NT paieškos gali tapti ilgu ir painiu procesu. Vis tik, su tinkama patirtimi ir atkaklumu šį galvosūkį sėkmingai išnarplioti yra įmanoma. Tikime, kad efektyviausi darbai vyksta tuomet, kai kiekvienas veikia tai, ką moka geriausiai, o NT sfera mes kvėpuojame kiekvieną dieną.
Nekilnojamojo turto agentūra Kaune teikia profesionalias paslaugas klientams, norintiems parduoti, pirkti ar išnuomoti nekilnojamąjį turtą. Tokia agentūra rūpinasi visais proceso etapais - nuo rinkos analizės ir kainos nustatymo iki objekto pristatymo, derybų ir dokumentų sutvarkymo. Mes - 13NT nekilnojamojo turto agentūra Kaune orientuojamės į individualius sprendimus ir realią kliento naudą. Išsamus vietinės rinkos pažinimas, profesionali rinkodara ir atsakingas požiūris leidžia pasiūlyti efektyvius sprendimus tiek prekybinio, tiek administracinio bei komercinio nekilnojamojo turto srityje.
NT brokeriai Kaune - tai specialistai, kurie padeda klientams priimti pagrįstus sprendimus nekilnojamojo turto rinkoje. Jie atlieka objekto vertinimą, analizuoja rinkos situaciją, organizuoja apžiūras, veda derybas ir prižiūri sandorio eigą. Mes - 13NT nekilnojamojo turto brokeriai Kaune išsiskiriame praktine patirtimi, aiškia komunikacija ir orientacija į rezultatą. Dirbame su komerciniu, gamybiniu, prekybiniu nekilnojamuoju turtu bei žemės sklypais, todėl klientams pasiūlome kompleksinį požiūrį į turtą.
Vaidas Mockus: Pasiekimai ir įvertinimai
Vaidas Mockus yra vienas iš 25% geriausių brokerių Kauno apskrityje. Tai patvirtina Aruodas.lt reitingai, sudaryti iš skelbimų peržiūrų, gautų kontaktavimų skaičiaus, skelbimų turinio kokybės ir kitų kriterijų. Šis įvertinimas jam buvo suteiktas 2022, 2023 ir 2024 metais.
Šie reitingai rodo jo nuolatinį profesionalumą ir aukštą klientų pasitenkinimą.
Lietuvos milijonieriai: Verslo psichologės įžvalgos
Vakarų pasaulyje įprasta, kad milijardieriai ir milijonieriai dalinasi gyvenimiškomis pamokomis, patarimais ar net pasakoja apie savo asmeninį gyvenimą. Lietuvoje tokia tradicija nėra paplitusi. „DOOR Training and Consulting Baltic“ konsultantė, verslo psichologė Laura Rimkutė komentuoja, kad įtakos tam turėjo įvairūs veiksniai.
Vienas iš jų yra labai turtingų verslininkų kiekis.„Lietuvoje tokių, kurie būtų labai turtingi pasaulio lygmenyje, yra sąlyginai ne daug. Kiekvienas žmogus yra skirtingas ir, jei asmenybė nėra ekspresyvi, linkusi būti dėmesio centre, natūralu, kad ji vengia dėmesio. Vakarų šalyse irgi yra tokių milijonierių, apie kuriuos nieko nepasiskaitysi laikraščiuose. Tačiau, dėl didesnio turtingųjų kiekio, mes nuolat girdime sėkmingų verslų istorijas ar jų asmeninio gyvenimo peripetijas. Tiesiog, ten yra daugiau apie ką rašyti. Kitas ypatumas yra lietuviškų verslų kūrimosi istorija sugriuvus Tarybų sąjungai. Iš ten daugelio žmonių galvose dar yra gyvas stereotipas, kad turtingieji turtingais tapo nesąžiningai, savo apsukrumo dėka.
Dar viena iš galimų priežasčių, kodėl Lietuvos labai turtingi verslininkai nepuola viešai pasakoti apie save, yra ta, kad mūsų visuomenėje vis dar gyvena labai didelis kiekis žmonių, vengiančių prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Jei jiems nesiseka, trūksta pinigų (o dažniausiai su tokiu požiūriu gyvenant taip ir yra), jie galvoja, kad turtingieji turi jiems padėti, išspręsti už juos jų problemas. Tad, viešai pasakoti apie savo sėkmę gali atrodyti nepalanku, nes paskui tenka gintis nuo daugybės tokių, kurie išlieja savo pagiežą dėl nenusisekusio gyvenimo ir kažko reikalauja“, - sako L. Rimkutė.
