Nekilnojamojo turto (NT) mokestis Lietuvoje yra aktualus klausimas daugeliui šalies gyventojų. Šis mokestis priklauso nuo NT vertės, o naujausios įstatymo pataisos kelia nemažai diskusijų dėl jų įtakos šeimoms ir visuomenei. Nekilnojamojo turto (NT) mokestis - tai vienas svarbiausių mokesčių, liečiančių tiek fizinius, tiek juridinius asmenis Lietuvoje. Jis yra privalomas visiems nekilnojamojo turto savininkams, išskyrus tam tikrus įstatymo numatytus atvejus ir lengvatas.
Šis išsamus gidas padės jums suprasti visus esminius aspektus, susijusius su nekilnojamojo turto mokesčio deklaracija, jo nustatytais nekilnojamojo turto mokesčio tarifais ir tiksliu nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimu. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas numato tvarką, pagal kurią turtas yra apmokestinamas, nurodant, kad mokestis priklauso nuo nekilnojamojo turto vertės, jo paskirties ir kitų veiksnių.
Pagrindinis teisės aktas - Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau - NTMĮ). Mokesčio mokėtojai - Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.
Kas Yra Nekilnojamojo Turto Mokestis Ir Kam Jis Taikomas?
Nekilnojamojo turto mokestis (NT mokestis) yra kasmetinis privalomas mokestis, taikomas nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, savininkams. Jo tikslas - finansuoti savivaldybių biudžetus ir vietos bendruomenių poreikius. Svarbu suprasti, kad šis mokestis taikomas ne pačiam fiziniam asmeniui ar įmonei, o konkrečiam nekilnojamojo turto objektui, nepriklausomai nuo to, ar jis naudojamas pajamoms gauti, ar asmeniniams poreikiams.
Apmokestinamasis objektas yra bet koks statinys (pastatas, inžinerinis statinys), patalpos ar žemės sklypas, registruotas Nekilnojamojo turto registre ir atitinkantis nekilnojamojo turto apibrėžimą. Tai gali būti gyvenamieji namai, butai, sodybos, gamybinės patalpos, biurai, sandėliai, garažai ir kt.
Mokesčio mokėtojai gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurie kalendorinių metų sausio 1 d. Detalizuojant, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nurodo, kad NT mokestis skiriasi nuo kitų mokesčių, pvz., pelno mokesčio, ir turi savo specifines taisykles bei išimtis.
Nekilnojamojo Turto Mokesčio Tarifai: Nuo Ko Jie Priklauso?
Vienas sudėtingiausių nekilnojamojo turto mokesčio aspektų yra jo nekilnojamojo turto mokesčio tarifai. Skirtingai nei daugelis kitų mokesčių, NT mokesčio tarifai nėra vienodi visoje šalyje.
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 0,3 procento) iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų:
- nekilnojamojo turto paskirtį,
- naudojimą,
- teisinį statusą,
- jo technines savybes,
- priežiūros būklę,
- apleistumą,
- mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).
Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.
Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto nekilnojamojo turto masinio vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos.
Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai.
Jeigu savivaldybės taryba kito mokestinio laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po šio straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų, nustatyti (pakeisti) konkretūs mokesčio tarifai savivaldybės teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po ateinančio mokestinio laikotarpio.
Norint sužinoti konkrečios savivaldybės taikomus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, rekomenduojama apsilankyti tos savivaldybės arba VMI interneto svetainėse. Svarbu, kad šie tarifai gali keistis kasmet, todėl būtina reguliariai tikrinti naujausią informaciją.
Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
- neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
- 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
- 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
O asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
- neapmokestinamąjį dydį (200 000 eurų), tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
- 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
- 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
Mokestinis laikotarpis - Nekilnojamojo turto mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.
Kaip Apskaičiuojamas Nekilnojamojo Turto Mokestis?
Nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimas, nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti sudėtingas, seka gana aiškia formule. Pagrindinis veiksnys yra apmokestinamoji nekilnojamojo turto vertė, kuri dauginama iš taikomo mokesčio tarifo.
