Nekilnojamojo turto sandoriai senyvo amžiaus žmonėms: patarimai ir galimybės

Senyvo amžiaus žmonėms neretai kyla klausimų, kaip pasielgti su jiems priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir kaip jį perleisti kitiems asmenims, kad galėtų ramiai mėgautis senatve. Apibendrinus, kiekvienas asmuo turi pats nuspręsti, kokio sandorio (dovanojimas, rentos sutartis ar testamentas) pagrindu jis nori perleisti jam priklausantį turtą įvertinęs siekiamus tikslus, kad senatvėje jaustųsi ramus.

Dovanojimo sutartis

Atkreiptinas dėmesys, kad dovanojimo sutartis laikoma sudaryta tuo momentu, kai turtas yra perduodamas apdovanotajam. Vadinasi, jeigu senyvo amžiaus žmogus padovanos turtą, šis jau nuo dovanojimo sutarties pasirašymo pas notarą momento taps apdovanotojo nuosavybe, todėl dovanotojas nebeturės teisių į jį. Pažymėtina, kad perdavus dovanojamą daiktą, dovanojimo sutartis laikoma įvykdyta ir dovanotojas savo valios nebegali atšaukti. Šis požymis skiria dovanojimo sutartį nuo testamento, nes testamentą galima bet kada pakeisti, papildyti arba panaikinti. Dovanojimo sutartis gali būti panaikinta tik išimtiniais atvejais.

Pažymėtina, kad pagal įstatymą galima sudaryti dovanojimo su sąlyga sutartį, tačiau dovanojimo sutartyje numatyta sąlyga gali būti susijusi tik su dovanojimo turto naudojimu tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, bet ne su rūpinimusi dovanotoju ar kitais trečiaisiais asmenimis. Pavyzdžiui, dovanojimo sutartyje negali būti numatyta, kad turtas yra dovanojamas su sąlyga, jog apdovanotasis rūpinsis dovanotoju, teiks jam išlaikymą ir kita.

Rentos sutartis

Kaip minėta, pagal rentos sutartį, viena šalis - rentos mokėtojas (rūpintis įsipareigojęs asmuo) įsipareigoja neatlygintinai arba mainais už jam nuosavybės teise perduodamą turtą (kilnojamąjį ar nekilnojamąjį daiktą, pinigų sumą) mokėti kitai šaliai - rentos gavėjui (rūpintis reikalaujančiam asmeniui) sutartyje numatytą pinigų sumą (rentą) arba kitaip išlaikyti rentos gavėją (Rūpinimosi reikalaujantį asmenį). Taigi, rentos sutartis skiriasi nuo dovanojimo sutarties, nes dovanojimo sutartis yra neatlygintinė.

Rentos sutartis gali būti terminuota arba nuolatinė (neterminuota). Taip pat rentos sutartis gali būti iki gyvos galvos - pagal šią sutartį rentos mokėtojas (asmuo, kuriam perduodamas nekilnojamasis turtas) periodiškai moka tam tikrą pinigų sumą visą rentos gavėjo (asmens, kuris perleido nekilnojamąjį turtą) gyvenimą.

Svarbu žinoti, kad rūpintis įsipareigojęs asmuo, kuriam pagal rentos sutartį perleidžiamas turtas, pats juo disponuoti turi ribotas galimybes - jis perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teisę į šį turtą gali tik turėdamas išankstinį rašytinį notariškai patvirtintą rūpinimosi reikalaujančio asmens sutikimą.

Rentos išpirkimo kaina nustatoma tokiu būdu: jeigu rentos išpirkimo kaina sutartyje nenurodyta, tai turtas, kuris buvo perduotas neatlygintinai kaip renta išperkamas kaina, kuri lygi metinės rentos ir perduoto turto vertės sumai. Kiekvienu konkrečiu atveju sutarties pažeidimas vertinamas individualiai, tačiau pažymėtina, kad neįrodžius netinkamo išlaikymo pareigų atlikimo iš rūpintis įsipareigojusio asmens pusės, sutarties nutraukti nepavyks.

