias vertės augimas procentine išraiška.
Urbanistai pastebi, kad šis procesas vyksta cikliškai - rajonas pradeda transformaciją, pritraukia pirmąją „inovatorių” bangą, tobulėja infrastruktūra, didėja paslaugų kiekis, tai pritraukia dar daugiau gyventojų, kas savo ruožtu dar labiau didina rajono patrauklumą ir vertę.
Būsto nuomos tendencijos
Būsto nuomos kainos Lietuvoje pastaruosius metus augo sparčiau nei bendras kainų lygis, sukurdamos palankias sąlygas investicijoms į nuomojamą būstą. Pirmiausia - demografiniai pokyčiai. Jaunoji karta (Z karta ir jaunesni milenialsai) dažniau renkasi nuomą nei būsto įsigijimą ankstyvuose karjeros etapuose. Antra - užsienio specialistų srautas. Lietuva, ypač Vilnius, pritraukia vis daugiau užsienio specialistų, dirbančių IT, finansų ir kitose paslaugų sektoriaus srityse. Trečia - „Build-to-Rent” koncepcijos plitimas. Europoje ir JAV populiari koncepcija, kai pastatai projektuojami specialiai nuomai, pasiekė ir Lietuvą.
Praktiniai skaičiavimai rodo, kad investicija į nuomojamą būstą augančiuose rajonuose gali generuoti 5-7% metinę grąžą vien iš nuomos pajamų, neskaičiuojant potencialaus kapitalo vertės augimo.
Technologinės inovacijos
Technologinės inovacijos keičia ne tik tai, kaip mes gyvename savo būstuose, bet ir tai, ko iš jų tikimės. Nauji projektai integruoja „future-proof” sprendimus - infrastruktūrą, kuri lengvai adaptuojama ateities technologijoms. Įdomu tai, kad technologiniai sprendimai sukuria savotišką „vertės apsaugą” - būstas su moderniausiomis technologijomis ne tik išlaiko savo patrauklumą ilgesnį laiką, bet ir leidžia sutaupyti eksploatacinių išlaidų. Technologinių sprendimų integracija tampa vis svarbesniu faktoriumi ir būsto perpardavimo vertei.
Tvarumas
Tvarumo tendencija NT rinkoje nėra vien tik marketinginis triukas ar mados reikalas - tai tampa ekonomine būtinybe. Praktiškai tai reiškia, kad senesni, energetiškai neefektyvūs pastatai susidurs su papildomomis išlaidomis renovacijai arba patirs vertės mažėjimą. Tvarumo aspektas tampa svarbiu faktoriumi ir finansavimo prieinamumui. Bankai vis dažniau siūlo „žaliąsias paskolas” - palankesnėmis sąlygomis finansuoja energetiškai efektyvių būstų įsigijimą.
Tvarūs pastatai taip pat pasižymi mažesnėmis eksploatacinėmis išlaidomis, kas tiesiogiai atsiliepia būsto išlaikymo kaštams ilgalaikėje perspektyvoje.
Apibendrinant visas aptartas tendencijas, išryškėja aiškus paveikslas - dabartinis momentas gali būti strategiškai palankus nekilnojamojo turto įsigijimui. Istorinė NT rinkos analizė rodo, kad didžiausią naudą gauna tie, kurie sugeba identifikuoti tokius momentus ir veikti tada, kai kiti dar abejoja. Statistiškai, nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje per pastaruosius 20 metų demonstravo nuoseklų augimą, nepaisant trumpalaikių svyravimų.
Svarbu paminėti, kad kiekvieno asmens ar šeimos situacija yra unikali, ir būsto įsigijimo sprendimas turėtų būti priimamas įvertinus individualius poreikius, finansines galimybes ir ilgalaikius planus. NT rinkos ekspertų bendras sutarimas - 2025-ieji gali būti paskutiniai „racionalių galimybių” metai šiame ekonomikos cikle, kai kainos dar neatsispindi visų teigiamų faktorių, kurie jau formuojasi rinkoje.