Apskaičiavimo formulė:
Nekilnojamojo turto mokestis = Apmokestinamoji vertė × Mokesčio tarifas
Apmokestinamosios vertės nustatymas:
Apmokestinamoji nekilnojamojo turto vertė nustatoma remiantis Registrų centro atliekamu masiniu nekilnojamojo turto vertinimu, kuris atnaujinamas kas penkerius metus. Kiekvienam registruotam nekilnojamojo turto objektui yra priskiriama nustatyta mokestinė vertė. Naujai įsigytam ar sukuriamam turtui, kurio masinis vertinimas dar neatliktas, apmokestinamoji vertė yra lygi jo įsigijimo vertei arba, jei jos nėra - vidutinėms rinkos kainoms.
Fizinių asmenų ir juridinių asmenų apskaičiavimo skirtumai:
Fiziniai asmenys:
Fiziniams asmenims taikomas neapmokestinamasis dydis, kuris yra apskaičiuojamas bendrai visam Lietuvoje esančiam nuosavybės teise valdomam nekilnojamajam turtui. Šiuo metu neapmokestinamoji riba yra 150 000 Eur. Jei asmuo ar šeima (kai turto savininkai yra sutuoktiniai arba vienas iš jų, turintis nepilnamečių vaikų) turi nekilnojamojo turto, kurio bendra vertė viršija šią ribą, mokestis skaičiuojamas nuo sumos, viršijančios neapmokestinamąjį dydį. Šeimoms taikomas didesnis neapmokestinamasis dydis - 200 000 Eur.
Pavyzdys:Jei fizinis asmuo valdo NT, kurio vertė 200 000 Eur, o savivaldybės tarifas 0.5%, mokestis bus skaičiuojamas nuo (200 000 - 150 000) = 50 000 Eur. Taigi, 50 000 Eur * 0.5% = 250 Eur.
Juridiniai asmenys:
Juridiniams asmenims neapmokestinamosios ribos nėra. Mokesčio nekilnojamojo turto apskaičiavimas atliekamas nuo visos turto apmokestinamosios vertės, atsižvelgiant į savivaldybės nustatytą tarifą.
Nekilnojamojo Turto Mokesčio Deklaravimas
Nekilnojamojo turto mokesčio deklaravimas yra privaloma procedūra, užtikrinanti, kad valstybė gautų jai priklausančias pajamas, o mokesčių mokėtojai įvykdytų savo pareigas. VMI yra nustačiusi dvi pagrindines deklaracijų formas, skirtas skirtingiems mokesčio mokėtojų tipams.
KIT711 forma - juridiniams asmenims:
Juridiniai asmenys (įmonės, organizacijos, įstaigos) privalo teikti Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos formą KIT711. Ši deklaracija teikiama už praėjusius mokestinius metus.
Terminai: Deklaracija paprastai turi būti pateikta ir mokestis sumokėtas iki einamųjų metų vasario 15 d. Už einamuosius metus juridiniams asmenims gali tekti mokėti avansinius mokėjimus, kurie yra mokami iki kovo 15 d., birželio 15 d., rugsėjo 15 d. ir gruodžio 15 d.
KIT715 forma - fiziniams asmenims:
Fiziniai asmenys, kurių nekilnojamojo turto vertė viršija neapmokestinamąjį dydį (150 000 Eur arba 200 000 Eur šeimoms), privalo teikti Gyventojo nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos formą KIT715.
Terminai: Deklaracija turi būti pateikta ir mokestis sumokėtas iki einamųjų metų gruodžio 15 d.
Pateikimo būdas: Deklaracija teikiama elektroniniu būdu per Mano VMI arba VMI EDS.
Abi formos yra prieinamos VMI svetainėje. Detalią informaciją apie KIT711 formą ir KIT715 formą bei jų pildymo instrukcijas galima rasti VMI portale.
