Lietuvoje nekilnojamas turtas (NT) yra viena patraukliausių investicijos formų. Tačiau jam brangstant, lietuviai vis dažniau atsiverčia užsienio valstybių NT portalus. Deja skaičiuojant investicinę grąžą, neretai pamirštama NT mokesčio dedamoji. Į visus šiuos klausimus Jums atsako Mokesčių SUFLERIO ekspertų komanda.
Su „Delfi“ susisiekusiam gyventojui kilo klausimų, ar už šalies ribų valdomą nekilnojamąjį turtą gali būti taikomi mokesčiai Lietuvoje.
Šiame straipsnyje apžvelgsime NT apmokestinimo ypatumus užsienyje, mokesčių tarifus skirtingose šalyse ir ką svarbu žinoti deklaruojant pajamas.
Kaip užpildyti ir pateikti Gyventojo nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją KIT715?
Nekilnojamojo turto mokesčiai skirtingose šalyse
Tarptautinių NT įmonių konsultantas, NT brokeris Edvardas Griškevič pasakoja, kad skirtingose Europos sąjungos valstybėse šis mokestis gali svyruoti nuo kelių šimtų eurų per metus iki kelių tūkstančių per mėnesį.
Danija
Danijoje nuosavą NT turi vos apie 60 proc. gyventojų (Lietuvoje šis rodiklis nuolat viršija 90 proc.). Nors NT yra sąlyginai pigus, NT pardavimas Danijoje, kitaip nei NT pardavimas Vilniuje, yra ilgas ir varginantis procesas. Kodėl danai taip kratosi nuosavybės?
Danijoje yra du NT mokesčiai:
- Vienas apskaičiuojamas pagal turto vertės mokestį. Mažiausias šio mokesčio tarifas yra 3 proc. ir vėliau progresyviai didėja, priklausomai nuo turto vertės, tačiau mokestis negali būti mažesnis nei 500 eurų per metus.
- Antrasis mokestis mokamas komunai (savivaldybei), t.y. žemės ir infrastruktūros mokestis, kurį nustato savivaldybė pagal NT zonas.
Reikia pabrėžti, kad NT vertę vertina komuna. Todėl net ir perkant NT su banko paskola jokių privačių vertinimų atlikti nereikia.
Tiesa, yra nemažai papildomų apribojimų, tarkim, savivaldybėje gali būti nustatytas įpareigojimas įsigytame NT gyventi ištisus metus, tai reiškia deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Tose savivaldybėse negalima pirkti antrų arba atostogų namų.
Ispanija

Nekilnojamojo turto mokestis, kurį jo savininkas moka kiekvienais metais, nepriklauso nuo to ar savininkas yra nuolatinis Ispanijos gyventojas, ar ne. Šis mokestis nustatomas pagal rotušės pateiktą kadastrinę turto vertę, o mokesčio tarifas svyruoja nuo 0,4 proc. iki 1,1 proc. turto vertės ir skiriasi pagal Ispanijos regioną.
Atliekų surinkimas. Tai daug mažesnis mokestis, mokamas kasmet už nuosavybę, pavyzdžiui, apie 80 eur už 3 kambarių butą.
Įdomesnis NT mokestis yra sudaromas Ispanijos gyventojams pateikus metinę nuomos deklaraciją, kurioje nurodomos pajamos, gautos išnuomojus turtą, arba sąlyginis pajamų mokestis, apskaičiuojamas pagal savininko pajamas. Skamba painiai.
Išties viskas gana paprasta: Arba savininkas sumoka už pajamas gautas iš NT nuomos, arba savininkas sumoka už pajamas, kurias galėjo gauti iš nuomos, bet dėl savo tingumo NT neišnuomojo.
Mokesčio tarifas: Ispanams ir ES/EAE piliečiams 19 proc. gautų arba neuždirbtų nuomos pajamų, o ne ES/EAE piliečiams - 24 proc. Tiesa, yra lengvatų jaunoms šeimoms, senjorams, mažai uždirbantiems asmenims.
Pajamų deklaravimas Lietuvoje
Atsakydama VMI Atrankos ir paramos auditui departamento vyresnioji patarėja Rūta Giedrienė pažymėjo, kad gyventojai už užsienyje turimą nekilnojamąjį turtą Lietuvoje nekilnojamojo turto mokesčio nemoka. „Kadangi turtas yra užsienio valstybėje, jis apmokestinamas pagal tos šalies įstatymus. Tačiau jei nuolatinis Lietuvos gyventojas turi NT užsienyje ir, pavyzdžiui, gauna pajamų už jo nuomą, šias pajamas jis turi deklaruoti įprasta tvarka iki gegužės 1 dienos“, - komentavo R. Giedrienė.
