Nekilnojamojo turto perrašymas dovanojimo būdu: apmokestinimas ir ginčijimo galimybės

Nekilnojamojo turto dovanojimas yra vienas iš būdų perleisti nuosavybę kitam asmeniui. Tačiau, norint padovanoti didelės vertės nekilnojamąjį turtą, būtina laikytis tam tikrų reikalavimų ir žinoti apie galimus apmokestinimo aspektus. Šiame straipsnyje aptarsime nekilnojamojo turto dovanojimo ypatumus, apmokestinimą bei galimybes ginčyti dovanojimo sandorį.

Svarbu žinoti, kad norint padovanoti didelės vertės nekilnojamąjį turtą - butą, namą ar žemės sklypą, vien geros širdies nepakanka. Privalu, kad turto dovanojimas būtų patvirtintas notariškai.

Notariniai veiksmai ir jų svarba

Notaras tvirtina sandorius, kuriems Civilinis kodeksas ar Civilinio kodekso numatytais atvejais kiti įstatymai nustato privalomą notarinę formą. Siekiant užtikrinti „vieno langelio“ principą turto pirkėjams nebereikia patiems kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją (VĮ Registrų centrą) dėl sutarties fakto ar nuosavybės teisių įregistravimo, visa tai atlieka notaras, patvirtinęs sandorį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalyje numatoma, jog nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14 500 Eur, turi būti notarinės formos. Tai reiškia, jog jei dovanojate turtą, kurio vertė atitinka arba viršija nurodytą sumą ir nepasirūpinate notaro patvirtinimu, ateityje gali kilti labai daug problemų dėl gautos dovanos deklaravimo ar ginčų su kitais į turtą pretenduojančiais asmenimis.

Taip pat, jei įgyjamas daiktas yra perkamas už paskolą ir įkeičiamas kreditoriui, notaras apie sudarytos hipotekos sutarties faktą informaciją perduoda viešam registrui. Be kita ko, valstybės registrų tvarkytojui perduodami duomenys apie notaro patvirtintus įgaliojimus ir vedybų sutartis.

Kiti notariniai veiksmai

  • Paveldėjimo bylų tvarkymas
  • Europos paveldėjimo pažymėjimo išdavimas
  • Nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimų išdavimas
  • Dokumentų nuorašų ir išrašų tvirtinimas
  • Parašo dokumentuose tikrumo liudijimas
  • Dokumentų pateikimo laiko tvirtinimas
  • Piniginių sumų priėmimas į depozitinę sąskaitą
  • Jūrinių protestų priėmimas
  • Vekselių ir čekių protestavimas
  • Vykdomųjų įrašų atlikimas
  • Duomenų apie juridinius asmenis tikrumo tvirtinimas
  • Juridinių asmenų steigimo dokumentų atitikties įstatymų reikalavimams tvirtinimas

Turto dovanojimas giminaičiams ir kitiems asmenims

Verta pastebėti, kad dovanojant nekilnojamąjį turtą giminaičiams - sutuoktiniui, vaikui (įvaikiui), tėvams (įtėviams), broliams, seserims ar seneliams, galioja jau minėti nekilnojamojo turto dovanojimo įstatymai. Jei nekilnojamojo turto vertė didesnė nei 14 500 Eur, turi būti sudaryta notarinė sutartis. Tuo atveju, kai yra dovanojamas didesnės kaip 1 500 Eur, bet mažesnės kaip 14 500 Eur vertės daiktas (pinigai ar kitas turtas), įstatymai numato rašytinės formos reikalavimą.

Pažymėtina, jog tais atvejais, kai nekilnojamas turtas dovanojamas asmenims, su kuriais nesieja giminystės ryšiai, svarbu laikytis tų pačių nekilnojamojo turto dovanojimo įstatymų.

Gauto dovanoto turto apmokestinimas

Akcentuotina, kad tam tikrais atvejais gavus dovanų didelės vertės nekilnojamąjį turtą, dovanos gavėjui gali tekti sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris kinta atitinkamai nuo turto vertės. GPM mokestis taikomas tiems, kurie gavo dovaną iš giminystės ryšiais nesusijusio asmens.

Pabrėžtina, jog šio mokesčio nereikia mokėti, kai turtas yra dovanojamas sutuoktiniui, vaikui (įvaikiui), tėvams (įtėviams), broliams, seserims ar seneliams.