Tais atvejais, kai iš esmės pažeidžiama rentos iki gyvos galvos sutartis, rūpinimosi reikalaujantis asmuo turi teisę reikalauti, kad rūpintis įsipareigojęs asmuo išpirktų rentą (išpirktų turto kainą) arba reikalauti nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius.

• 2) rentos iki gyvos galvos sutartyje leidžiama tik piniginė rentos mokėjimo forma, o išlaikymo iki gyvos galvos atveju renta gali būti tiek rūpinimosi reikalaujančio asmens aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais, maitinimu, o jeigu rūpinimosi reikalaujančio asmens sveikatos būklė reikalauja - jo priežiūra ligos atveju ir kita.
• Sutartyje taip pat gali būti numatyta rūpintis įsipareigojusio asmens pareiga apmokėti rūpinimosi reikalaujančio asmens laidojimo išlaidas.
• Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį turtą perleidęs asmuo gali būti aprūpintas gyvenamąja patalpa, drabužiais, maitinimu, o ligos atveju - jis gali būti slaugomas.

Testamentas

Svarbu paminėti, kad testamentai gali būti kelių rūšių, tai yra, oficialus testamentas, kuris sudaromas notarų biure ir asmeninis testamentas, kurį testatorius surašo ranka ir perduoda saugoti notarų biurui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui. To nepadarius, asmeninis testamentas po testatoriaus mirties per ne vėliau kaip vienerius metus turi būti pateiktas teismui tvirtinti.

Papildomai paminėtina, kad testamente gali būti numatytos tam tikros pareigos įpėdiniams, tačiau tik trečiųjų asmenų naudai (testamentinė išskirtinė).

Nekilnojamojo turto agento svarba

Nekilnojamojo turto rinka yra sudėtinga ir nuolat kintanti sritis, kurioje sėkmingam sandoriui būtinos specialios žinios ir patirtis. Šioje rinkoje svarbų vaidmenį atlieka nekilnojamojo turto tarpininkai, dar vadinami brokeriais arba agentais.

Kas yra nekilnojamojo turto agentūra?

Nekilnojamojo turto agentūra - tai įmonė, kuri veikia nekilnojamojo turto rinkoje kaip tarpininkas tarp pardavėjų ir pirkėjų, nuomotojų ir nuomininkų. Nekilnojamojo turto agentūra teikia klientams įvairias paslaugas:

• Namų, butų, kambarių, komercinių ir administracinių patalpų, sodybų, žemės sklypų ir kitų nekilnojamojo turto objektų pardavimą.
• Pirkimą.
• Nuomą.
• Keitimą.
• Turto vertinimą ir valdymą.
• Sutarčių ir investicinių projektų rengimą.
• Teisines konsultacijas.
• Pagalbą gaunant paskolas nekilnojamajam turtui įsigyti.
• Pagalbą tvarkant sandorių dokumentus ir juos įregistruojant valstybiniuose registruose.

Lietuvoje nekilnojamojo turto agentūros pradėjo kurtis 1990 m.

Nekilnojamojo turto brokeris: kas tai?

Nekilnojamojo turto (NT) brokeris arba agentas - tai tarpininkas, kuris už mokestį padeda klientams įsigyti, parduoti, nuomoti arba mainyti nekilnojamąjį turtą.

Lietuvoje tapti NT brokeriu yra paprasta - licencija neprivaloma, galima imtis šios veiklos vienam, galima jungtis prie įvairaus dydžio ir tipo bendrovių.

NT brokerio darbas masina pakankamai laisvu grafiku ir neblogu uždarbiu, tad atsiranda nemažai norinčių išbandyti save NT srityje. Tačiau neapsigaukite - neblogas uždarbis nereiškia, kad bus lengva, o laisvas grafikas - kad galėsite mažiau dirbti ir atostogauti, kada norite. Tai, kaip greitai galėsite save pavadinti profesionalu ir jūsų uždarbis priklausys nuo to, kiek daug ir sunkiai dirbsite bei kaip mokysitės iš savo klaidų.

