Informacija šiuolaikiniame pasaulyje yra vienas labiausiai vertinamų ir tuo pačiu labiausiai saugomų dalykų. Kasdieniniame gyvenime susiduriame su asmens duomenų bei kitos informacijos perdavimu ir gavimu. Įprasta galvoti, kad duomenys, kurie yra renkami ir saugomi viešajame sektoriuje, lieka tik šio sektoriaus žinioje. Tačiau situacija keičiasi - Lietuvoje vis daugiau duomenų tampa atviri visuomenei.
Didžiausių šalies registrų tvarkytojas Registrų centras savo iniciatyva visuomenei atvėrė pirmuosius atvirų duomenų rinkinius. Pirmuoju etapu visuomenei publikuojama Nekilnojamojo turto registre sukaupta nuasmeninta informacija apie beveik 5 mln. objektų.
Duomenų analizės technologijos | Data Analysis Technologies | VILNIUS TECH
Atvertų duomenų nauda ir panaudojimo galimybės
„Atveriami nekilnojamojo turto registre sukaupti duomenys yra paklausiausi ir plačiausiai panaudojami iš visų valstybės kaupiamų duomenų. Jais gali pasinaudoti ir inovatyvius sprendimus kuriantys startuoliai, ir verslas, ir viešojo sektoriaus institucijos. Kitaip tariant, atvirų duomenų naudą vienaip ar kitaip turėtų pajusti kiekvienas šalies gyventojas.
Antradienį publikuota pirmoji ir didžiausia šiemet suplanuota atvirų duomenų dalis - Nekilnojamojo turto registre sukaupti duomenys apie Lietuvoje esančius pastatus ir žemės sklypus, detalizuotos šių NT objektų savybės, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių NT sandorių statistika, NT kainų indeksai, kita aktuali informacija.
Net neabejotina, kad prieiga prie tokio informacijos resursų fondo yra ne tik patraukli, bet ir naudinga visuomenei ir verslui.
Teisinis duomenų atvėrimo pagrindas
Koks yra duomenų atvėrimo teisinis pagrindas? Duomenų atvėrimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, kuris įgyvendinant 2019-06-20 Europos parlamento ir tarybos direktyvą (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (toliau - Direktyva) 2021-07-17 buvo pakeistas ir pervadintas į Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymą (toliau - Įstatymas).
Įstatymo tikslas yra sureguliuoti duomenų, kuriais disponuoja viešasis sektorius, gavimo ir panaudojimo procesą privatiems asmenims. Kam taikomas Įstatymo reikalavimas atverti duomenis visuomenei? Kokios yra Įstatymo išimtys?
Žinoma, yra iš išimčių, reiškiančių, kad ne visi viešojo sektoriaus naudojami duomenys yra skirti atvirai prieigai. Įstatyme yra numatytas duomenų išimčių sąrašas, kuriems netaikomas atvėrimo reikalavimas:
- duomenys, kurie nėra institucijos viešoji funkcija, išskyrus informacija apie darbo užmokestį;
- duomenys, į kuriuos trečiosios šalys turi intelektinės nuosavybės teises;
- duomenys, kurių teikimą draudžia arba riboja teisės aktai, pvz. asmens duomenų apsauga.
Duomenų rinkimo procesas ir Lietuvos atvirų duomenų portalas
Iki duomenų atvėrimo gyvavęs sąlyginis duomenų rinkimas pavieniams naudotojams buvo nepatogus procesas. Gauti informaciją iš viešojo sektoriaus buvo galima, tačiau rinkti duomenis tekdavo iš skirtingų viešojo sektoriaus institucijų, kuriose informacija gali būti pateikiama skirtingomis formomis ir pagal skirtingas taisykles, be to, už gautus duomenis tenka susimokėti, jei to prašo institucija.
Siekiant skatinti inovacijas, Direktyvoje Europos Sąjungos valstybėms narėms yra numatyta pareiga dėti pastangas bendro duomenų prieigos punkto sukūrimui. Lietuvos atvirų duomenų portalas yra nuolatos pildomas ir atnaujinamas, o šiuo metu jame skelbiama daugiau nei 1600 duomenų rinkinių iš 138 organizacijų.
Naudojantis portalu, jame galime išsirinkti dominančius duomenis tiek apie atskiras organizacijas (valstybės ir savivaldybių įmones, institucijas ir kt.), tiek pagal dominančias temas - energetika, aplinka, kultūra, sveikatos apsauga ir t.t.
Lietuvos atvirų duomenų portale nuolat talpinama vis daugiau atviro tipo duomenų, kuriuos pateikia viešojo sektoriaus subjektai. Augantį susidomėjimą šia naujove rodo tai, kad per paskutinius dvejus metus 10 000 unikalių vartotojų įvairius duomenų rinkinius atsisiuntė jau daugiau kaip 250 000 kartų.
Ekonominė nauda ir Lietuvos pozicija Europoje
Pagal statistinius tyrimus, valstybinių duomenų atvėrimas galėtų sukurti nuo 0,4 iki 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto, kas Lietuvai atitinkamai reikštų nuo 200 iki 750 mln. eurų.
Galima pasidžiaugti, kad 2021 metų pabaigoje Europos duomenų portalo kasmetiniame tyrime Lietuva pagal atvirų duomenų portalo sritį pateko į pirmąjį dešimtuką, o pagal bendrus rezultatus užima net 14-ąją vietą tarp 34 šalių ir yra priskirta „sparčių sekėjų grupei“, kuriai priklauso tokios šalys kaip Danija, Norvegija, Vokietija, Nyderlandai ir kt.
Pavyzdžiai atvertų duomenų rinkinių:
- Lietuvos Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pastatų ribos ir kiti erdviniai duomenys.
- Nekilnojamojo turto registre (NTR) įregistruotų patalpų duomenys pagal savivaldybes (rinkinių grupė, viso 60 vnt.).
- Nekilnojamojo turto registre (NTR) įregistruotų inžinerinių statinių duomenys pagal savivaldybes (rinkinių grupė, viso 60 vnt.).
- Nekilnojamojo turto registre (NTR) įregistruotų pastatų duomenys pagal savivaldybes (rinkinių grupė, viso 60 vnt.).
- Nekilnojamojo turto registre (NTR) įregistruotų žemės sklypų duomenys pagal savivaldybes (rinkinių grupė, viso 60 vnt.).
Duomenys atverti pagal tarptautinę Creative Commons Attribution 4.0 licenciją su naudojimo ir platinimo sąlygomis, kurių ženklinimo simbolis CC BY 4.0.
tags: #nekilnojamojo #turto #duomenu #atverimas