Nekilnojamojo Turto Mokestis Individualiai Veiklai Lietuvoje

Nekilnojamojo turto mokestis yra svarbus aspektas vykdant individualią veiklą Lietuvoje. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai nekilnojamojo turto mokesčio (NTM) aspektai, susiję su individualia veikla, įskaitant mokesčio tarifus, lengvatas, deklaravimo ir mokėjimo tvarką, bei pajamų apmokestinimą.

Pagrindiniai Teisės Aktai ir Mokesčio Mokėtojai

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis nekilnojamojo turto mokestį, yra Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (NTMĮ). Mokesčio mokėtojais yra Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.

Mokesčio Objektas

Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:

• Faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.
• Valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.

Mokesčio Tarifai

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į įvairius kriterijus:

• Nekilnojamojo turto paskirtį.
• Naudojimą.
• Teisinį statusą.
• Technines savybes.
• Priežiūros būklę.
• Apleistumą.
• Mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį).
• Nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.

Jeigu savivaldybės taryba per nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai.

Mokesčio tarifai fiziniams asmenims

Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių bendrai mokestinei vertei taikomi šie tarifai:

• 0,5 procento - vertei, viršijančiai 150 000 eurų, bet neviršijančiai 300 000 eurų.
• 1 procentas - vertei, viršijančiai 300 000 eurų, bet neviršijančiai 500 000 eurų.
• 2 procentai - vertei, viršijančiai 500 000 eurų.

Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, taikomi šie tarifai:

• 0,5 procento - vertei, viršijančiai 200 000 eurų, bet neviršijančiai 390 000 eurų.
• 1 procentas - vertei, viršijančiai 390 000 eurų, bet neviršijančiai 650 000 eurų.
• 2 procentai - vertei, viršijančiai 650 000 eurų.

Mokestinis Laikotarpis

Nekilnojamojo turto mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.

Pagrindinės Lengvatos ir Išimtys

Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas:

• Gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti).
• NT, naudojamas švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai.
• Fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, NT, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai.
• NT, esantis kapinių teritorijoje.

Taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų, o asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamoji vertė didinama iki 200 000 eurų.

Kitas neapmokestinamas turtas:

• Užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas.
• Valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas.
• Laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas.
• Juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, nekilnojamasis turtas, jeigu visas turtas ar jo dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti).
• Daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų NT naudojamas tik nekomercinei veiklai.
• Mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, profesinių sąjungų, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, Lietuvos banko, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų).

Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti.

Deklaravimas ir Sumokėjimas

Fiziniai asmenys, kurių nekilnojamojo turto vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų (jei auginami trys ir daugiau vaikų arba neįgalus vaikas), nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.

Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėtas ir deklaracija pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.

Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.

Avansiniai mokesčiai

Juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą.

Juridiniai asmenys, už jiems einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinių nekilnojamojo turto mokesčių, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų.

Taip pat avansinių mokesčių neprivalo mokėti fiziniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Nekilnojamojo Turto Vertės Nustatymas

Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2021 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti 5 metus (2021, 2022, 2023, 2024, 2025 metais), galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį".

Nuo 2021 m. sausio 1 d. masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto mokestinę vertę eurais galima sužinoti VĮ „Registrų centras" interneto tinklalapyje (www.registrucentras.lt), naudodami unikalų nekilnojamojo turto numerį.

Pajamų Apmokestinimas

Individualios veiklos pajamos - tai pajamos iš individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą.

Nekilnojamojo turto nuomos, pardavimo ir finansinių priemonių pardavimo veikla nelaikoma individualia veikla.

Individualią veiklą vykdantis asmuo pajamų mokestį nuo šios veiklos pajamų (B klasė) privalo sumokėti ir šias pajamas deklaruoti pasibaigus metams, iki kitų metų gegužės 1 d.

Gyventojų pajamų mokestis (GPM) yra apskaičiuojamas taip:

GPM = (pardavimo pajamos* - įsigijimo kaina** - privalomi mokėjimai***) x 15 proc.

Kur:

• *pardavimo pajamos - tai suma, už kurią pardavėte nekilnojamąjį turtą;
• **įsigijimo kaina - nekilnojamojo turto pirkimo kaina, o kai turtas įsigytas kitu (ne pirkimo) būdu jo įsigijimo kaina nustatoma pagal teisės aktuose nustatytas taisykles.
• ***privalomi mokėjimai - tai išlaidos, kurios privalomai patiriamos parduodant turtą (pvz., atlygis notarams, mokestis už VĮ Registrų centro atliekamus registravimo veiksmus ir pan.).

Nekilnojamojo turto pardavimo pajamoms apmokestinti taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, tačiau jeigu šių ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (VDU) sumą, tuomet šį dydį viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Individualios Veiklos Pajamų Apmokestinimas

Nuo 2026-01-01, jeigu metinė apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų suma neviršija 42 500 Eur per metus, nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms apmokestinamosioms pajamoms pritaikius 20 proc. pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą.