Pagrindinės nekilnojamojo turto agento funkcijos

Nekilnojamojo turto agentas atlieka svarbias funkcijas, tokias kaip:

• Turto vertinimas: Padeda nustatyti objektyvią nekilnojamojo turto kainą.
• Rinkos analizė: Analizuoja rinkos tendencijas ir padeda klientams priimti informuotus sprendimus.
• Turto reklama: Rengia ir talpina skelbimus, reklamuoja nekilnojamąjį turtą įvairiose platformose.
• Derybos: Veda derybas tarp pirkėjų ir pardavėjų, siekia geriausių sąlygų savo klientams.
• Dokumentų tvarkymas: Rengia ir tvarko visus su sandoriu susijusius dokumentus.

Nekilnojamojo turto agento svarba

Nekilnojamojo turto agentas yra itin svarbus dėl kelių priežasčių:

• Laiko taupymas: Agentai sutaupo klientams daug laiko, atlikdami didžiąją dalį darbo, susijusio su turto paieška, vertinimu ir derybomis.
• Profesionalumas: Jie turi patirties ir žinių, leidžiančių užtikrinti sklandų sandorio eigą ir išvengti klaidų.
• Rinkos išmanymas: Agentai turi prieigą prie naujausios rinkos informacijos ir gali pasiūlyti vertingų įžvalgų bei patarimų.
• Derybų įgūdžiai: Jie geba efektyviai derėtis, siekdami gauti geriausias sąlygas savo klientams.

Kaip tapti nekilnojamojo turto agentu?

Norint tapti nekilnojamojo turto agentu, reikia atlikti šiuos veiksmus:

• Išsilavinimas: Nors specifinio išsilavinimo nereikalaujama, naudinga turėti žinių ekonomikos, teisės ar verslo srityse.
• Licencija: Daugelyje šalių reikia gauti nekilnojamojo turto agento licenciją, kurią išduoda atitinkamos institucijos po specialių kursų ir egzaminų.
• Patirtis: Pradėkite nuo darbo nekilnojamojo turto agentūroje, kad įgytumėte praktinės patirties ir išmoktumėte darbo subtilybių.
• Tinklas: Plėskite savo kontaktų tinklą, bendraukite su klientais, kolegomis ir kitais rinkos dalyviais.

Kaip pasirinkti nekilnojamojo turto agentą?

Renkantis nekilnojamojo turto agentą, svarbu atsižvelgti į šiuos veiksnius:

• Patirtis: Rinkitės agentą, turintį patirties ir gerų atsiliepimų.
• Specializacija: Pasirinkite agentą, kuris specializuojasi jums reikalingoje srityje (pavyzdžiui, gyvenamojo ar komercinio turto).
• Komunikacija: Agentas turi būti lengvai pasiekiamas, aiškiai komunikuoti ir teikti išsamią informaciją.
• Komisinių dydis: Sužinokite, kokį komisinį mokestį ima agentas ir ar jis atitinka rinkos standartus.

Nekilnojamojo turto agento privalumai

Nekilnojamojo turto agentai suteikia daug privalumų, kurie padeda pirkėjams ir pardavėjams pasiekti geriausius rezultatus:

• Rinkos žinios ir patirtis: Nekilnojamojo turto agentai turi gilias žinias apie vietinę rinką, jos tendencijas ir kainų svyravimus.
• Plačios reklamos galimybės: Agentai turi prieigą prie įvairių reklamavimo kanalų, įskaitant nekilnojamojo turto portalus, socialinius tinklus ir profesionalių tinklus.
• Profesionalios derybos: Derybų įgūdžiai yra viena iš pagrindinių agentų stiprybių.
• Teisinė ir administracinė pagalba: Nekilnojamojo turto sandoriai reikalauja daugybės teisinės ir administracinės dokumentacijos.
• Kontaktų tinklas: Agentai turi platų kontaktų tinklą, į kurį įeina kiti nekilnojamojo turto specialistai, teisininkai, vertintojai ir potencialūs pirkėjai ar nuomininkai.
• Laiko taupymas: Agentai atlieka didžiąją dalį darbo, susijusio su turto paieška, reklama, derybomis ir dokumentų tvarkymu, todėl klientai gali sutaupyti daug laiko ir pastangų.
• Rizikos mažinimas: Patyrę agentai žino, kaip atpažinti ir išvengti potencialių problemų, kurios gali kilti sandorio metu.