Galiausiai verslo konsultantė įvertina ir pačių lietuvių mentalitetą, kuris tikrai nepaskatina verslininkų girtis. „Tiesa, nesame tokie kuklūs kaip skandinavai, mėgstame rodyti savo statusą pirkdami brangius automobilius ir daiktus, tačiau esame kuklesni už prancūzus, italus ar kitus vakariečius. Visgi manau, kad su laiku pokyčiai vyks, tačiau netikiu, kad jie bus radikalūs. Keičiantis kartoms visuomenėje mažės tokių, kuriems verslas ir dideli pinigai asocijuosis su apgaule, verslininkai vis laisviau jausis kalbėdami apie save ar verslo kūrimą. Tačiau priežasčių staigioms permainoms aš nematau“, - teigia verslo psichologė.
Verslininkų nenorui viešinti save gali įtaką daryti ir tai, jog jie neturi tinkamų įgūdžių bendrauti su žiniasklaidai. Visgi L. Rimkutė pastebi, kad dalis rimtų įmonių vadovų mokosi šių įgūdžių specialiuose seminaruose. „Tiesa, gal ta dalis dar nėra pakankamai didelė, ypač kalbant apie ne sostinėje gyvenančius verslininkus. Tarp Vilniaus ir periferijos tikrai kol kas yra skirtumas. Bendravimo su žiniasklaida įgūdžių lavinimas padėtų, tačiau svarbiausiu veiksniu einant viešumo link, mano manymu, yra noras. O jis atsiras tik suvokus to viešumo kuriamą vertę, kuri, mano manymu, daugeliu atvejų yra didelė“, - komentuoja ji.
Apačioje pateikiame turtingiausiųjų TOP 200. Šį reitingą sudarę analitikai naudojosi visais viešai prieinamais informacijos šaltiniais: Registrų centru, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktomis finansinėmis įmonių ataskaitomis bei asmenų pajamų ir turto deklaracijomis, kitų žiniasklaidos priemonių publikacijomis.Be to, įvertinta įmonių veiklos istorija ilgesniu periodu, suskaičiuota, kiek dividendų buvo išmokėta akcininkams ir kur šis privatus kapitalas papildomai investuotas. Šio metodo prieš tai nenaudojo joks kitas leidinys. Išsamiau aprašomi vieni įdomiausių milijonierių, kurie žinomi ir iš sporto ar politikos pasaulio.
Įdomūs milijonieriai
- Jonas Jagminas, „Agroaves Group“, 35 mln. eurų
Dar paauglystėje Tytuvėnų durpių įmonėje šaltkalviu pradėjęs dirbti J. Jagminas greitai kilo karjeros laiptais socialistinėje santvarkoje, sėkmė neaplenkė ir laisvosios rinkos sąlygomis. Nepriklausomybės išvakrėse J. Jagminas užėmė LSSR Ministrų tarybos pirmininko postą. Jam priklausanti „Agroaves Group“ valdo keletą paukštynų, pašarų gamyklą, statybos bendrovę.
Be žemės ūkio produktų mažmeninės ir didmeninės prekybos J. Jagminas suko ir politikos keliu. Priklausė Šilalės rajono tarybai, 2004-2006 m. Darbo partijai, o 2006-2011 m. LSDP. Ne tik, kad priklausė partijoms, bet ir buvo išrinktas Seimo nariu, tad tuo pačiu buvo ne tik vienas turtingiausių žemės ūkyje, bet ir Seime. Baigęs kadenciją J. Jagminas visas jėgas sutelkė verslo plėtojimui.
2012 m. jo žmona Audronė Jagminienė atidarė paukštyno kompleksą Lazdijų rajone. Mat tuomet į atidarymą sugužėjo ir tuometinis premjeras Andrius Kubilius su žmona bei kiti politikai - Edmundas Pupinis, Kazimieras Starkevičius, Artūras Margelis. Verslauti Jonui ne visuomet buvo lengva. Ilgą laiką savo verslo plėtrą planavęs Varėnos rajono savivaldybėje, buvęs Seimo narys nebeapsikentė karų teismuose ir prieš porą metų savo planus vystyti gamybą perkėlė į Lazdijus. Ten jam buvo suteikta galimybė užsiimti ne turizmu, kaip numatyta įsigytų pastatų privatizavimo sąlygose, o statyti kiaušinių perinimo inkubatorių. Tuomet jis buvo daugiausiai investavęs verslininkas Lazdijų rajone.