Svarbu žinoti, kad vėluojant deklaruoti arba sumokėti mokestį, gali būti skaičiuojami delspinigiai ir/arba skiriamos baudos. Būtent dėl to, svarbu ne tik išmanyti, kaip veikia mokesčiai Lietuvoje, bet ir kruopščiai laikytis nustatytų terminų.
Nekilnojamojo Turto Mokesčio Lengvatos ir Išimtys
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas numato keletą lengvatų ir išimčių, kuriomis siekiama sumažinti mokesčių naštą tam tikroms asmenų grupėms ar tam tikros paskirties turtui.
- Neapmokestinamasis dydis: Kaip jau minėta, fiziniams asmenims taikomas neapmokestinamasis dydis, kuris šiuo metu yra 150 000 Eur (bendros visų valdomų NT objektų vertės). Šeimoms (sutuoktiniams ir/arba asmenims, auginantiems nepilnamečius vaikus, įvaikius) taikoma didesnė neapmokestinamoji riba - 200 000 Eur.
- Asmenys su negalia ir pensininkai: Savivaldybės savo biudžetų sąskaita turi teisę sumažinti arba visai atleisti nuo NT mokesčio asmenis su negalia, senatvės pensininkus ar kitas socialiai pažeidžiamas grupes, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį.
Pagrindinės lengvatos ir išimtys: Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai, fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą NT naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai, taip pat NT, esantis kapinių teritorijoje.
Nekilnojamojo turto mokesčiu taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 220 000 eurų), o asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamoji vertė didinama iki 200 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 286 000 eurų).
Neapmokestinamas užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas, valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), jei naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai.
Taip pat neapmokestinamas juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurios gauna pajamas už parduotus, įsigytus iš savo narių, šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, jeigu visas turtas ar jo dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti), daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų NT (arba jo dalis) naudojamas tik nekomercinei veiklai, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, profesinių sąjungų, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, Lietuvos banko, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų).
Neapmokestinamas juridinių asmenų (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų) NT, naudojamas aplinkos ir priešgaisrinei apsaugai, esantis kapinių teritorijoje, taip pat nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.
Svarbu įsidėmėti, kad kiekviena savivaldybė gali turėti specifinių papildomų lengvatų arba apribojimų, atsižvelgdama į savo biudžeto galimybes ir vietos politikos prioritetus. Rekomenduojama susipažinti su konkrečios savivaldybės tarybos sprendimais dėl nekilnojamojo turto mokesčio.
Dažniausios Klaidos Deklaruojant Nekilnojamojo Turto Mokestį
Deklaruojant nekilnojamojo turto mokestį, tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys susiduria su tam tikrais iššūkiais. Dažnos klaidos gali lemti neteisingai apskaičiuotą mokestį, delspinigius ar net baudas.
Taisyklė: Apmokestinamoji vertė nustatoma pagal Registrų centro atliekamą masinį vertinimą, kuris yra atnaujinamas kas penkerius metus.
Klaida: Fiziniai asmenys nemokamai skaičiuoja mokestį nuo visos turto vertės, neatsižvelgdami į 150 000 Eur (arba 200 000 Eur šeimoms) neapmokestinamąjį dydį.
Taisyklė: Fiziniams asmenims mokestis skaičiuojamas tik nuo sumos, viršijančios nustatytą neapmokestinamąjį dydį.
Taisyklė: Juridiniai asmenys deklaraciją teikia ir sumoka mokestį iki vasario 15 d. (avansiniai mokėjimai kas ketvirtį). Fiziniai asmenys mokestį sumoka iki gruodžio 15 d.
Norint išvengti šių ir kitų klaidų, rekomenduojama reguliariai tikrinti informaciją VMI ir savivaldybių svetainėse, o kilus abejonėms - kreiptis į mokesčių konsultantus. Supratimas apie mokesčių sistemą yra raktas į sklandų deklaravimą.
Apleisto Nekilnojamojo Turto Apmokestinimas
Savivaldybės turi teisę sudaryti apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašus. Į juos įtrauktiems objektams taikomas didesnis nei įstatyme numatytas NT mokestis. Tačiau jis taikomas toli gražu ne visiems pastatams. Pastebima, kad mieste gausu neprižiūrimų statinių, kurių savininkai piktnaudžiauja lengvatomis.
