Nekilnojamojo Turto Mokestis: Kas Moka ir Kaip Apskaičiuojamas?

Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra svarbi finansinė priemonė, kuri turi didelę įtaką tiek savininkams, tiek valstybei. Šis mokestis taikomas įvairiems nekilnojamojo turto objektams, įskaitant gyvenamuosius, komercinius ir pramoninius pastatus. NTM ne tik prisideda prie valstybės biudžeto, bet ir skatina efektyvų žemės naudojimą bei plėtros planavimą.

Nekilnojamojo Turto Mokesčio Pagrindai

Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra tiesioginis mokestis taikomas nekilnojamojo turto savininkams, įskaitant tiek fizinius, tiek juridinius asmenis, tačiau valstybė ir savivaldybės yra atleistos nuo šio mokesčio.

Mokesčio Tipai: Proporcinis ir Diferencijuotas

Nekilnojamojo turto mokestis gali būti proporcinis arba diferencijuotas. Proporcinis mokestis taikomas vienodu procentu visiems nekilnojamojo turto objektams nepriklausomai nuo jų kategorijos. Tuo tarpu diferencijuotas mokestis leidžia taikyti skirtingus procentus priklausomai nuo turto paskirties - gyvenamojo, komercinio ar pramoninio. Šis metodas leidžia atsižvelgti į skirtingus nekilnojamojo turto rinkos aspektus ir padeda užtikrinti, kad mokesčių našta būtų teisingai paskirstyta.

Kas Moka Nekilnojamojo Turto Mokestį?

NT mokestį moka gyventojai už gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinių statinius, kai jų bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų sumą.

• Nuo 150 tūkst. iki 300 tūkst. eurų taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas.
• Nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. eurų taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
• Virš 500 tūkst. eurų taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Asmenims auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų ir auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį) su specialiu nuolatinės slaugos poreikiu taikoma NT mokesčio lengvata - mokestis mokamas už dalį, kuri viršija 200 tūkst. eurų ribą:

• Nuo 200 tūkst. iki 390 tūkst. eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas.
• Nuo 390 tūkst. iki 650 tūkst. eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
• Virš 650 tūkst. eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

NTM taikomas tik tiems savininkams, kurių turto vertė viršija tam tikras įstatymų nustatytas tarifus. Tai padeda sumažinti finansinę naštą socialiai pažeidžiamiems gyventojams, kurie turi mažai turto. Tokiu būdu mokesčių sistema tampa labiau socialiai orientuota ir remia pažeidžiamus gyventojus.

Savivaldybių Biudžetai ir Jų Reikšmė

Nekilnojamojo turto mokestis yra reikšminga savivaldybių biudžetų pajamų dalis. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose NTM sudaro net iki 50 % savivaldybių biudžetų pajamų, o tai rodo jo svarbą vietos valdžiai.

Nekilnojamojo Turto Mokestis ir Jo Įtaka

Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra esminė finansinė priemonė turinti didelę reikšmę tiek valstybei, tiek savininkams. Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja mokesčių skaičiavimo tvarka, kuri keičia tradicinius metodus leidžiančius geriau atspindėti nekilnojamojo turto mokestinės vertės ir rinkos realijas.

Naujas Skaičiavimo Metodas

Pagal naująją tvarką, nekilnojamojo turto mokestis bus skaičiuojamas ne pagal rinkos vertę, t. y. atskiro būsto pirkimo-pardavimo sandorį, o remiantis metinio vertinimo rezultatais. Šie rezultatai nustatomi pagal savivaldybių medianą apskaičiuotą naudojantis „Registro centro“ duomenimis.

Tai reiškia, kad mokesčio dydis bus labiau susijęs su bendromis rinkos tendencijomis, o ne su individualių sandorių variacijomis, nes tai turėtų užtikrinti didesnį stabilumą ir prognozuojamumą. Naujoji tvarka numato, kad proc bus taikomas progresyviai: 0,06% ir 0,1% skirtingoms nekilnojamojo turto vertės riboms.

