Lietuvos gyventojų požiūris į nekilnojamąjį turtą ir su juo susijusias paslaugas nuolat kinta. Tai atspindi ir atliktos visuomenės apklausos, kurios leidžia įvertinti gyventojų prioritetus renkantis būstą, pasitikėjimą teisinėmis institucijomis ir požiūrį į naujas teisines galimybes.
Notarų Veiklos Vertinimas Lietuvoje
Lietuvos gyventojai ir toliau palankiai vertina notarų veiklą. Tai rodo naujausia „Vilmorus“ atlikta visuomenės apklausa. 2025 m. notarais pasitikėjo 66 proc. apklaustųjų ir notarai buvo antri tarp labiausiai pasitikėjimą keliančių teisinių profesijų Lietuvoje. Šiemet pirmąją vietą užėmė policijos pareigūnai - jais pasitikėjo net 71 proc.
Jau dešimtmetį Lietuvos notarų rūmai inicijuoja visuomenės apklausą, siekdami nuosekliai įvertinti gyventojų požiūrį į notarų veiklą, paslaugas bei visuomenei aktualias teisines temas. Pastebimai išaugo pasitikėjimas nuotolinėmis notarų paslaugomis. Šiemet joms palankumą išreiškė 53 proc.
2025 m. pirmą kartą gyventojų buvo paklausta, ar per pastaruosius trejus metus jie yra atlikę notarinį veiksmą nuotoliniu būdu. Tokią patirtį turėjo 7 proc. apklaustųjų. „Augantis pasitikėjimas nuotolinėmis notarų paslaugomis rodo, kad visuomenė vertina patogumą, greitį ir saugumą. Daugiausia nuotolinėmis notarinėmis paslaugomis buvo pasinaudoję 30-39 m. amžiaus grupės respondentai, tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą - 12 proc.
Šiemet rekordiškai - 71 proc. gyventojų - teigiamai įvertino galimybę nutraukti santuoką pas notarą, jei tarp sutuoktinių nėra ginčo ir jie neturi nepilnamečių vaikų. Tarp aukštąjį išsilavinimą turinčiųjų palaikymas siekė net 76 proc. Pirmą kartą buvo paklausta ir apie galimybę nutraukti santuoką pas notarą net ir tuo atveju, kai pora turi nepilnamečių vaikų. 35 proc. apklaustų gyventojų tokią galimybę palaikė, o 33 proc. nepritarė. Apie 13 proc. nurodė neturintys nuomonės, o 19 proc. Palengva auga visuomenės palaikymas tam tikrų naujų kompetencijų perdavimui notarams.
Pavyzdžiui, šiemet ženklus gyventojų palaikymas, kad notaras galėtų įforminti santuoką. 2015 m. tokią galimybę palaikė 38 proc. gyventojų, o 2025 m. Nuo 2022 m. daugiau nei pusė gyventojų palaiko ir idėją, kad būtų galima įteisinti skirtingos lyties asmenų (sugyventinių) partnerystę. 2022 m. tam pritarė 55 proc., 2024 m. - 53 proc., o 2025 m. - 51 proc.
„Notarų darbas keičiasi kartu su visuomene - nuo klasikinių dokumentų iki elektroninių sprendimų. Tai, kad kasmet vis daugiau gyventojų palankiai vertina skaitmenines paslaugas arba galimų naujų funkcijų patikėjimą notarams, yra stiprus signalas, kad žengiame teisinga kryptimi. Nesame kažkuo išskirtiniai - daugelyje Europos šalių notarams jau yra patikėta gerokai platesnė kompetencija, kad žmonės dar greičiau ir patogiau galėtų gauti teisines paslaugas.
Derybų klaidos, kurių turėtų vengti būsto pirkėjai
Būsto Pasirinkimo Prioritetai
Renkantis naujos statybos būstą, lietuviams svarbiau už kainą ir vietą, jo išlaikymo sąnaudos. Tokius rezultatus parodė nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Eika“ inicijuota pirkėjų apklausa, kurie būstą įsigijo 2013-2014 metais. Lyginant kelių pastarųjų metų (2009, 2012 ir 2014 m.) apklausų duomenis, būsto pasirinkimo veiksniai ir pirkėjų poreikiai keitėsi.
2009 m. svarbiausiu kriterijumi renkantis būstą buvo vieta mieste, t.y. tam tikras rajonas, 2012 m. - statybos darbų kokybė, o pernai - būsto išlaikymo kaštai. „Perkant būstą svarbiausiu veiksniu tampa išlaidos, kurių reikės buto šildymui, eksploatacijai, kitiems mokesčiams. Klausimą, kiek kainuos šildymas, girdime iš daugelio savo klientų. Pirkėjai dažnai įsitikinę, kad buto išlaikymo kaina atspindi ir jo kokybę. Vadinasi, jei eksploatacinės išlaidos yra mažesnės, būstas pastatytas kokybiškai.
Rinkdamiesi būstą, šiuo metu pirkėjai kur kas labiau atsižvelgia ir į pastato energinį efektyvumą, domisi pastato klase. „Nors A klasės daugiabučiai sudaro vos 1 proc. naujos statybos namų rinkos, pastebime, kad žmonės vis labiau domisi tokių pastatų privalumais, jų energiniu efektyvumu. Kuo daugiau bus tokių išprususių pirkėjų, tuo labiau pasitemti turės ir nekilnojamojo turto plėtotojai. Kaip rodo atlikta apklausa, energiniam efektyvumui lietuviai teikia aukštesnį prioritetą nei socialinei aplinkai ir kaimynams, buto išplanavimui ar rajono saugumui.
Labiausiai per šešerius metus sumenko būsto kreditavimo sąlygų svarba. 2014 metais tik 38 % „Eika” pirkėjų naudojosi banko paskola būstui įsigyti, ankstesniais metais tokių pirkėjų skaičius svyravo nuo 50 iki 70 %.
Apibendrinant galima teigti, kad gyventojų požiūris į nekilnojamąjį turtą ir su juo susijusias paslaugas nuolat kinta, o apklausos leidžia geriau suprasti šiuos pokyčius ir atitinkamai reaguoti į besikeičiančius poreikius.
Kaltinamojo Apklausa Teisme
Atsižvelgiant į teisinę pusę, svarbu paminėti, kad baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsnis reglamentuoja kaltinamojo apklausą teisme:
- Po kaltinamojo atsakymų dėl kaltinimo teisiamojo posėdžio pirmininkas išaiškina jam teisę duoti paaiškinimus, atsakyti į klausimus arba tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką.
- Nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba teismo iniciatyva į nepilnamečio kaltinamojo apklausą kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, ir (ar) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio kaltinamojo teisės.
Šis straipsnis užtikrina kaltinamojo teises ir apsaugą teismo proceso metu.
Būsto Pasirinkimo Prioritetų Pokyčiai:
| Metai | Svarbiausias kriterijus |
|---|---|
| 2009 | Vieta mieste (rajonas) |
| 2012 | Statybos darbų kokybė |
| 2014 | Būsto išlaikymo kaštai |
tags: #nekilnojamo #turto #apsauga #apklausa