Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje patiria įvairių iššūkių ir pokyčių, ypač dėl geopolitinės situacijos ir didėjančio užsieniečių susidomėjimo įsigyti būstą šalyje. Šiame straipsnyje aptariama NT įsigijimo užsieniečiams situacija, apribojimai, kainų dinamika ir kiti svarbūs aspektai.
Būsto įsigijimas užsieniečiams Lietuvoje
Užsieniečiai, nepriklausomai nuo jų pilietybės, paprastai gali įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje be specialaus leidimo iš vietos valdžios institucijų. ES piliečiams nėra jokių apribojimų, tačiau ne ES piliečiams gali būti tam tikrų ribojimų, ypač kalbant apie žemės įsigijimą.
Norint turėti nuosavybę Lietuvoje, nereikia būti rezidentu, tačiau nuosavybės turėjimas automatiškai nesuteikia teisės į leidimą gyventi Lietuvoje.
SVARBU: Šiuo metu Rusijos piliečiams, neturintiems leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, draudžiama pirkti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.
Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje
Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai auga. Kainos priklauso nuo miesto, jo rajono, buto būklės, dydžio ir kitų veiksnių, tokių kaip šildymo sistema bei atstumas nuo darželių ir mokyklų.
Vidutinės kvadratinio metro kainos įvairiuose miestuose gali skirtis net kelis kartus:
- Vilniaus centre: nuo 2 100 iki 7 000 EUR už kv. m
- Kauno centre: nuo 1 600 iki 3 700 EUR už kv. m
- Klaipėdos centre: nuo 1 200 iki 3 300 EUR už kv. m
- Šiaulių centre: nuo 920 iki 2 000 EUR už kv. m
Jei ieškote modernaus ~50 kv. m naujos statybos buto prestižinėje Vilniaus vietoje, galite tikėtis, kad kaina viršys 200 000 EUR.
Vidutines nekilnojamo turto kainas skirtinguose Lietuvos miestuose galite pasitikrinti čia.
NEKILNOJAMOJO TURTO PIRKIMAS ITALIJOJE UŽSIENIEČIAMS 2025 M. VADOVAS
Nekilnojamojo turto skelbimai
Skelbimų apie parduodamus būstus galite rasti svetainėse:
- aruodas.lt
- alio.lt
- capital.lt
- domoplius.lt
- ntportalas.lt
- realu.lt
- skelbiu.lt
Būsto pirkimo procesas
Nekilnojamasis turtas gali būti parduodamas tiesiogiai savininko arba per nekilnojamojo turto agentūrą, atstovaujančią savininkui. Įsigyjant būstą yra pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis.
Yra du mokėjimo variantai: nuosavos lėšos arba banko suteikta būsto paskola. Dažniausiai ne ES piliečiams taikomos griežtesnės sąlygos - gali reikėti didesnio pradinio įnašo, kartais iki 40% būsto vertės, taip pat gali būti taikomos didesnės palūkanos.
Atkreipkite dėmesį, kad pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, o nuosavybę reikia užregistruoti Registrų centre.
Perkant nekilnojamąjį turtą Lietuvoje reikės sumokėti notaro mokestį, kuris sudaro 0,45% nuo sandorio sumos. Taip pat bus papildomų mokesčių už turto teisinio statuso patikrinimą įvairiuose registruose, pavyzdžiui, dėl esamų hipotekų. Notaras, tvarkantis jūsų sandorį, suteiks tikslią informaciją apie šias papildomas išlaidas.
Be to, teks sumokėti už įsigyto turto registravimą Registrų centre. Mokestis priklauso nuo registruojamo turto tipo, rinkos vertės ir registracijos termino (trumpesnis registracijos laikotarpis - didesnis mokestis).
SVARBU: Nekilnojamojo turto įsigijimas nesuteikia teisės gyventi Lietuvoje.
Žemės pirkimas Lietuvoje
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalį, užsienio piliečiai gali įsigyti žemės, jei atitinka tam tikrus kriterijus. Žemės sklypą gali įsigyti tik asmenys ir subjektai, atitinkantys Europos ir Transatlantinius kriterijus.