Vidutiniai Mokesčiai ir Jų Poveikis Gyventojams

Vidutinis nekilnojamojo turto mokestis sudarys apie 16 eurų per metus. Ši suma yra ženkliai mažesnė nei anksčiau skaičiuojami mokesčiai, nes skirtingos savivaldybės nustato ir diferencijuoja tarifus pagal turto naudojimą ir savininkų kategorijas, todėl didžiajai daliai gyventojų turėtų būti mažesnė finansinė našta.

Priėmus šiuos įstatymų pakeitimus 0 pirmosios mokesčio deklaracijos pagal naująją tvarką gyventojus pasieks 2026 metais. Tai suteikia galimybę visiems savininkams laiku pasiruošti ir prisitaikyti prie naujų sąlygų.

Socialiai Jautresnis Modelis

Finansų ministerija pabrėžia, kad po diskusijų su visuomene sukurtas mokesčio modelis yra socialiai jautresnis. Du trečdaliai visų būsto, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta, savininkų nemokės šio mokesčio, o tai yra yra reikšmingas žingsnis siekiant užtikrinti, kad socialiai remtini asmenys nebūtų apkrauti papildomais finansiniais įsipareigojimais ir suprastų mokesčio tarifus.

Galimybės Socialiai Remtiniems Asmenims

Socialiai remtini ir pensinio amžiaus sulaukę asmenys turės galimybę atidėti mokesčio mokėjimą iki turto perleidimo. Tai ypač naudinga senjorams ir tiems, kurie sunkiai verčiasi, nes suteikia papildomą finansinį lankstumą atsižvelgiant į mokesčio tarifus, nustatytus vietos savivaldybių tarybų.

Asmenys norintys pasinaudoti šia galimybe - turės pateikti prašymą savivaldybėje.

DUK

Kas yra nekilnojamojo turto mokestis?

Nekilnojamojo turto mokestis yra tiesioginis mokestis taikomas nekilnojamojo turto savininkams.

Kaip nustatomas nekilnojamojo turto mokestis?

NTM gali būti proporcinis arba diferencijuotas priklausomai nuo turto paskirties. Mokesčio tarifas (mokesčio tarifas) nustatomas kaip procentas nuo nekilnojamojo turto vertės, kuri periodiškai peržiūrima.

Ar visi nekilnojamojo turto savininkai moka NTM?

Ne, NTM taikomas tik tiems savininkams, kurių turto vertė viršija įstatymų nustatytas ribas. Tarifus nustato vietos savivaldybės tarybos atsižvelgdamos į turto tipą ir vietą, todėl socialiai pažeidžiami asmenys turintys mažai turto - šio mokesčio nemoka.

Kiek vidutiniškai reikia mokėti NTM?

Vidutinis nekilnojamojo turto mokestis sudaro apie 16 eurų per metus, tačiau suma gali skirtis priklausomai nuo turto vertės ir paskirties. Mokestis apskaičiuojamas progresyviai taikant skirtingus proc tarifus, pavyzdžiui, 0,06 % ir 0,1 %, priklausomai nuo vidutinės turto vertės.

Kurioms savivaldybėms taikomas NTM?

NTM renkamas į savivaldybių biudžetus, todėl jis taikomas visose savivaldybėse, kuriose yra nekilnojamojo turto savininkai. Skirtingos savivaldybės nustato nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, kurie gali būti proporciniai arba diferencijuoti pagal turto naudojimą ir savininkų kategorijas.

Kaip NTM naudojamas?

NTM pajamos paprastai skiriamos vietos infrastruktūros plėtrai, švietimui, sveikatos priežiūrai ir kitiems viešiesiems projektams.

Kada bus taikoma nauja NTM skaičiavimo tvarka?

Nuo 2021 m. sausio 1 d.

Praktiniai Patarimai ir Rekomendacijos

Darius Šoparas, fintech SaaS'o Sąskaita123 įkūrėjas su daugiau nei 20 metų patirtimi, atkreipia dėmesį, kad kasmet Lietuvoje nekilnojamo turto mokestis paliečia maždaug 30 tūkstančių žmonių, tokius duomenis pateikia Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Vis dėlto Finansų ministerija siekia, kad nuo 2026 m. jį mokėtų daugiau gyventojų - apie 500 tūkst.

