Nekilnojamojo Turto Mokestis Lietuvoje ir "Orlen Lietuva" Įtaka

Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra svarbus savivaldybių pajamų šaltinis Lietuvoje. Tačiau, kaip rodo pavyzdys su "Orlen Lietuva", mokesčių politika ir metodikos gali smarkiai paveikti savivaldybių biudžetus.

Palangos Pavyzdys

Pernai iš nekilnojamojo turto mokesčio kurortas gavo per 7,7 mln. litų pajamų. Daugiau nei pusę šio mokesčio - 4,3 mln. litų - sumokėjo "Orlen Lietuva" valdomas naftos terminalas. Tačiau pagal naują metodiką perskaičiavus terminalo turto vertę naftos įmonė šiemet miestui perves tik pusę milijono, o bendros pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio susitraukė iki 3,5 mln. litų.

Todėl Palangos savivaldybė prie didžiųjų mokesčių mokėtojų priskirtų pramonės, gamybos ir inžinerinius statinius turinčių įmonių turtą apmokestino 3 proc. Papildomų nekilnojamojo turto pajamų paieškos kirto ir komercinėms įmonėms, kurios šįmet mokės tik pusę procento nuo turto vertės. Bet net ir tiek padidinus nekilnojamojo turto mokestį Palangos savivaldybės pajamos, palyginti su šiemet, 2014-aisiais išaugs tik milijonu litų ir sieks 4,5 mln. litų.

"Orlen Lietuva" Indėlis Į Valstybės Biudžetą

Daugiausia mokesčių Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) šių metų pirmąjį pusmetį sumokėjo Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ - ji šiuo laikotarpiu VMI sumokėjo 286,2 mln. eurų - 9,1 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (262,3 mln. eurų).

Kitos didžiausios mokesčių mokėtojos:

• Antroje vietoje - didmeninės prekybos naftos produktais ir nekilnojamojo turto nuomos bendrovė „Okseta“, sumokėjusi 162,3 mln. eurų mokesčių (5,3 proc. daugiau nei praėjusiais metais, kai sumokėjo 154,2 mln. eurų).
• Trečioje - degalinių tinklas „Circle K Lietuva“ - 136,7 mln. eurų (27,3 proc. daugiau, 107,4 mln. eurų).
• Ketvirtoje - tabako produktų gamybos bendrovė „Philip Morris Lietuva“ - 124,2 mln. eurų (9,7 proc. daugiau, 113,2 mln. eurų).
• Penktoje - Kauno didmeninės prekybos ir logistikos bendrovė „Sanitex“ - 111,5 mln. eurų (9,8 proc. daugiau, 101,5 mln. eurų).

Daugiausia mokesčių - 34 proc. Skaičiuojant sumas be akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM), šių metų sausį-birželį į Lietuvos biudžetą sumokėjo bankas „Swedbank“ - 90,3 mln. eurų (138 proc. daugiau nei praėjusiais metais, kai sumokėjo 38 mln. eurų) ir SEB bankas, sumokėjęs 77,3 mln. eurų (121 proc. daugiau, 34,8 mln. eurų).

Lietuvos Banko Pozicija

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tvirtina, kad dabar esanti nekilnojamo turto (NT) apmokestinimo sąranga šalyje yra gera, tačiau parametrai yra tobulintini. „Mūsų išeities taškas yra šiek tiek kitas. Mes iš esmės turime pakankamai gerą nekomercinio nekilnojamo turto apmokestinimo sąrangą, bet parametrai yra tokie, kad jis veikia kaip prabangos mokestis. Yra apmokestinama tik itin aukštos kartelės turto vertė, itin dideliu tarifu. (...) Turint omenyje apmokestinamą bazę, tai labai reikšmingas apmokestinimas“, - antradienį žurnalistams teigė G. Šimkus.

Vertindamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Mindaugo Lingės siūlymą sudaryti galimybę pačioms savivaldybėms nusistatyti tarifus dėl NT apmokestinimo, G. Šimkus sakė: „BFK pirmininkas labiau pateikė jau Finansų ministerijos siūlomo mokesčio sąrangos tam tikrus patikslinimus, juos pažiūrėsime, įvertinsime, bet (...) „don't fix what's not broken“, netaisyk to, kas nesulaužyta. Galiausiai G. Šimkus pridūrė: „Lietuvos banko išeities taškas apskritai yra, kad nebūtų apmokestinamas NT pagal savivaldybes, bet, kad būtų apmokestinamas asmens turimas nekomercinis nekilnojamas turtas.