Tiesa, jei išnuomotas turtas yra valstybėje, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, o gyventojas joje sumokėjo pajamų mokestį nuo nuomos pajamų ir turi tai patvirtinančius dokumentus, Lietuvoje šios pajamos nėra papildomai apmokestinamos.
Į šį sąrašą yra įtrauktos 58 valstybės - tarp jų ES šalys, Jungtinė Karalystė, Japonija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kinija, Kirgizija, Marokas, Meksika, Singapūras, Šveicarija, Turkmėnistanas, Turkija, Ukraina ir kitos.
Lietuvoje 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) neviršijančios iš turto nuomos gautos pajamos šiuo metu apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), viršijančios 120 VDU - 20 proc. GPM. 60 VDU šiuo metu siekia 126,5 tūkst. eurų, 120 VDU - 253,07 tūkst. eurų.

Specialistės teigimu, inspekcija nuolat atlieka mokesčių mokėtojų rizikingumo vertinimą, kurio metu analizuoja turimą informaciją, pačių gyventojų deklaruotus bei gautus iš trečiųjų šaltinių duomenis, o taip pat ir viešai pasirodžiusią informaciją, gyventojų pranešimus.
Atlikdama gyventojų galimos mokestinės rizikos vertinimą, VMI peržiūri ir įvertina iš užsienio mokesčių administratorių gaunamą informaciją tiek apie NT užsienyje turėjimą, jo įsigijimą, tiek apie iš jo gautas pajamas. Apie pastebėtus pajamų ir išlaidų neatitikimus VMI informuoja gyventojus, kviečia savarankiškai įsivertinti deklaracijų duomenis, užduoda klausimus. Jei mokesčių administratoriui kyla papildomų klausimų, sprendžiama dėl kontrolės veiksmų.
Situacija: NT įsigijimas Ispanijoje
Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2016 m. įsigijo nekilnojamąjį turtą - gyvenamosios paskirties pastatą Ispanijoje. Ar nuolatiniam Lietuvos gyventojui yra prievolė deklaruoti įsigytą ir užsienio valstybėje turimą nekilnojamąjį turtą?
Vadovaujantis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 st. 1 dalies nuostatomis, nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį.
LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatos apibrėžia nuolatinių Lietuvos gyventojų prievolę dėl pajamų deklaravimo šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.
Visuotinės prievolės deklaruoti turimą nekilnojamąjį turtą Lietuvos mokesčių teisės aktais nenustatytos, tačiau asmenys, patenkantys į sąrašą, nustatytą LR turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnyje, privalo deklaruoti nuosavybės teise turimą turtą ir pinigines lėšas.
Turto deklaravimo prievolė nustatyta valstybės politikams ir kandidatams į valstybės politikus, jų šeimos nariams, valstybės tarnautojams, antstoliams, notarams ir jų šeimos nariams, Lietuvos Respublikos teismų pirmininkams, teismų pirmininkų pavaduotojams, teismų skyrių pirmininkams, teisėjams, prokurorams ir jų šeimos nariams, Lietuvos banko valdybos nariams ir jų šeimos nariams, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovams ir jų šeimos nariams, politinės partijos nariams ir jų šeimos nariams, išskyrus asmenis, kurių politinės partijos nario mokestis per kalendorinius metus neviršija 360 eurų, gyventojams, pageidaujantiems gauti piniginę socialinę paramą, ir kitiems gyventojams, patenkantiems į LR turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio apimtį.
Šeimos nariais pagal minėtą įstatymą laikytini sutuoktiniai ir kartu gyvenantys vaikai (įvaikiai) iki 18 m.
Atkreiptinas dėmesys, kad turtą pagal šį įstatymą privalo deklaruoti ir sulaukę 18 metų nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat sulaukę 18 metų ir vyresni asmenys, LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje.
Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, sulaukę 18 m., vieną kartą turi deklaruoti turtą tų kalendorinių metų, kuriais jie sulaukė 18 m. Pagal šį įstatymą, turi būti deklaruotas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse esantis aukščiau minėtas turtas.
Atkreiptinas dėmesys, kad mokesčių administratorius gyventojui turi teisę duoti nurodymą pagrįsti deklaruoto turto (išskyrus turtą, kurio įsigijimo šaltinius nuolatinis Lietuvos gyventojas jau buvo pagrindęs, deklaruodamas jį pagal kitus teisės aktus) įsigijimo šaltinius.