Kurie užsieniečiai gali įsigyti žemę Lietuvoje?
- Juridiniai asmenys: Įmonės, įsteigtos ES valstybėse narėse, Europos laisvosios prekybos asociacijos (EFTA) valstybėse narėse arba laisvose ekonominėse zonose
- Fiziniai asmenys: ES ir EFTA valstybių narių piliečiai; nuolatiniai ES ir EFTA valstybių narių gyventojai; nuolatiniai Lietuvos gyventojai, net jei jie nėra Lietuvos piliečiai
Žemės paveldėjimas Lietuvoje
Lietuvos piliečio mirties atveju jų žemę gali paveldėti užsieniečiai, tačiau yra tam tikros taisyklės, priklausomai nuo to, ar užsienio paveldėtojas atitinka Europos ir Transatlantinius kriterijus.
Jei užsienio paveldėtojai neatitinka nustatytų kriterijų, jie gali gauti piniginę vertę už parduotą žemę. Jei paveldėtojai atitinka kriterijus, jie gauna pilnas nuosavybės teises.
Ar užsienio juridinis asmuo, Lietuvoje įsigijęs nekilnojamąjį turtą, privalo registruotis mokesčių mokėtoju?
Užsienio juridiniai asmenys, Lietuvoje įsigiję nekilnojamąjį turtą arba ilgiau kaip vienam mėnesiui perėmę iš fizinio asmens, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos privalo registruotis mokesčių mokėtoju.
Detalesnę informaciją apie nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimą ir mokėjimą galite rasti čia. Informaciją, kaip įsiregistruoti į mokesčių mokėtojų registrą, rasite čia.
Investicijos į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje
Investavimas į nekilnojamąjį turtą dar niekada nebuvo toks patrauklus Vidurio ir Rytų Europoje, kur tokios šalys kaip Lietuva siūlo geriausią investicijų grąžą tiems, kurie nori užsidirbti nekilnojamojo turto rinkoje.
Remiantis Jungtinėje Karalystėje (JK) įsikūrusios perkraustymo įmonės „1st Move“ neseniai atliktos studijos, Lietuva - geriausias pasirinkimas norintiems investuoti į nekilnojamąjį turtą.
Lietuvos sostinėje Vilniuje galima tikėtis 5,65 proc. vidutinio nuomos pelningumo.
Lietuvoje nuomos kainos yra aukštos - padidėjo daugiau nei 170 proc., palyginti su 2015-aisiais, teigia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Pajamų mokestis vidutinio dydžio - 15 proc. Užsieniečiams leidžiama įsigyti nekilnojamojo turto.
Antroje vietoje - Estija. Šioje Baltijos valstybėje nekilnojamojo turto gali įsigyti ir nenuolatiniai jos gyventojai. Mokesčiai palyginti nedideli, o nuomos kainos - aukštos, taigi, metinis bendrasis nuomos pelningumas siekia 4,5 proc. (nuomos pajamų mokestis - 20 proc.).
Nuomos rinkos iššūkiai
NT brokeris Mantas Mikočiūnas atkreipė dėmesį į tai, kad sostinėje gerokai išaugo tiek nuomos paklausa, tiek kaina. Į Vilnių gyventi atvyksta ne tik karo pabėgėliai iš Ukrainos, bet ir baltarusiai.
M. Mikočiūno teigimu, nuomos kainos pakilo apie 10-15 proc. Tačiau tai dar ne nuomos piko metas, kuris ateis liepą ir rugpjūtį, kai būsto ieškos studentai.
Vyresni nuomotojai nepasitiki užsieniečiais. Anot pašnekovo, butus nuomoti užsieniečiams labiausiai bijo vyresni, nuo 50 metų žmonės.
Mažėjanti nuomojamų būstų pasiūla. Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovo Mindaugo Statulevičiaus teigimu, šiuo metu rinkoje yra vos 400 butų skirtų nuomai. Jeigu palyginsime su sausio mėnesiu, nuomos pasiūla siekė 2 tūkst. butų.
tags: #nekilnojamojo #turto #isigijimas #uzsienieciams