- Antanas Trumpa, „Rokiškio sūris“, 34 mln. eurų
Paprastai su žiniasklaida vengiantis bendrauti Antanas Trumpa sėkmingą verslininko karjerą pradėjo Nepriklausomybės laikais. Įgijęs inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją ir 1979 m. apgynęs disertaciją, įgijo technikos mokslų daktaro vardą. Tuomet paskirtas dirbti į „Rokiškio sūrių“ gamyklą. Ten kopdamas karjeros laiptais pasiekė gamyklos direktoriaus pareigas, o prasidėjus privatizacijos procesams tapo pagrindiniu jos akcininku.
Savaitraščiui „Veidas“ jis yra teigęs: „Ką aš čia sukūriau: atėjau dirbti į sovietinę gamyklą ir joje iki šių dienų pasilikau. O už visa kita, kad nebankrutavom, galima tik Dievui ir likimui dėkoti“.
Pats A.Trumpa žiniasklaidai sakė: „Lengviausia buvo dirbti 1991-1992 m., kai buvom laisvi ir valstybė nesikišo, o dabar visada, kad ir ką darytum, jautiesi lyg vaikščiodamas peilio ašmenimis. Ir taip jaučiasi visi verslininkai, ne tik aš. Valstybė verslui ne padeda, bet trukdo. O juk mums reikia dirbti, reikia gaminti, pardavinėti sūrį“.
Antano Trumpos sūnus Dalius yra AB „Rokiškio sūris“ akcininkas, o nuo 2006 m. liepos mėnesio ir bendrovės valdybos pirmininkas. Anksčiau Dalius Trumpa verslo patirties tėčio kompanijoje sėmėsi būdamas valdybos pirmininko pavaduotoju bei gamybos direktoriumi.
„Ir teisinės bazės nėra, kaip verslą palikti šeimoje. Šeima didėja, viskas keičiasi ir negalima sakyti, kad taip bus amžinai. Jei paimti šeimos įmonių didelių nėra labai daug pasaulyje, bet tos kurios išlikusios, jos yra labai didelės. Iš tikrųjų „Rokiškio sūrio“, „Žemaitijos pieno“ patirtis rodo, kad šeimos verslas yra efektyvus“, - portalui tv3.lt apie verslo perdavimą šeimos nariams yra kalbėjęs D. Trumpa.
- Algirdas Butkus, Šiaulių bankas, 33 mln. eurų
Visai neseniai Šiaulių banko valdybos pirmininkas, užėmęs šias pareigas nuo 1999 m. pardavė jam priklausiusias akcijas už 357 tūkst. eurų. Tiesa, jis vis dar užima banko valdybos pirmininko postą.
„Tai susiję su mano asmeniniu pirkiniu“, - pardavimą „Verslo žinioms“ nusakė A. Butkus.
- Jonas Dumašius, „Hindrostatyba“, 32 mln. eurų
Jonui milijonus atnešė ne viena įmonė. Jis - „Hidrostatybos“ direktorius, UAB „Šilutės automobilių keliai“, UAB „Jasapolė“, UAB „Uliksas“ valdybų pirmininkas bei UAB „Kuršių statyba“ akcininkas.
„Hidrostatyba“ registruota 1994 m. išaugo į didžiausią statybinio profilio įmonę Vakarų Lietuvos regione.
- Jonas Valančiūnas, krepšinis, 30 mln. eurų
Šiuo metu geriausias Lietuvos krepšininkas pradėjo penktąjį savo sezoną NBA ir mėgina įsitvirtinti tarp lygos žvaigždžių. Šį sezoną 213 cm „Toronto Raptors“ vidurio puolėjas jau ne kartą patvirtino esąs komandai naudingas.
Profesionalo karjerą pradėjęs „Perlo“ komandoje J. Valančiūnas 2010 metais apsivilki Vilniaus „Lietuvos ryto“ marškinėlius ir siautėjo LKL lygoje nuolat gerindamas savo statistinius rodiklius. NBA jis debiutavo 2012 metų spalio 31 dieną.
Per pirmuosius keturis sezonus jis uždirbo 15,5 mln. JAV dolerių, tačiau 2015 metų rugpjūtį krepšininkas pasirašė itin pelningą ketverių metų 64 mln. JAV dolerių sutartį. Pagal ją 2019-2020 metų sezone jis uždirbs 17,6 mln. Tai absoliutus rekordas.