Pagal dabartinį įstatymą nekilnojamasis turtas neapmokestinamas, jeigu dar nėra užbaigta pastato statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas, atnaujinimas arba pastatas yra faktiškai nenaudojamas. Kadangi tokių darbų terminai nėra aiškiai apibrėžti įstatymu, neretai jie ilgam įstringa, o kritinės būklės pastatų savininkai ir toliau nesiima jokių veiksmų.
Kai kurie šeimininkai, pradėję statinio paskirties keitimo procesą, toliau jo nebetęsia. Taip apleisti komerciniai pastatai tampa gyvenamaisiais ir išvengia nekilnojamojo turto mokesčio. Kitur griuvėsiai virsta tiesiog sąvartynais vidury miesto.
Įstatymo pataisomis siekiama, kad mieste sumažėtų kritinės būklės pastatų, kurie ne tik darko miesto vaizdą, bet ir kelia realų pavojų juose ar šalimais jų gyvenantiems, dirbantiems miestiečiams. Taip pat atkreipiamas dėmesys į nekilnojamąjį turtą, kuris naudojamas ne pagal paskirtį, tačiau dėl teisinio statuso yra atleidžiamas nuo mokesčių.
Įstatymo išimtys yra taikomos bankrutavusių įmonių, taip pat visam tradicinių religinių bendruomenių, NT. Siūloma, kad tais atvejais, kai šių bendruomenių turtas yra naudojamas komerciniais tikslais ar yra apleistas, jis būtų apmokestinamas lygiai taip pat, kaip bet kuriam kitam asmeniui priklausantys objektai.
Pasitaikė atvejų, kai religinėms bendrijoms priklausančiuose pastatuose veikė komercinės įmonės. Pavyzdžiui, rastos automobilių remonto dirbtuvės ar kirpykla. Panašios tendencijos pastebimos ir su švietimo institucijomis. Antai senamiestyje kadaise veikusio naktinio klubo patalpos formaliai turi švietimo paskirties statusą, o pačiame Kauno centre prie daugiabučio stūksantis vieno aukšto apleistas komercinis statinys įregistruotas kaip gyvenamasis būstas.
Gudrauti naudojantis įstatymo spragomis nevengia ir pastatų „vaiduoklių“ šeimininkai, išsiimdami statybos leidimus, tačiau realiai nevykdydami jokių darbų. Pasitaiko, savivaldybės atstovų teigimu, kone kuriozinių atvejų, kai lentgaliais ar plokštėmis užkalus statinių langus bei duris, tvirtinama, esą tai yra tinkama jų priežiūra.
Sugriežtinus dabartinį NT įstatymą, jis leistų savivaldybėms apmokestinti NT mokesčiu pastatų savininkus, kurie neužtikrina saugumo reikalavimų ar piktybiškai vilkina darbus, nepriklausomai nuo statinio vertės. Taip pat tokia prievolė būtų taikoma nustačius, kad pastatas naudojamas ne pagal savo tiesioginę paskirtį. Tokiu būdu būtų taikomas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas (iki 3 proc.).
Apie Nekilnojamojo Turto Mokesčio Pakeitimus Nuo 2026 Metų
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja nekilnojamojo turto (NT) mokesčio sistema, kuri palies kiekvieną gyventoją, turintį nekilnojamojo turto, - nuo turinčių tik vieną būstą iki valdančių kelis objektus. Keičiasi ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) apskaičiavimo taisyklės, parduodant nekilnojamąjį turtą.
Nuo 2026 m. pagrindinis būstas į šią sistemą įtraukiamas tik tada, kai jo vertė viršija 450 000 eurų. Sutuoktiniams taikoma bendra - 900 000 eurų - riba. Viršijančiai daliai galioja tarifas nuo 0,1 iki 1 %, nustatomas konkrečios savivaldybės. Tad labai svarbu sekti konkrečios savivaldybės sprendimus dėl apmokestinamosios vertės ir tarifų patvirtinimo. Tikėtina, kad mokesčiai ženkliai skirsis gyvenantiems didmiesčiuose ar kurortinėse vietovėse ir mažuose miesteliuose.