Nusprendus parduoti dovanotą nekilnojamąjį turtą dažnas susiduria su tam tikromis problemomis ir neplanuotomis išlaidomis. Taip dažniausiai nutinka tuomet, kai dovanoto turto pardavimas vyksta nežinant visų įstatymų bei reikalavimų. Visų pirma, reikia akcentuoti, kad nekilnojamo turto pardavimas gali būti nenaudingas, jei turtą parduosite per greitai ar nesusipažinę su mokesčiais, kuriuos tam tikrais atvejais privalu sumokėti parduodant dovanotą nekilnojamąjį turtą. Tad labai svarbu žinoti, kada dovanoto turto pardavimas yra apmokestinamas ir kada jį galima parduoti.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2026 metų

Dovanoto turto pardavimo apmokestinimas

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pajamos už parduotą turtą, kuris buvo paveldėtas ar gautas kaip dovana, apmokestinamos GPM tuomet, jei įpėdinis ar dovanos gavėjas 10 metų nuo paveldėjimo ar dovanojimo datos neišlaikę savo nuosavybės teisės į paveldėtą ar dovanotą turtą. Tokiu atveju turi būti mokamas 15 proc. GPM, skaičiuojamas nuo gauto nekilnojamojo turto vertės prieaugio.

Kada nereikia mokėti GPM?

  • Tuo atveju, kai pardavėjas bent paskutinius 2 metus iki nekilnojamojo turto pardavimo gyveno tame būste ir ten buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą.
  • Taip pat GPM netaikomas, kai pardavėjas parduodame būste iki jo pardavimo gyveno trumpiau nei 2 metus, bet tame būste buvo deklaravęs savo gyvenamąja vietą ir pardavęs tą būstą gautas lėšas per 1 metus nuo pardavimo panaudojo kito Europos ekonominėje erdvėje esančio būsto įsigijimui.

Kada galima parduoti dovanotą turtą?

Dažnas klausimas: kada galima parduoti dovanotą turtą? Verta pastebėti, kad dovanotą nekilnojamąjį turtą, atsižvelgus į savo poreikius, galima parduoti bet kada. Tačiau skubėti nepatartina, nes skubus nekilnojamo turto pardavimas dažnu atveju nėra naudingiausias sprendimas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) straipsnyje aiškiai nurodoma, kad gyventojo pajamos, gautos už parduotą (ar dovanotą) nekilnojamąjį turtą, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu tas turtas gyventojo nuosavybėje buvo išlaikytas ne trumpiau kaip 10 metų.

Vis dėlto reikia žinoti, kad suma, gauta už parduotą dovanotą nekilnojamąjį turtą, apmokestinama ne visa. Pabrėžiama, jog yra apmokestinamas skirtumas, kuris apskaičiuojamas, iš pardavimo pajamų atėmus turto įsigijimo kainą ir privalomus mokėjimus, kurie pagrįsti dokumentais. Gautas skirtumas apmokestinamas, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Labai svarbu žinoti, kad dovanojimo būdu gauto turto įsigijimo kaina laikoma to turto gavimo dieną buvusi tikroji rinkos kaina.

Derėtų pabrėžti, kad žinodami visus paminėtus dovanoto turto pardavimo aspektus išvengsite netikėtumų ir finansinių nuostolių.

Nekilnojamojo turto registravimo įkainiai

Nekilnojamojo turto paveldėtojai, dėl didelių Registrų centro įkainių iki šiol atidėlioję paveldėto turto registravimą, nuo kovo 1-sios įsigaliojus atnaujintam įregistravimo kainų skaičiavimui, gali vėl kreiptis į notarus ir tapti visateisiais paveldėto turto valdytojais.

Kaip numatyta Vyriausybės nutarime, registruojant notarų sudarytas dovanojimo sutartis bei paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimus, nuo kovo 1-sios už valstybinės įmonės Registrų centro paslaugas bus mokamas atlyginimas kaip už vieno daikto registravimą, nepriklausomai nuo to, kiek daiktų yra registro įraše.