Mokesčių Reforma ir Savivaldybių Iniciatyvos

Vasaros pabaigoje posėdžiavusi Lietuvos koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais ir skiriant tam pakankamai laiko. Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Projekte dar siūloma, kad pagrindiniam fizinio asmens gyvenamajam būstui būtų taikomas progresinis apmokestinimas. Dalis tarp 1,5 ir 2 savivaldybės NT verčių medianų būtų apmokestinama 0,06 proc.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad priėmus tokius pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, o du trečdaliai gyventojų mokesčio nemokėtų. M. Lingė pirmadienį pasiūlė sudaryti galimybę pačioms savivaldybėms nusistatyti tarifus dėl NT apmokestinimo. Jo registruotame siūlyme numatoma, kad vietoje 0,06 proc. lengvatinio tarifo pagrindiniam gyvenamajam būstui, savivaldybės pačios galėtų nusistatyti tarifus 0,05-4 proc. Politikas tikino siūlantis vadovautis Žemės mokesčio analogija, kuomet mokestis renkamas į savivaldybių biudžetus, o jos pačios nusistato tarifus 0,01-4 proc.

"Orlen Lietuva" Modernizacija ir Lengvatos

"Orlen Lietuva", Mažeikiuose veikianti naftos perdirbimo gamykla, priklausanti „PKN Orlen“, 2023 metais uždirbo šimtus milijonų eurų pelno, o motininė bendrovė 2025 m. paskelbė išmokėjusi rekordinius 1,7 mlrd. eurų dividendų už 2024 metus. „Orlen Lietuva“ vykdo 1 mlrd. eurų vertės gamyklos modernizavimo projektą, siekdama padidinti efektyvumą ir perdirbti daugiau naftos į aukštesnės vertės produktus. Didžiąją dalį finansuoja pati „PKN Orlen“ grupė, naudodama sukauptą pelną ir, tikėtina, skolintas lėšas.

Tačiau Lietuva prisideda - skiria iki 54,4 mln. eurų mokesčių lengvatų. Tai ne grynieji iš biudžeto, o mokesčių lengvatos, kurios galėjo būti panaudotos kitur. Pavyzdžiui, gynybai - už 54 mln. eurų išeitų 5 tankai ir dar liktų 4,4 mln. smulkioms detalėms. „PKN Orlen“ klesti: 2025 m. paskelbė išmokėsianti 1,7 mlrd. eurų dividendų už 2024 metus. „Orlen Lietuva“ irgi prisideda prie šios sėkmės: pelnas prieš mokesčius - 294,3 mln. eurų, pardavimo pajamos - per 6 mlrd.

Tačiau Lietuva, neturėdama nė vienos „Orlen Lietuva“ akcijos, negauna jokios tiesioginės dividendų grąžos. „Orlen Lietuva“ teigia, kad be lengvatų modernizavimas neįvyktų, o gamykla galėtų užsidaryti. Kritikai sako, kad tai politinis žaidimas - Lietuva aukoja mokesčių mokėtojų interesus, kad pataikautų Lenkijai. „Orlen Lietuva“ 2023 m. uždirbo 294,3 mln. eurų pelno prieš mokesčius, tad teoriškai turėjo sumokėti apie 44 mln. eurų pelno mokesčio. Tačiau realiai, pasinaudojusi lengvatomis už modernizavimą ir perkėlusi praeities nuostolius, įmonė greičiausiai sumokėjo tik 10-20 mln. eurų. Tai reiškia, kad Lietuva kasmet netenka apie 24-34 mln. eurų, kurie galėjo likti biudžete. Per penkerius metus tai gali siekti 100-150 mln.

Per Skvernelio premjeravimą (2016-2020 m.) „Orlen Lietuva“ gavo mažiausiai 31,71 mln. eurų dokumentuotų lengvatų, kompensacijų ir pajamų: 5,9 mln. eurų per VIAP lengvatą, 10 mln. eurų Rengės bylos kompensaciją, 15,81 mln. Realistiškas įvertis, įskaitant krovinių tarifų nuolaidas, siekia 41,71-51,71 mln. eurų. Kai kas šneka net apie 70-80 mln. eurų, jei skaičiuotume maksimalias tariamas nuolaidas.

Kol „Orlen“ gauna lengvatas, lietuvių energijos kainos ir būsto išlaikymo kaštai auga, o mokesčių našta sunkėja. Vietoj 54,4 mln. eurų „Orlen“ lengvatų valdžia galėjo atsisakyti NT mokesčio idėjos ir neišbuožinti gyventojų. Lietuva turi ginti savo interesus. Jei „Orlen Lietuva“ tokia svarbi, kodėl nesiderama dėl akcijų ar pelno reinvestavimo?

Fiziniai ir Juridiniai Mokesčių Mokėtojai Lietuvoje

Lietuvos valstybinės įmonės skelbia įvairią statistiką apie Lietuvoje registruotus fizinius bei juridinius asmenis. Pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) statistikos duomenimis 2025 m. liepos 1 d. Lietuvoje buvo registruoti 2 032 966 fiziniai mokėtojai ir 223 290 juridinių asmenų. Bet jų skaičius, palyginti su šių metų pradžia, sumažėjo.

VMI statistikos duomenimis 2025 m. liepos 1 dieną Lietuvoje buvo 2 032 966 fiziniai mokėtojai (13 524 mažiau nei 2025 m. sausio 1 d. arba 43 523 mažiau nei 2024 m. rugpjūčio 1 d.). Iš jų daugiausia buvo (2025 m. Fiziniai asmenys - tai individualūs gyventojai, kurie moka mokesčius pagal savo gautas pajamas.