Prognozės iki 2030 metų
Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį patyrė nemažai pokyčių. Nuolatinis urbanizacijos procesas, auganti paklausa didžiuosiuose miestuose bei pasaulinės ekonominės tendencijos daro didelę įtaką nekilnojamojo turto rinkai. Artėjant 2030-iesiems, kyla klausimas: kokios prognozės laukia Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos?
- Vilnius, kaip ir daugelis kitų didmiesčių, toliau išliks vienu iš sparčiausiai augančių miestų Lietuvoje. Urbanizacijos procesas skatina naujų gyventojų atvykimą į miestą, o tai reiškia didėjantį nekilnojamojo turto poreikį. Tiems, kurie svarsto pirkti namą Vilniuje, verta veikti dabar, kol kainos dar nėra maksimaliai aukštos.
- Viena iš ryškiausių tendencijų nekilnojamojo turto rinkoje iki 2030 metų - tai žaliųjų ir tvarių statybų augimas. Vis daugiau pirkėjų ieško energiškai efektyvių ir aplinkai draugiškų namų. Jei ketinate pirkti namą Vilniuje, turėtumėte apsvarstyti šiuos aspektus.
- Nors nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje per pastaruosius metus buvo stabili, ekspertai perspėja, kad iki 2030 metų gali atsirasti tam tikrų iššūkių. Tačiau nepaisant šių iššūkių, sostinės būsto paklausa greičiausiai liks stipri.
- Iki 2030 metų prognozuojama, kad technologijos dar labiau paveiks nekilnojamojo turto rinką. Skaitmeninės platformos, virtualios apžiūros ir nekilnojamojo turto pirkimo internetu paslaugos jau dabar keičia būsto paieškos procesą. Technologijų plėtra taip pat padės greičiau vykdyti sandorius, lengviau valdyti nekilnojamąjį turtą ir suteiks naujų galimybių stebėti rinkos pokyčius realiu laiku.
- Kitas svarbus aspektas - nekilnojamojo turto rinkos plėtra Vilniaus priemiesčiuose ir rajone. Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių renkasi gyventi už miesto ribų, kur galima rasti didesnius sklypus, ramesnę aplinką ir patrauklesnes kainas.
Nekilnojamojo turto rinka iki 2030 metų patirs nemažai pokyčių, tačiau Vilnius išliks vienu iš svarbiausių centrų Lietuvoje, kur augančios kainos ir didelė paklausa toliau formuos rinką. Jei svarstote pirkti namą Vilniuje, dabar yra tinkamas laikas apsvarstyti galimybes ir pasinaudoti rinkos siūlomomis progomis.
Nekilnojamojo turto rinkos segmentų sąsajos
Kyla natūralus klausimas: ar skirtingų NT rinkos segmentų kainos susijusios ir kas lemia jų priežastinį ryšį? Tyrimo metu atlikto Grangerio priežastingumo testo rezultatai, naudojant mėnesinius stebinius, parodė, jog įvairių NT rinkos segmentų kainos trumpu laikotarpiu yra susijusios tarpusavyje ir vieno NT rinkos segmento kainos pokyčiai veikia kitų segmentų kainas keletą ar net keliolika mėnesių iš eilės, tačiau nevienodu intensyvumu.
Remiantis tyrimo rezultatais, NT rinkos pokyčiai greičiausiai paveikia individualių namų nuomos kainą, kuri savo ruožtu daro įtaką sklypų (tiek namų valdos, tiek žemės ūkio paskirties), namų, butų nuomos ir pardavimo kainai. Namų nuomos kainos pasikeitimas gana greitai pradeda veikti sklypų (tiek namų valdos, tiek žemės ūkio paskirties) pardavimo kainas ir šis poveikis laikui bėgant yra linkęs stiprėti. Butų nuomos ir pardavimo kainos į namų nuomos pasikeitimą stipriausiai sureaguoja po 3-6 mėnesių.
Tyrimas atskleidė, kad butų pardavimo kainos pokyčiai daro poveikį butų nuomos bei namų valdos sklypų kainai. Butų nuomos bei pardavimo kainų augimas dviejų mėnesių laikotarpyje padidina komercinių patalpų pardavimo kainas. Žemės ūkio paskirties sklypų kainos augimas sąlygoja momentinį (jau tą patį mėnesį) namų valdos sklypų kainos didėjimą.
