Nuosavybės teisė yra vienas svarbiausių civilinės teisės institutų, užtikrinančių asmens galimybę valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Šiame straipsnyje aptarsime nekilnojamojo turto savininko teises ir pareigas, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais.
Pagrindinės sąvokos
Prieš gilinantis į konkrečias teises ir pareigas, svarbu apibrėžti pagrindines sąvokas:
- Nekilnojamasis turtas: žemė, pastatai, statiniai ir kiti objektai, kurie yra neatsiejamai susiję su žeme ir negali būti perkelti iš vienos vietos į kitą nepadarant jiems žalos.
- Savininkas: asmuo, turintis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą.
Savininko teisės
Savininkas turi šias pagrindines teises:
- Valdymo teisė: teisė faktiškai valdyti nekilnojamąjį turtą.
- