Nekilnojamojo turto kainos Vengrijoje: rinkos apžvalga ir investavimo galimybės

Nekilnojamojo turto rinkos dinamika nuolat kinta, o atskiros šalys ir miestai demonstruoja skirtingas tendencijas. Investavimas į nekilnojamąjį turtą dar niekada nebuvo toks patrauklus Vidurio ir Rytų Europoje, kur tokios šalys kaip Lietuva ir Vengrija siūlo geriausią investicijų grąžą tiems, kurie 2025-aisiais nori užsidirbti nekilnojamojo turto rinkoje, rašo euronews.com. Panagrinėkime nekilnojamojo turto rinkos situaciją Vengrijoje.

Vengrijos nekilnojamojo turto rinka šiuo metu demonstruoja ryškius augimo signalus. Sumažėjusios palūkanų normos, vyriausybės subsidijos ir auganti paklausa, ypač Budapešte, daro šią šalį patrauklia vieta investicijoms į nekilnojamąjį turtą. Vis dėlto, prieš priimant bet kokį sprendimą, svarbu kruopščiai įvertinti individualią situaciją ir rinkos pokyčius.

Vyriausybės Subsidijų Programos

Pasak Vengrijos naujienų agentūros G7.hu, vyriausybės kuriama nauja būsto subsidijų schema CSOK Plus gali atgaivinti vietos nekilnojamojo turto rinką. 2010-aisiais buvo įdiegta daugybė priemonių, padedančių šeimoms, tarp kurių buvo ir finansinė parama įsigyjant nekilnojamąjį turtą. Pagal naująją CSOK Plus schemą bus pasiūlyta lengvatinė 15-50 mln. forintų (39-130 tūkst. eurų) paskola su fiksuota 3 proc. palūkanų norma. Gimus antram ir vėlesniems vaikams nuo šeimos skolos bus nubraukiama po 10 mln. forintų (apie 26 tūkst. eurų). Tai reiškia, jog šeima su šešiais vaikais gali nusipirkti butą už 50 mln. forintų (apie 131 tūkst.

Nuo kitų metų įsigaliosianti tvarka numato, jog galima lengvatinės paskolos suma priklausys nuo šeimoje auginamų vaikų skaičiaus:

• 1 vaikas - 15 mln. forintų
• 2 vaikai - 30 mln. forintų
• 3 vaikai - 50 mln. forintų

Paskolos grąžinimo terminas 10-25 metai. Tėvai turi būti oficialiai susituokę. Reikalaujama, jog moters amžius neviršytų 41 metų.

„Duna House“ analitikas Károly Benediktas teigė, kad dėl šios priemonės Vengrijos nekilnojamojo turto sektoriuje sandorių skaičius gali padidėti nuo 10 000 iki 20 000. Todėl kainos vėl gali kilti bent jau vidutinės infliacijos dydžiu.

Rinkos Tendencijos

2022 ir 2023 metais iš anksčiau perkaitusios Vengrijos nekilnojamojo turto rinkos dingo 40 proc. pirkėjų. Dėl to vidutinės nekilnojamojo turto kainos Vengrijoje 2023 m. 2024 m. pirmasis ketvirtis Vengrijos nekilnojamojo turto rinkai buvo nepaprastai sėkmingas. Palyginti su 2023 m. tuo pačiu periodu, nekilnojamojo turto paklausa išaugo 16%, o pardavėjai į rinką įnešė 8% daugiau objektų.

Budapešto Karštligė

Sostinėje nekilnojamojo turto pakilimas prasidėjo dar sausį, kai sandorių skaičius viršijo 2023 m. rodiklius 43%. Šiuo metu pasiūla Budapešte 8% mažesnė nei pernai, o tai dar labiau sustiprina kainų augimą. Vidutinė kvadratinio metro kaina jau perkopė 1 mln. forintų.

Ingatlan.com vyriausiasis ekonomistas Laszlo Baloghas numato, kad transakcijų skaičius išaugs 15-20%.

Palyginti su 2023 m., 2024 m. birželio mėnesį būsto kainos Lenkijoje padidėjo 17,7 proc., Vengrijoje 9,8 proc., Slovėnijoje - 6,7 proc., skelbia Eurostatas.

Po kelių stagnacijos metų ekspertai prognozuoja, kad 2024 m. Vengrijos nekilnojamojo turto rinkai bus itin sėkmingi. Be to, tikimasi, kad vidutinio amžiaus programos, tokios kaip „Auksinė viza“, kuri bus pradėta taikyti šių metų viduryje, dar labiau paskatins paklausą. Ši programa suteikia užsienio asmenims, investuojantiems į Vengrijos nekilnojamąjį turtą ne mažiau nei 500 tūkst. Eur, teisę į 10 metų leidimą gyventi šalyje. Vengrijos programa turėtų tapti ypač patraukli, atsižvelgiant į griežtėjančias sąlygas Graikijos programoje ir galimą Ispanijos programos nutraukimą.