Taikomas pajamų mokesčio tarifas nepriklauso nuo vykdomos individualios veiklos rūšies.

Pajamų Mokesčio Kredito (PMK) Apskaičiavimo Formulė

Pajamų mokesčio kreditas (PMK) apskaičiuojamas pagal šias formules:

• Neviršija 20 000 Eur per metus: PMK = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x 0,15
• Didesnės negu 20 000 Eur per metus, bet neviršijančios 42 500 Eur per metus: PMK = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x (0,15 - 2/300 000 x (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos - 20 000))

Jeigu per metus gautos individualios veiklos apmokestinamosios pajamos viršija 42 500 Eur, pajamų mokesčio kreditas netaikomas ir visa tokių pajamų suma apmokestinama taikant 20, 25, 32 proc. tarifus.

Nuo 2018-01-01 iki 2025-12-31 nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms apmokestinamosioms pajamoms pritaikius 15 proc. pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą.

Svarbu: apskaičiuojant pajamų mokestį už 2019 m. ir vėlesnius mokestinius laikotarpius, gyventojo pagal individualios veiklos pažymą vykdomos individualios veiklos pajamos ir pajamos iš žemės ūkio veiklos (jeigu gyventojas yra PVM mokėtojas) yra sumuojamos, o leidžiami atskaitymai priskiriami visoms gyventojo gautoms (uždirbtoms) individualioms pajamoms.

Individualios veiklos pajamas nuspręsta įtraukti į bendrą progresinį apmokestinimą, tačiau kartu išlaikomas mažesnių pajamų apmokestinimo režimas ir efektyvusis mokesčio tarifas aukštesnėms pajamoms bus didinamas palaipsniui.

Metinėms apmokestinamosioms individualios veiklos pajamoms, neviršijančioms 42 500 eurų sumos, bus taikomas 20 proc. mokesčio tarifas, o pajamoms, kurios neviršija 20 000 eurų per metus, bus taikomas 15 proc. dydžio mokesčio kreditas (taip išlaikant 5 proc. dydžio apatinę efektyviojo GPM tarifo ribą).

Pataisomis nustatytas mažėjantis mokesčio kreditas, kurį taikant efektyvusis GPM tarifas pasieks 15 proc. 35 000 eurų apmokestinamųjų pajamų sumai, 20 proc. - 42 500 eurų sumai (taip išlaikant esamą mokestinę naštą apmokestinamosioms pajamoms, neviršijančioms 35 000 eurų).

Metinėms apmokestinamosioms individualios veiklos pajamoms, viršijančioms 42 500 eurų sumą, bus taikomi pagrindiniai GPM tarifai.

Seimas padidino pajamų ribą, nuo kurių veiklą vykdant su verslo liudijimu pajamos bus apmokestinamos 15 proc. tarifu.

Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu (turint verslo liudijimus) galės būti apmokestinamos 50 tūkst. eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos, taip pat nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos.

Seimas svarstymo metu jau yra pritaręs siūlymui įteisinti papildomas neapmokestinamąsias pajamas auginantiems vaikus.

Už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) per mėnesį ketinama taikyti papildomus 87 eurų neapmokestinamųjų pajamų, kas per metus sudarytų 1044 eurų arba 208,8 euro (po mokesčių) už vaiką.

Tai būtų taikoma tiek samdomiems darbuotojams, tiek ir dirbantiesiems individualiai.

Bet Seimas ketvirtadienį pritarė Seimo nario Juozo Oleko siūlymui metais pavėlinti šio pakeitimo įsigaliojimą (ne nuo 2026 metų sausio 1 dienos, o nuo 2027 metų sausio 1 dienos).

Seimas nusprendė leisti savivaldybių taryboms nustatyti pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 tūkst. eurų, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: nekilnojamojo turto mokestinę vertę ir fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.

Taip pat numatytas progresinis apmokestinimas ne pagrindiniam būstui.

Pajamų Pripažinimo Principai

Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla ir nėra įregistruotas PVM mokėtoju ir / arba savo individualiai veiklai nėra priskyręs ir joje nenaudoja ilgalaikio turto, pajamos pripažįstamos pagal pinigų apskaitos principą, t. y. jų gavimo momentu.

Nuo 2023-01-01 individualią veiklą vykdantys gyventojai, neturintys prievolės taikyti kaupimo apskaitos principo, gali pasirinkti kurį (pinigų ar kaupimo) apskaitos principą taikyti.

Kaupimo principo esmė ta, kad pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos - jų susidarymo metu, neatsižvelgiant į pinigų gavimo ar išmokėjimo momentą.

Gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla ir yra įregistruotas PVM mokėtoju ir / arba savo individualiai veiklai priskiria ir joje naudoja ilgalaikį turtą privalo pereiti prie pajamų pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą, tą mokestinį laikotarpį, kurį individualia veikla besiverčiantis gyventojas įregistruojamas PVM mokėtoju arba priskiria turtą individualiai veiklai.