Vieninteliam NT rinkos segmentui - komercinių patalpų nuomai - nenustatyta vienareikšmiškų priežastinių ryšių. Tai galima būtų paaiškinti tuo, kad komercinių patalpų nuomos sutartys sudaromos keliems metams, todėl į rinkos pokyčius jos reaguoja labai lėtai.
Tuo tarpu ekonomikos šoko, kurį sukėlė COVID-19 pandemija, pasekmės Lietuvos NT rinkai yra akivaizdžios. Per pastaruosius aštuonis mėnesius nuo 2020 m. Patvirtinant tyrimo rezultatus tarp NT rinkos segmentų daugiausiai koregavosi vidutinė individualių namų nuomos kaina, kuri sumažėjo 50 proc. palyginus su 2020 m. sausio mėn., individualių namų pardavimo kainos sumažėjo 5,7 proc., namų valdos sklypų - 8,3 proc., žemės ūkio paskirties sklypų - 6,6 proc.
Pavyzdžiui, šalies didmiesčiuose (išskyrus Vilnių) už senesnės statybos butus antrąjį ketvirtį netgi mokėta 10 proc. daugiau nei 2019 m. antrąjį ketvirtį, o lyginant su 2020 m. pradžia, kainos beveik nepasikeitė.
Visgi daugiau nei penktadaliu sumenkęs bendras NT sandorių skaičius, atsargus vartotojų požiūris, netikrumas dėl pajamų gali pristabdyti NT rinkos augimą artimiausiu metu.
Prognozės 2025 metams
Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka 2025 metais tikisi reikšmingų pokyčių, kuriuos lems globalios ir regioninės ekonominės tendencijos. Būsto, komercinio NT ir kitų segmentų plėtrą veiks ekonominiai rodikliai, geopolitika, vartotojų elgsena ir tvarumo reikalavimai.
Būsto rinka
Ekspertai prognozuoja, kad NT kainos Lietuvoje 2025 metais išliks stabiliai augančios, o didmiesčiuose, ypač Vilniuje ir Kaune, kainų augimas gali siekti 5-8 % per metus. Šį augimą skatins ribota pasiūla naujų būstų rinkoje ir didelė paklausa, kurią dar labiau didins gerėjantis gyventojų finansinis stabilumas.
2025 metais toliau augs A++ klasės būstų populiarumas. ES reikalavimai dėl energinio efektyvumo verčia vystytojus orientuotis į tvarius sprendimus, kurie pritraukia tiek pirkėjus, tiek nuomininkus. Daugiabučiai su saulės energijos sistemomis ar efektyviomis šildymo technologijomis tampa būsto rinkos standartu.
Didėjant paklausai, NT agentūros, ypač didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Kaunas, tampa svarbia rinkos dalimi. NT agentūros Kaune dažnai specializuojasi naujos statybos ir aukštos klasės būstuose, padėdamos tiek vietiniams, tiek užsienio klientams rasti tinkamą būstą.
Ekonominės prognozės
Prognozuojama, kad Lietuvos BVP 2025 metais augs apie 2,8 %, o tai teigiamai paveiks NT rinką. Gyventojų perkamoji galia taip pat didės dėl sparčiai augančių atlyginimų, kas skatins ne tik naujų būstų pirkimą, bet ir investicijas į NT.
Europos Centrinis Bankas (ECB) numato mažinti palūkanų normas, kas palengvins būsto paskolų sąlygas. Jauni pirkėjai ir pirmą kartą būstą perkantys asmenys taps aktyviausia rinkos dalimi.
Infliacijos lygis, prognozuojamas apie 2,7 %, gali sukelti iššūkių dėl brangstančių statybinių medžiagų ir darbo jėgos. Tai gali lemti NT projektų kainų didėjimą ir lėtesnį pasiūlos augimą.
tags: #nekilnojamas #turtas #tendencija