2025 m. Valstybės Duomenų Agentūros (VDA) informacinėje apžvalgoje teigiama, kad 2025 m. 2 ketvirtyje šalyje buvo 1,46 mln. užimtų gyventojų (11,6 tūkst. mažiau nei 2024 m. 2 ketvirtį), 113,4 tūkst. bedarbių (+3,8 tūkst.) ir 912,6 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų (iš jų 60,3 proc. - senatvės pensininkai, 17,3 proc. - besimokantis 15-24 m. amžiaus jaunimas), 15,7 tūkst. daugiau nei 2024 m. 2 ketvirtį.

Iš registruotų 113,4 tūkst. bedarbių 2025 m. 2 ketvirtį 63,5 tūkst. buvo vyrai (2,5 tūkst. daugiau nei prieš metus), 43,5 tūkst. (+1,3 tūkst.) - moterys. Jaunimo (15-24 m. amžiaus) neturinčio darbo buvo 17,3 tūkst. (-0,2 tūkst.), ilgalaikių bedarbių(neturinčių darbo daugiau nei 1 metus) - 43,1 tūkst.

Užimtumo tarnybos statistikos duomenimis 2025 m. liepos 1 d. Lietuvoje registruoti 153 355 neturintys darbo (1353 mažiau nei prieš metus). Registruotas nedarbas sudarė 8,4 proc. Iš jų moterų buvo 79 163 (883 daugiau nei 2024 m. liepos 1 d.), vyrų - 74 192 (-2236). Iki 24 m. be darbo registruota 15 792 (+247) arba 6,4 proc. Virš 50 m. - 59 385 (-855) arba 9,9 proc. Ilgalaikių bedarbių (neįsidarbinančių daugiau nei 12 mėn.) šių metų liepos 1 d.

Pagal Registrų centro duomenis, 2024 m. labiausiai padaugėjo gyventojų virš 65 metų amžiaus grupėje - net 15 247 asmenimis.2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 627 818 šios grupės piliečių, kurie sudarė 22 proc. O šalia esančios amžiaus grupės, 55-64 m. Lietuvos piliečių, per 2024 m. sumažėjo 6565, ir viso buvo registruoti 427 325 (15 proc.).

„Sodros“ statistikos duomenimis, nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. senatvės pensijos gavėjų skaičius padidėjo 8,2 tūkst.2025 m. liepos 1 d.

„Registrų centro“ statistikos duomenimis 2025 m. liepos 1 dieną Lietuvoje buvo registruota 223 290 juridinių mokėtojų (6429 mažiau nei 2025 m. sausio 1 d. arba 9297 mažiau nei 2024 m. liepos 1 d.). 2025 m. sausio 2 d. buvo išregistruotas rekordinis 9511 juridinių asmenų skaičius. Juridiniai asmenys daugiausia registruoti kaip (2025 m. Uždarosios akcinės bendrovės - 100 056 (7232 mažiau nei 2024 m.

VMI statistikos duomenimis, 2025 m. 1 pusmetį mokesčius mokėjo 166 747 juridiniai asmenys. Jie sumokėjo 8,9 mlrd. eurų mokesčių. Palyginti su 2024 m. 1 pusmečiu šiemet mokesčius mokėjo 11 350 juridinių asmenų daugiau ir sumokėta 655,5 mln. eurų daugiau.

Pateikiama juridinių asmenų, sumokėjusių mokesčius, statistika:

• One Stop Shop (OSS/MOSS) dalyvis - 32 412 juridinių asmenų sumokėjo 102 mln. eurų (7480 juridinių asmenų daugiau bei sumokėta 52 mln. eurų daugiau, palyginti su 2024 m.
• Didmeninė ir mažmeninė veikla - 25 904 juridiniai asmenys sumokėjo 2,96 mlrd. Eurų (3 319 juridinių asmenų mažiau, sumokėta 150 mln.
• Profesinė, mokslinė ir techninė veikla - 15 436 juridiniai asmenys sumokėjo 422 mln. eurų (1217 juridinių asmenų daugiau, sumokėta 23 mln.
• Statyba - 12 601 juridinis asmuo sumokėjo 260 mln. eurų (310 juridinių asmenų mažiau, sumokėta 4 mln.
• Apdirbamoji gamyba - 11 031 juridinis asmuo sumokėjo 962 mln. eurų (120 juridinių asmenų mažiau, sumokėta 30 mln.

Top5 juridinių mokesčių mokėtojų 2025 m. Remiantis VMI statistikos duomenimis 2025 m.:

• AB „Orlen Lietuva” - 199 mln. eurų (88 mln. eurų mažiau palyginti su 2024 m. 1 pusmečiu).
• UAB „Circle K Lietuva“ - 171 mln. eurų (+34 mln.
• UAB „Okseta”, užsiimanti naftos produktais - 167 mln.
• UAB „Philip Morris Baltic“ - 136 mln.
• AB „KN Energies“ - 132 mln.

tags: #nekilnojamo #turto #mokestis #orlen