Jeigu gyventojas vykdo kelių rūšių individualią veiklą, pajamas iš skirtingų veiklos rūšių turi pripažinti pagal tą patį apskaitos principą.

Mokesčio Išskaičiavimas

Paprastai įmonė, pirkdama prekes ar paslaugas iš gyventojo įregistravusio individualią veiklą, gyventojų pajamų mokesčio išskaičiuoti neturi (B klasės pajamos).

Įmonė, išmokėdama išmokas asmeniui, kuris yra įregistravęs individualią veiklą, privalo išskaičiuoti pajamų mokestį (A klasės pajamos) šiais atvejais:

• Kai perka nenukirstą mišką, apvaliąją medieną.
• Moka už (sportininko ir (arba) atlikėjo) paslaugas.
• Perka atliekas.

Tačiau atlygis atlikėjui už pasirodymą asmeniniuose vakarėliuose, vestuvėse, gimtadieniuose ir pan. renginiuose, kurie nėra vieši, yra priskiriamas B klasės pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį turi sumokėti pats atlikėjas.

Jei indidivualią veiklą pagal pažymą (pavyzdžiui, dailininkų - apipavidalinimo specialistų (grafikos dizainerių) veikla) vykdantis gyventojas sudaro autorinę sutartį (pavyzdžiui, kuriamas dizainerio produktas), atlygis už šias paslaugas yra priskiriamas individualios veiklos pajamoms.

Savarankiška Sporto/Atlikėjo Veikla

Savarankiška sporto veikla - tai sportininkų veikla. Sportininkais nelaikomi: nardytojai, alpinistai (išskyrus dalyvaujančius kopimo varžybose) ir kitais panašiais užsiėmimais pramogai užsiimantys gyventojai; treneriai ir visas kitas sportininkus „aptarnaujantis“ personalas (pvz., masažuotojai).

Savarankiška atlikėjo veikla - aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio ar kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius gyventojo, taip pat orkestro, ansamblio ar choro vadovo ir dirigento) rengimosi viešam pasirodymui ir dalyvavimo viešame pasirodyme veikla.

Individuliai sporto / atlikėjo veiklai nepriskiriama veikla, kuri nėra susieta su konkrečiu sporto renginiu / pasirodymu, tarkim, reklama, susijusi tik su sportininko / atlikėjo vardu ar jo, kaip sportininko / atlikėjo, pasiekimais. Tokia veikla gali būti priskirta individualiai reklamos veiklai.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, mokestiniu laikotarpiu vykdęs individualią veiklą, turi užpildyti GPM311 formos deklaraciją ir deklaracijos GPM311C priedą, net ir tuo atveju, jeigu individualios veiklos pajamų negavo.

Taip, advokatai (advokatų padėjėjai), notarai (notarų padėjėjai), antstoliai (antstolių padėjėjai) privalo pateikti metinę pajamų deklaraciją net ir tuo atveju, jeigu mokestiniu laikotarpiu veikla buvo sustabdyta ir individualios veiklos pajamų negavo.

Nekilnojamojo Turto Mokestis Už Išnuomotą Turtą

Jeigu Lietuvoje turite Jums nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, nustatant, ar už jį turite mokėti nekilnojamojo turto mokestį, reikia atsižvelgti į tokio turto paskirtį.

Komercinio naudojimo nekilnojamasis turtas (administracinės, maitinimo, paslaugų, prekybos, viešbučių, poilsio, gydymo, kultūros, mokslo ir sporto paskirties statiniai ar patalpos) apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu nepriklausomai nuo tokio turto mokestinės vertės.

Gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių bendra vertė, neviršijanti 150 000 eurų, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinama.

Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinama asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra mokestinė vertė, neviršijanti 200 000 eurų.

Jeigu Jūs nuosavybės teise priklausantį komercinio naudojimo nekilnojamąjį turtą ar gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės ir inžinerinius statinius ar jų dalį neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui išnuomojote įmonei, nekilnojamojo turto mokestį už tą turtą nuomos laikotarpiu turi mokėti įmonė.

Tačiau jeigu komercinio naudojimo, gyvenamosios paskirties, sodų, garažų ar kitą nekilnojamąjį turtą išnuomojote kitam gyventojui, prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį išlieka nekilnojamojo turto savininkui, t. y. Jums.

Apibendrinant, nekilnojamojo turto mokestis yra svarbus aspektas individualiai veiklai Lietuvoje, kurį būtina tinkamai suprasti ir valdyti. Sekant įstatymų pakeitimus ir atsižvelgiant į individualią situaciją, galima optimizuoti mokesčių naštą ir užtikrinti teisingą mokestinių prievolių vykdymą.

tags: #nekilnojamo #turto #mokestis #fizinis #asmuo #individuali