- Marius Jakulis-Jasonas, „AAA Holdingas“, 28 mln. eurų
M. Jakulis - Jasonas yra asmuo, įrodantis, kad tautiečiai net susikūrę gerą gyvenimą užsienyje, vis tiek turi noro grįžti ir prisidėti prie Lietuvos gerbūvio kūrimo. Būtent toks yra išeivių iš Lietuvos sūnus, augęs ir studijavęs JAV Marius.
JAV jis baigė chemijos studijas, o vėliau Niujorko universitete įgijo teisės magistro laipsnį prekybos reguliavimo srityje bei teisės daktaro laipsnį.
Metęs visus darbus JAV, 1992 m. Vilniuje įsteigė teisinių paslaugų bendrovę „AAA Law“. Dabar jam priklauso visas „AAA Holdingas“, kuris užsiima ne tik teisine veikla, bet ir viešbučių, nekilnojamojo turto ir verslo investicijų plėtra. Jo įmonė valdo tokius viešbučius kaip „Radisson Blu Royal Astorija Hotel“, esanti netoli Vilniaus rotušės bei šalia Katedros aikštės stovintį prabangų „Kempinski Hotel Cathedral Square“.
Pats milijonierius yra teigęs, jog iki šiol džiaugiasi sprendimu iš JAV persikelti į Lietuvą, o tuo džiaugiasi ir jo šeima. Mat vaikai noriai laiką leidžia Vilniuje, o ne Floridoje, kur anksčiau M. Jakulis - Jasonas turėjo namą.
- Dainius Zubrus, ledo ritulys, 28 mln. eurų
Geriausiu visų laikų Lietuvos ledo ritulininku vadinamas D. Zubrus, karjerą pajėgiausioje pasaulio ledo ritulio lygoje pradėjo būdamas 18 metų. Elektrėniškis NHL naujokų biržoje buvo pašauktas 15 kvietimu „Philadelphia Flyers“ komandos.
Per 17 metų karjerą NHL kol kas apie karjeros pabaigą nepaskelbęs D. Zubrus uždirbo apie 38,9 mln. eurų, o pelningiausi Dainiui buvo šešeri metai „Devils“ komandoje. Per sezoną Naujajame Džersyje lietuvis uždirbdavo po 3,4 mln. JAV dolerių.
D. Zubrus apgailestavo tik dėl vieno - jam nepavyko laimėti aukščiausio titulo: „Mano tikslas buvo vienas - iškovoti Stenlio taurę ir parvežti ją į Lietuvą“.
- Eugenijus Arvydas Janulaitis, „Fermentas“, „J investicijos“, 26 mln. eurų
Biochemikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras E. A. Janulaitis yra tikras modernių biotechnologijos įmonių Lietuvoje pradininkas. Dabartinio Biotechnologijos instituto mokslininkas 1995 m. kartu su kolegomis įsteigė bendrovę „Fermentas“, kuri netrukus pelnė tarptautinį pripažinimą. 2010 m. ją už 215 mln. eurų įsigijo JAV įmonė „Thermo Fisher Scientific“.
Savo moksline veikla jis prisidėjo prie genų inžinerijos vystymosi pasaulyje, o tarptautinėje aplinkoje yra paskelbęs daugiau kaip 70 publikacijų.
- Idrakas Dadašovas, „Penki kontinentai“, 25 mln. eurų
Vienai stambiausių ir seniausių Lietuvos informacinių technologijų bendrovei „Penki kontinentai“ vadovaujantis I. Dadšovas apie savo asmeninį gyvenimą su žiniasklaida nekalba.
Savaitraščiui „Veidas“ jis yra sakęs, kad Lietuva vis aktyviau naudoja piliečių intelektinį potencialą darbui informacinių technologijų srityje.
Bendrovė įkurta 1992 metais, o I. Dadašovas yra vienintelis jos akcininkas. Pagrindinė įmonės veikla yra bankiniam sektoriui skirtų technologijų, programinės įrangos, mokėjimo bei lojalumo sistemų kūrimas, diegimas ir priežiūra, telekomunikacijų paslaugos - šviesolaidiniam internetui, interaktyviajai IP televizijai, IP telefonijai, Intelektinio būsto sistemoms. Įmonė taip pat užsiima nekilnojamuoju turtu.
- Darius Kasparaitis, ledo ritulys, 25 mln. eurų
Lietuvą būdamas 14 metų palikęs ir jau šešiolikos Maskvos „Dinamo“ komandoje debiutavęs D. Kasparaitis yra pagarsėjęs fiziškai agresyviu žaidimu - dėl jo jėgo...
NT brokeris Tadas Meiliūnas apie nekilnojamojo turto rinkos analizę
tags: #nekilnojamo #turto #brokeris #vaidas #mockus