Publikacijoje nagrinėjami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme įtvirtintų teisės normų konkurenciniai aspektai, tvarkant architektūrinį ir urbanistinį paveldą. Atskleidžiama teisės normų taikymo specifika, analizuojant, kokios teisės normos ir kada taikytinos kaip lex specialis.
Galiojantis kultūros paveldo apsaugos teisinis reguliavimas nėra aiškus ir nuoseklus - įstatymuose įtvirtintos sąvokos stokoja aiškumo, atskiros normos turi prieštaravimų, neatskirta kontroliuojančių institucijų kompetencija, yra teisinio reguliavimo spragų, o tai trukdo tinkamai tvarkyti architektūrinį ir urbanistinį paveldą, kelia teisės taikymo ir aiškinimo problemų.
Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodoma, kad statyba yra veikla, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, pastatyti) naują ar rekonstruoti, remontuoti, nugriauti esamą statinį. Apibrėžimas taip pat apima įvairius statybos darbus, susijusius su kultūros paveldo statiniais ir statybomis kultūros paveldo objektų teritorijose.
Toks statybos apibrėžimas leidžia daryti išvadą, kad įstatyminis statybos teisinis reguliavimas taip pat apima kultūros paveldo tvarkybą. Tačiau įstatymų leidėjas tame pačiame įstatyme yra numatęs nuostatą, kad Statybos įstatymas netaikomas nustatant nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų, kultūros paveldo statinių tvarkymo ir su tuo susijusių procedūrų reikalavimus. Šiuos reikalavimus nustato Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, išskyrus pagrindinius statinių ir tyrėjų reikalavimus.
Aprašyta teisinė struktūra nustato konkretų teisinį reguliavimą, kai architektūrinio ir urbanistinio paveldo tvarkymą vienu metu reguliuoja skirtingos specialiosios teisės normos. Formaliu teisiniu vertinimu kultūros paveldo tvarkymas nėra veikla, lygi statybai: šios veiklos tikslai ir pobūdis skiriasi. Ypatingais atvejais kultūros vertybėse, teritorijose ir kultūros vertybių apsaugos zonose bus leidžiama statybos veikla.
Tokiai veiklai bus taikomas kitoks reguliavimas nei kultūros paveldo tvarkymui, tačiau ji bus papildomai vertinama pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatytus tikslus ir imperatyvus. Todėl, priklausomai nuo veiklos rūšies kultūros vertybėse, teritorijose ir kultūros vertybių apsaugos zonose, bus taikomos tiek kultūros paveldo tvarkymą reglamentuojančios teisės normos, tiek statybos veiklą reglamentuojančios teisės normos kaip lex specialis. Tai suponuoja specifinę kompetenciją (apibrėžtą teisės aktuose) viešojo administravimo institucijoms, kurios vykdo tokios veiklos kontrolę.
Šią problematiką iliustruoja lentelė, kurioje pateikiami pavyzdžiai, kaip skirtingi įstatymai reglamentuoja panašias situacijas:
| Veikla | Reglamentavimas pagal Statybos įstatymą | Reglamentavimas pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą |
|---|---|---|
| Kultūros paveldo objekto rekonstrukcija | Reikalavimai statybos leidimui, projektinei dokumentacijai | Specialūs paveldosaugos reikalavimai, tvarkybos darbų leidimas |
| Statyba kultūros paveldo teritorijoje | Bendrieji statybos reikalavimai | Papildomi apribojimai, derinimas su paveldosaugos institucijomis |
tags: #nekilnojamojo #kulturos #paveldo #tvarkybos #ir #statybos