Deklaruoto turto įsigijimo šaltiniai gali būti pagrįsti įstatymų reikalavimus atitinkančiais sandorius patvirtinančiais dokumentais, kitais juridinę galią turinčiais dokumentais arba trečiųjų asmenų rašytiniais patvirtinimais.
Pagal LR turto deklaravimo įstatymo reikalavimus, sandorius patvirtinančiuose dokumentuose, kituose juridinę galią turinčiuose dokumentuose arba trečiųjų asmenų rašytiniuose patvirtinimuose turi būti nurodyti duomenys, leidžiantys nustatyti lėšas išmokėjusio asmens tapatybę.
Nurodyti gyventojai privalo deklaruoti kalendorinių metų, už kuriuos teikiama gyventojo turto deklaracija, būtent gruodžio 31 d. turimą turtą, mokesčio administratoriui pateikdami deklaracijos FR0001 formą. Ši deklaracija turi būti teikiama kasmet iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 d., kol asmuo patenka į sąrašą, nustatytą LR turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnyje.
Atkreiptinas dėmesys, kad ši deklaracija gali būti tikslinama už penkerius praėjusius kalendorinius metus.
Jeigu gyventojui yra prievolė deklaruoti turtą, tačiau gyventojas nustatyta tvarka turto nedeklaravo, tokiu turtu negali būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai.
Mokesčių administratoriui pradėjus mokestinį patikrinimą, gyventojai netenka galimybės savanoriškai pateikti arba patikslinti atitinkamo laikotarpio turto deklaracijas.
Pateiktoje situacijoje nurodyta, kad gyventojas Lietuvoje turi nuosavybės teise jam priklausantį gyvenamąjį būstą. Pateiktoje situacijoje nurodyta, kad gyventojo Lietuvoje esantis nekilnojamasis turtas yra jo gyvenamasis būstas.
Nagrinėjant nekilnojamojo turto mokesčio prievoles gyventojui, svarbu nustatyti, kokios vertės šis nekilnojamasis turtas yra.
Vadovaujantis LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 str. 1 d. 6 punktu, nekilnojamojo turto mokesčio lengvata taikoma, t. y. neapmokestinama fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 220 000 eurų.
Šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 m., ir šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 m., taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, neapmokestinamo nekilnojamojo turto vertė didinama 30 proc. Ši neapmokestinamoji vertė taikoma kiekvienam sutuoktiniui atskirai, jų pasirinktu santykiu.
Nurodyto turto mokestinės vertės daliai, kuri viršija minėtą neapmokestinamąjį dydį, taikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas.
Gyventojai, kuriems atsiranda prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį, iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d. Taip pat gyventojas turėtų pasidomėti dėl galimų nekilnojamojo turto mokesčio prievolių, vadovaujantis Ispanijos vidaus mokesčių teisės aktais dėl nekilnojamojo turto, esančio šioje užsienio valstybėje.
Kiti svarbūs aspektai
- Su NT susijusios paslaugos, tokios kaip statybos darbai, laikomos suteiktomis toje šalyje, kurioje tas NT yra.
- Įmonės neturi teisės pačios rinktis, kurioje šalyje mokėti PM.
- Kai šalys susitaria, kad už kokybiškai atliktus darbus bus mokama 5 proc.
- Kai kitos ES valstybės pirkėjas nėra PVM mokėtojas, skaičiuojamas 21 proc. PVM.
- Kai teikiamos su kilnojamaisiais daiktais susijusios paslaugos, PVM perima ir skaičiuoja paslaugos pirkėjas.
- Paprastai saulės jėgainės yra statiniai arba statinių, t. y. apžvelgti. paslaugas.
PVM aspektai:
- Medžiagų pervežimas į LV, turint tikslą šias medžiagas sunaudoti statybos remonto darbams, pagal PVMĮ 5-1 str.
- Kai statybos darbų LV trukmė - pusantrų metų, LT įmonė bus laikoma turinčia nuolatinę buveinę LV. PVM apskaičiavimo tikslais nėra svarbu, kad statybos darbai yra atliekami LT ambasadoje.
- Atvirkštinis PVM statybos darbams netaikomas, kai tokie darbai atliekami DE.
- Technikos, kuri naudojama atliekant darbus, susijusius su DE esančiu NT, nuomos PVM gali būti negrąžinamas.
- Pastatų pakėlimo darbai EE nėra laikomi PVM objektu Lietuvoje.
- Kai įmonė statybines medžiagas iš LT pergabena į EE, ji turi sumokėti 21 proc.
- Subrangovės rangovei suteiktos statybos paslaugos nėra laikomos PVM objektu Lietuvoje.
tags: #nekilnojamas #turtas #uzsienyje