Mokestinė vertė yra apskaičiuojama tik pagal registro nustatytas mokestines vertes. Šiuo atveju Jūsų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos sumos neturi jokios įtakos Jūsų mokestinei vertei. Mokestinę savo nekilnojamo turto vertę galite sužinoti Registrų centro puslapyje, įvedus objekto unikalų numerį. Turite įsivertinti, kad mokestinė vertė keičiasi kas 5 metus, tad jei rinkoje yra kainų pakilimas, greičiausiai Jūsų mokestinė vertė taip pat padidės.

Nekilnojamo turto vertės dalis reiškia sumą, kuri viršija 150 000 EUR. Pavyzdžiui, 1 asmuo nusipirko gyvenamąjį objektą, kurio mokestinė vertė 200 000 EUR, tokiu atveju Jūsų turto dalis bus 50 000 EUR, kuri bus apmokestinta 0,5proc tarifu.

NT mokestis yra padalintas į dvi šakas - tai fizinių asmenų gyvenamosios paskirties turtą. ✔️Juridiniams asmenims, mokėjusiems avansinį pelno mokestį iki vasario 15 d.

Nekilnojamo turto mokestį galima sumokėti pavedimu į VMI surenkamąją sąskaitą arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiuose padaliniuose (AB Lietuvos paštas, Perlo terminalai, Paysera ir kt.). Nekilnojamojo turto mokestis skiriasi ir kinta priklausomai nuo turto paskirties, jo vietos, mokestinės vertės. Nuo tam tikros mokestinės vertės atsiranda progresinis mokestis. Jo tarifas svyruoja nuo 0,3 iki 3 proc.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktais duomenimis: Fizinių asmenų valdomų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės ir poilsio paskirties statinių ar patalpų, taip pat žuvininkystės ir inžinerinių statinių bendros vertės daliai, viršijančiai 150 tūkst.

Eur. Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką su negalia, ši riba didinama iki 200 tūkst. Eur.

Atkreiptinas dėmesys, kad ši išimtis taikoma konkrečios išvardytos paskirties turtui. Pavyzdžiui, išimtis netaikoma komercinės, gamybinės ar kitokios paskirties turtui. Dėl to, jeigu fizinis asmuo gyvena lofte (negyvenamosiose patalpose) nurodyta išimtis jam netaikoma, tad nekilnojamojo turto mokestį gali tekti mokėti pilna apimtimi.

Jeigu nekilnojamasis turtas priklauso bendrai dviem ar daugiau asmenų, turto vertė jiems paskirstoma pagal nuosavybės teisės dalis. Pavyzdžiui, jeigu sutuoktinių turto mokestinė vertė siekia 300 tūkst. Eur, tai nei vienam iš jų nekilnojamojo turto mokesčio mokėti nereikės, nes kiekvieno jų turto dalis (pagal lygių dalių prezumpciją) neviršija 150 tūkst. Eur neapmokestinamosios sumos.

Tačiau reikia žinoti, jog Nekilnojamojo turto registre, prie konkretaus turto turėtų būti įregistruotas bendrosios jungtinės nuosavybės juridinis faktas. Kitu atveju, nekilnojamasis turtas laikomas kaip vieno sutuoktinio ir turto vertė sutuoktiniams nedalijama. Tad jeigu šeimos nekilnojamasis turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu ir jo vertė, pavyzdžiui, yra 300 tūkst. Eur, šis sutuoktinis turės sumokėti nekilnojamojo turto mokestį nuo 150 tūkst. Eur turto vertės (likusi 150 tūkst. Eur vertė pagal lengvatą lieka neapmokestinama).

Yra dar keletas siauro pobūdžio fiziniams asmenims taikomų išimčių, kai nekilnojamasis turtas naudojamas socialinei globai, žemės ūkio veiklai, švietimo darbui, meno kūrėjo veiklai. Išimčių sąrašą ir taikymo sąlygas reikėtų pasitikslinti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme.