Investavimo galimybės Lietuvoje

Remiantis Jungtinėje Karalystėje (JK) įsikūrusios perkraustymo įmonės „1st Move“ neseniai atliktos studijos, kurios metu buvo atsižvelgta į tokius svarbius dalykus kaip nekilnojamojo turto mokesčiai, nuomos pajamų mokestis ir bendrasis nuomos pelningumas, rezultatais, Lietuva - geriausias pasirinkimas norintiems investuoti į nekilnojamąjį turtą. Remiantis naujausiais „Global Property Guide“ duomenimis, Lietuvos sostinėje Vilniuje galima tikėtis 5,65 proc. vidutinio nuomos pelningumo.

Lietuvoje nuomos kainos yra aukštos - padidėjo daugiau nei 170 proc., palyginti su 2015-aisiais, teigia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Pajamų mokestis vidutinio dydžio - 15 proc. Užsieniečiams leidžiama įsigyti nekilnojamojo turto.

Baltijos šalyse įperkamiausias būstas yra Vilniuje: čia už minėtą sumą galima nusipirkti 121 kv. m ploto butą, kai Rygoje šis rodiklis siekia 92 kv. m, o Taline - 85 kv.

Tyrime rašoma, kad Lietuvos rinkai būdingos žemos būsto paskolų normos bei didėjantys atlyginimai lemia gyvenamojo NT rinkos aktyvumą, nepaisant net ir kylančių kainų. Be to, Vilniuje pastebimai augo ir prabangaus būsto pasiūla, kurio kaina siekia apie 2 tūkst. eurų už kv.

Nekilnojamojo turto mokesčiai Europoje: Bendros tendencijos

Europoje nekilnojamojo turto mokesčių tarifai labai skiriasi tarp šalių, priklausomai nuo vietinių ekonominių sistemų, fiskalinių strategijų ir vyriausybės prioritetų. 2025 m. nekilnojamojo turto mokesčių pajamos, kaip privataus kapitalo dalis, atskleidžia efektyvią mokesčių naštą, tenkančią nekilnojamajam turtui kiekvienoje šalyje.

Jungtinė Karalystė šiuo metu užima aukščiausią vietą pagal nekilnojamojo turto mokesčių naštą, kur 1,94 % privataus kapitalo sudaro nekilnojamojo turto mokesčių pajamos. Kitoje spektro pusėje Liuksemburgas (0,05 %), Šveicarija (0,08 %) ir Austrija (0,10 %) išlaiko minimalią nekilnojamojo turto mokesčių naštą.

Daugelyje jurisdikcijų nekilnojamojo turto mokesčiai yra atskaitomi nuo juridinių asmenų pajamų mokesčio verslo savininkams, suteikiant strateginį pranašumą formuojant investicinius portfelius. Nors kiekviena Europos šalis taiko tam tikrą nekilnojamojo turto mokesčių formą, jų struktūra, skaičiavimo metodai ir tarifai labai skiriasi.

Mokesčių bazė - rinkos ar kadastrinė vertė: Kai kurios šalys (pvz., Prancūzija, Italija) nekilnojamojo turto mokestį skaičiuoja pagal kadastrines vertes - oficialius turto vertinimus, kurie dažnai yra žemesni už rinkos vertę.

Nacionalinė ar vietinė administracija: Šalyse, tokiose kaip Vokietija, Ispanija ir Belgija, nekilnojamojo turto mokesčius administruoja vietos valdžia, todėl mokesčių tarifai gali skirtis tarp miestų ir savivaldybių.

Šalių pavyzdžiai:

• Kipras: Siūlo vieną palankiausių nekilnojamojo turto mokesčių aplinkų Europoje, ypač užsienio investuotojams, pensininkams ir nerezidentams.
• Graikija: Naudoja „objektyvios vertės“ sistemą, pagrįstą oficialiomis zonų kainomis ir turto charakteristikomis, mokesčiams skaičiuoti, o ne rinkos kainomis.
• Prancūzija: Naudoja kadastrinę nuomos vertę kaip mokesčių bazę, kuri kasmet koreguojama ir skiriasi pagal komuną. Taikomas tik gryniesiems nekilnojamojo turto aktyvams, viršijantiems 1,3 mln. eurų.
• Portugalija: Turi skaidriausią ir nuspėjamiausią nekilnojamojo turto mokesčių sistemą Europoje.

Nekilnojamojo turto mokesčiai Europoje turi ir privalumų, ir trūkumų. Turto perskirstymas: Nekilnojamojo turto mokesčiai gali prisidėti prie turto perskirstymo, apmokestindami didesnės vertės turtą aukštesniais tarifais.

Kai kurios Europos šalys siūlo mokesčių lengvatas, skatinančias tvarų vystymąsi. Vienodumo trūkumas: Nekilnojamojo turto mokesčių sistemų vienodumo trūkumas visoje Europoje gali apsunkinti mokesčių atsakomybės palyginimą ar turto nuosavybės pasekmių supratimą skirtingose šalyse.

Galima kintamumo rizika: Nekilnojamojo turto mokesčiai gali būti veikiami mokesčių politikos, reglamentų ir ekonominių sąlygų pokyčių.

tags: #nekilnojamas #turtas #vengriujje