Notaro vaidmuo

Notaras tvirtina sandorius, kuriems Civilinis kodeksas ar Civilinio kodekso numatytais atvejais kiti įstatymai nustato privalomą notarinę formą. Siekiant užtikrinti „vieno langelio“ principą turto pirkėjams nebereikia patiems kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją (VĮ Registrų centrą) dėl sutarties fakto ar nuosavybės teisių įregistravimo, visa tai atlieka notaras, patvirtinęs sandorį. Taip pat, jei įgyjamas daiktas yra perkamas už paskolą ir įkeičiamas kreditoriui, notaras apie sudarytos hipotekos sutarties faktą informaciją perduoda viešam registrui.

Be kita ko, valstybės registrų tvarkytojui perduodami duomenys apie notaro patvirtintus įgaliojimus ir vedybų sutartis.

Notaro atliekami veiksmai:

• Paveldėjimo byla pradedama gavus įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
• Europos paveldėjimo pažymėjimo išdavimas.
• Notaras išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus.
• Notaras liudija parašo dokumentuose tikrumą.
• Notaras tvirtina dokumentų pateikimo laiką.
• Notaras perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
• Notaras priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas.
• Notaras priima jūrinius protestus.
• Notaras protestuoja vekselius ir čekius.
• Notaras surašo ir tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir tvirtina, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės.
• Notaras tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams.
• Notaras atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.
• Notaras išduoda notarinio registro išrašą.
• Notaras išduoda dingusio dokumento dublikatą.

Įgaliojimas

Įgaliojimas yra rašytinis dokumentas, fizinio asmens (įgaliotojo) duodamas kitam fiziniam asmeniui (įgaliotiniui), atstovauti jam (įgaliotojui), vykdant jo konkrečius su sveikata, finansais, turtu susijusius pavedimus. Įgaliojimą patvirtina notaras.

Įgaliotojas gali bet kada panaikinti kitam asmeniui duotą įgaliojimą.

Jeigu įgaliojimą skiria asmuo, kuris turi demenciją, svarbu užtikrinti, kad priimamas sprendimas įgyvendintų šio asmens laisvą valią. Notaras turi atidžiai vertinti, ar sprendimas duoti įgaliojimą atstovauti yra skiriamas laisva valia, suvokiant savo sprendimo pasekmes.

Išankstinis nurodymas

Išankstinis nurodymas yra rašytinis dokumentas, kuriuo asmuo nurodo, kaip turėtų būti sprendžiami klausimai dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo ateityje, kai jis dėl ligos ateityje bus pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Išankstinį nurodymą tvirtina notaras.

Asmens veiksnumo apribojimas

Demencijai progresuojant, tam tikru metu tenka priimti sprendimą apriboti asmens veiksnumą tam tikroje srityje, siekiant užtikrinti tiek paties asmens, turinčio demenciją, tiek aplinkinių saugumą ir gerovę. Asmenį pripažinti ribotai veiksniu arba neveiksniu tam tikrose srityse ir paskirti globėją ar rūpintoją gali tik teismas.

Pastaba: Kai dėl asmens neveiksnumo nustatymo kreipiasi vienas iš suinteresuotųjų asmenų, siekdamas tapti šio asmens globėju, kiti suinteresuotieji asmenys turi išreikšti savo raštišką sutikimą arba nesutikimą dėl to, kad besikreipiantysis taptų globėju.

Tekstą rengė Ieva Petkutė ir Deimantė Petkevičiūtė.

tags: #nekilnojamo #turto #sutarciu #sudarymas #sulaukus #senyvo