Lengvatų sąrašas juridiniams asmenims taip pat gana ilgas, tačiau praktiškai šios išimtys labai siauros. Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas valstybės ir savivaldybių nekilnojamasis turtas, bankrutavusių įmonių nekilnojamasis turtas, mokslo, švietimo ir studijų institucijų, taip pat asociacijų, profesinių sąjungų, labdaros ir paramos fondų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų nekilnojamasis turtas, tam tikrų juridinių asmenų, užsiimančių žemės ūkio veikla, nekilnojamasis turtas ir kita.

Pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą mokesčio tarifas yra nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės.

Fizinių asmenų nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės ir poilsio paskirties statinių ar patalpų, taip pat žuvininkystės ir inžinerinių statinių bendros vertės daliai, viršijančiai 150 tūkst. Eur, taikomi progresiniai tarifai:

• 0,5 proc. - kai turto mokestinė vertė 150 - 300 tūkst. Eur
• 1 proc. - kai turto mokestinė vertė 300 - 500 tūkst. Eur
• 2 proc. - kai turto mokestinė vertė virš 500 tūkst. eurų.

Kitokie mokesčio tarifai nustatyti asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką su negalia.

Kitus konkrečius mokesčio tarifus nustato nekilnojamojo turto buvimo vietos Savivaldybių tarybos, diferencijuodamos tarifus atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybėje galioja šie tarifai:

• 0,7 proc. tarifas: viešbučių paskirties pastatams (patalpoms); poilsio paskirties pastatams (patalpoms), išskyrus pastatus (patalpas), naudojamus (-as) lošimo namų veiklai vykdyti; maitinimo paskirties pastatams (patalpoms), išskyrus pastatus (patalpas), naudojamus (-as) lošimo namų veiklai vykdyti; kultūros paskirties pastatams (patalpoms), išskyrus pastatus (patalpas), naudojamus (-as) lošimo namų veiklai vykdyti; sporto paskirties pastatams (patalpoms); mokslo paskirties pastatams (patalpoms); pastatams (patalpoms), naudojamiems viešiesiems poreikiams kultūros ir švietimo srityje tenkinti (knygynams, meno galerijoms, kūrybinėms dirbtuvėms);
• 3 proc. tarifas: patalpoms ir statiniams, kurių savininkai arba naudotojai nevykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų statinių naudotojų pareigų prižiūrint statinį; faktiškai naudojamam nekilnojamajam turtui, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka; statiniams, kurie neatitinka esminių statinio projekte numatytų reikalavimų;
• 1 proc. Nekilnojamojo turto mokesčio tarifas skaičiuojamas nuo nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės (mokestinė vertė).

Nekilnojamojo turto mokestinę vertę nustato VĮ Registrų centras taikydamas lyginamosios vertės arba naudojimo pajamų vertės metodą (taikydamas masinį nekilnojamojo turto vertinimo būdą) ar atkuriamosios vertės (kaštų) metodą.

vertės ribos, nekilnojamojo turto mokesčio tarifas taikomas šią ribą viršijančiai turto daliai. Pavyzdžiui, jeigu asmens turto, kuriam taikoma lengvata, vertė yra 300 tūkst., nekilnojamojo turto mokestis bus skaičiuojamas tik nuo 150 tūkst. turto vertės.

Jeigu nekilnojamasis turtas, už kurį buvo privaloma apskaičiuoti nekilnojamojo turto mokestį, metų eigoje buvo parduotas, nuo sekančio mėnesio po turto pardavimo nekilnojamojo turto mokestį turi mokėti naujasis savininkas, o iki to laikotarpio - ankstesnis savininkas. Pavyzdžiui, pardavus negyvenamąsias patalpas spalio mėnesį, mokestį ankstesnis savininkas turi sumokėti už sausio - spalio mėnesius, o nuo lapkričio mėnesio mokesčio ši prievolė tenka naujajam savininkui.