„Asmenys, paveldėję nekilnojamojo turto, tačiau iki šiol jo neregistravę, gali kreiptis į notarus. 2020 metų spalio 1 d. įsigaliojo nauji valstybės įmonės Registrų centro paslaugų įkainiai, pagal kuriuos už nuosavybės teisės įregistravimą į kiekvieną daiktą, nepriklausomai nuo jo vertės, Registrų centrui reikėjo mokėti 17,19 Eur dydžio atlyginimą. Įvestas vienodas atlyginimas už nuosavybės teisės į bet kokios vertės daikto įregistravimą tapo ypač jautriu klausimu regionuose, kur absoliučia dauguma atvejų Nekilnojamojo turto registre, be žemės sklypo ir gyvenamojo namo, dar būna įregistruota bent keletas ar net dešimtys objektų - ūkiniai pastatai, lauko virtuvės, malkinės, garažai, kiemo rūsiai, šiltnamiai, tvoros, lauko tualetai ir pan. Už nuosavybės teisės į kiekvieną iš jų įregistravimą sumokant po 17,19 Eur, registravimo procesas dažnai kainavo kelis šimtus ar net tūkstančius eurų.

Kilus visuomenės nepasitenkinimui, praėjusios kadencijos Vyriausybė 2020 m. gruodžio 2 dienos nutarimu pakoregavo Registrų centro įkainius, numatydama, kad nuo 2021 metų kovo 1 d.

Actio Pauliana: galimybė ginčyti dovanojimo sandorį

Actio Pauliana - tai kreditoriaus teisės gynimo būdas, leidžiantis ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kuriais sumažinamas skolininko turtas ir taip pažeidžiami kreditoriaus interesai. Šis institutas yra įtvirtintas Civilinio kodekso 6.66 straipsnyje.

Civilinio kodekso 6.66 straipsnis suteikia kreditoriui teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises. Ši teisė yra nukreipta prieš nesąžiningus skolininko veiksmus, kuriais siekiama išvengti prievolės įvykdymo.

Actio Pauliana instituto taikymas yra galimas, jei yra nustatytos visos būtinos sąlygos:

  1. Skolininko sudarytas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises.
  2. Skolininkas žinojo arba turėjo žinoti, kad sudarydamas sandorį pažeis kreditoriaus teises.
  3. Trečiasis asmuo, su kuriuo sudarytas sandoris, žinojo arba turėjo žinoti, kad skolininkas sudarydamas sandorį pažeidžia kreditoriaus teises.

Sąlygos, kurioms esant galima ginčyti dovanojimo sandorį

  • Kreditorius turi pagrįstą reikalavimo teisę į skolininką.
  • Skolininko sudarytas sandoris mažina jo turtą.
  • Skolininkas buvo nesąžiningas, sudarydamas sandorį.

Ieškinio senaties terminas

Ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu gali būti pareikštas per vienerių metų ieškinio senaties terminą nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

Teisinės pasekmės

Jei teismas patenkina actio Pauliana ieškinį, sandoris pripažįstamas negaliojančiu, o turtas grąžinamas į skolininko nuosavybę. Tai leidžia kreditoriui patenkinti savo reikalavimą iš susigrąžinto turto.

Svarbu

Svarbu atsiminti, kad actio Pauliana institutas skirtas subalansuoti kreditoriaus, skolininko ir trečiojo asmens interesus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina visas faktines aplinkybes ir sprendžia, ar sandoris pažeidė kreditoriaus teises ir ar yra pagrindas jį pripažinti negaliojančiu.

Kitos kreditorių gynybos priemonės

Be actio Pauliana, kreditoriai gali naudoti ir kitas teisines priemones savo interesams ginti:

  • Netiesioginis ieškinys
  • Sulaikymo teisė
  • Žalos prevencijos ieškinys

Išvados

Nekilnojamojo turto dovanojimas yra rimtas sandoris, reikalaujantis atidumo ir teisinio išmanymo. Svarbu laikytis visų įstatymų reikalavimų, įvertinti apmokestinimo aspektus ir žinoti apie galimas rizikas. Jei manote, kad jūsų teisės buvo pažeistos sudarytu dovanojimo sandoriu, kreipkitės į teisininkus dėl konsultacijos ir galimo actio Pauliana ieškinio pareiškimo.

tags: #nekilnojamo #turto #perrasymas #kitam #asmeniui #apskundimas