Savivaldybės gali taikyti aukštesnį tarifą - net iki 4-5 % - neprižiūrimam ar nenaudojamam turtui.
Komercinės paskirties turtas (pavyzdžiui, biurai, sandėliai, prekybinės patalpos) taip pat priskiriamas prie apmokestinamo NT. Šiam turtui galios tie patys progresiniai tarifai (0-1 %), tačiau savivaldybės galės taikyti atskirus tarifus, priklausomai nuo paskirties.
Gyventojams sudaromos sąlygos nelaukti 10 metų, jei norima parduoti NT nemokant GPM. Nuo 2026 m. sausio 1 d. 10 metų laikymo reikalavimas trumpinamas iki 5 metų.
- Vienerių metų panaudojimo lengvata - jei deklaracija truko < 2 m., bet gautas pelnas per 12 mėn. panaudotas kitam būstui įsigyti.
- Svarbus aspektas - deklaracija turi atitikti realybę.
Svarbu įsivertinti konkrečios savivaldybės taikomus tarifus ir pasirūpinti apleisto turto sutvarkymu, kad nebūtų permokama.
NT mokesčių pakeitimų santrauka:
- Pagrindinis būstas iki 450 000 eurų (sutuoktiniams - 900 000 eurų) - neapmokestinamas NT mokesčiu.
- Kitas nekomercinis NT - taikoma progresinė mokesčių sistema (0-1 %).
- Apleistam turtui - galimas tarifas iki 5 %.
- GPM pardavimo atvejais: neapmokestinama, jei turtas išlaikytas ≥ 5 m. arba deklaruota gyvenamoji vieta ≥ 2 m.; arba, jei pelnas panaudotas naujam būstui per 12 mėn.
Klausimai Ir Atsakymai
Ar visada reikia mokėti NT mokestį, jei turiu būstą?
Ne, tik jei jūsų NT vertė viršija nustatytą ribą. Pirmas būstas ar vaikai gali lemti didesnę neapmokestinamą ribą.
Kaip sužinoti, ar man priklauso mokėti NT mokestį?
Prisijunkite prie VMI sistemos arba naudokite Registrų centro NT vertės įrankį. Jei viršijate ribą - mokestis taikomas.
Kur rasti tikslią savo NT vertę?
Registrų centro puslapyje - pagal adresą arba unikalaus numerio paiešką.
Ar reikia mokėti už paveldėtą turtą?
Taip, jei jo vertė viršija nustatytą ribą ir nėra taikomos paveldėjimo lengvatos.
Kaip deklaruoti, jei turtą pardaviau metų eigoje?
Deklaruoti reikia už laikotarpį, kai buvote savininku. Dalinė suma skaičiuojama proporcingai laikotarpiui.
Ar yra būdų sumažinti mokestį ar išvengti jo?
Taip, galima pasinaudoti lengvatomis (pirmas būstas, vaikų skaičius, etc.) arba tikslinti NT vertę, jei ji pervertinta.
Nauja NT Mokesčio Redakcija: Kas Keičiasi?
Nuo 2025 m. planuojami esminiai fizinių asmenų NT apmokestinimo pakeitimai. Fiziniams asmenims būtų taikomas 0,05 proc. - 4 proc. tarifas pagrindinio būsto mokestinei vertei, kuri viršija 1,5 savivaldybės medianos ribą.
Kiekviena konkreti miesto ar rajono savivaldybė, nustatydama tarifus, galės vadovautis tokiais kriterijais kaip NT paskirtis, jo naudojimas, teisinis statusas, NT mokestinė vertė, jo būklė bei techninės savybės, energetinis naudingumas, NTM kategorijos ir vieta žemėlapyje.
tags: #nekilnojamo #turto #mokestis #sutuoktiniams