Jeigu metų eigoje fizinio asmens nekilnojamojo turto mokestinė vertė viršija 150 tūkst. Eur, nekilnojamojo turto mokestis viršijančiai daliai pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio, kai buvo viršyta nurodyta vertės dalis. Kitaip tariant, jeigu metų eigoje fizinio asmens nekilnojamojo turto (kuriam taikoma lenvata) vertė tampa 300 tūkst. Eur (pavyzdžiui, įsigijus naują turtą rugsėjo mėn.), tai nekilnojamojo turto mokestis tokiam asmeniui nuo 150 tūkst.

Mokestį fiziniai asmenys nuo jų valdomų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės ir poilsio paskirties statinių ar patalpų, taip pat žuvininkystės ir inžinerinių statinių bendros vertės dalies, viršijančios 150 tūkst. Eur (arba įstatyme nustatytais atvejais - 200 tūkst. eurų), turi sumokėti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.

Mokestį už kitą nekilnojamąjį turtą mokesčių mokėtojai privalo sumokėti iki kitų metų vasario 15 d.

Juridiniai asmenys už nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą taip pat turi mokėti avansinius mokesčius (jeigu mokesčio suma viršija 500 eurų per metus) - po ¼ metinės mokesčio sumos tris kartus per metus: iki kovo 15 d., birželio 15 d.

Rekomendacijos

• Įsigyjant nekilnojamąjį turtą, atkreipti dėmesį į visą fizinio asmens vardu registruoto nekilnojamojo turto vertę. Apsvarstyti galimybę „nekaupti“ nekilnojamojo turto vieno asmens vardu
• Nekilnojamojo turto sandorių sudarymą planuoti iš anksto, atsižvelgiant į mokestinius niuansus
• Nekilnojamojo turto registre įregistruoti bendrosios jungtinės nuosavybės juridinį faktą
• Įsigyjant nekilnojamąjį turtą atkreipti dėmesį į Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamojo turto paskirtį. Pavyzdžiui, jeigu patalpose ketinama gyventi, geriau įsigyti gyvenamąsias patalpas, jeigu patalpose ketinama vykdyti tam tikrą veiklą, tai jas rinktis tokias, kad norimos vykdyti veiklos vykdymas tam tikros paskirties patalpose teisiškai būtų galimas
• Atlikti individualų nekilnojamojo turto vertinimą, kas tam tikrais atvejais gali padėti sumažinti turto mokestinę vertę, jeigu masiniu būdu nustatyta vertė neatitinka realios turto vertės

Svarbu! Vadovaujantis Valstybinės Mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis: Mokesčio tarifas - nuo 0,5 procento iki 3 procentų nuo visos nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Tarifą reikia rinktis pagal savivaldybių priimtus sprendimus, priklausomai nuo to, kurioje savivaldybėje yra nekilnojamas turtas.

Pavyzdžiui: šiuo metu turite komercinės paskirties (pvz. poilsio kompleksą) Vilniaus mieste, kurio vertė yra 1 000 000 eurų, pagal šiuo metu savivaldybės nustatytus tarifus yra mokamas 0,7 proc.

Verta atkreipti dėmesį, kad NT mokestis yra nuolat kintantis įstatymų klausimas, ir reikėtų reguliariai tikrinti galiojančius teisės aktus. Nepakankama informacija arba neteisingas mokesčių įsipareigojimų vykdymas gali lemti baudas ar kitas teisines pasekmes. Šio mokesčio mokėti nereikia, kai nekilnojamojo turto statyba nėra užbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka ir turtas faktiškai nenaudojamas.

Pavyzdžiui: Namo mokestinė vertė 500 000 EUR. Šiuo atveju: 500 000 - 300 000 = 200 000 EUR (Kaip pateikta lentelėje viršuje: turto vertės dalis, viršijanti 150 000 eurų, bet neviršijanti 300 000 eurų apmokestinama 0,5 proc. Tad 200 000 EUR pritaikant 0,5 proc. tarifą mokėtina suma bus 1000 eurų.

Jei norite efektyviai administruoti savo turtą ir mokesčius - Rivile ERP padeda stebėti NT objektus, jų vertes, taikomus tarifus ir deklaracijas.

tags: #nekilnojamo #turto #mokesti #moka #nuomotojas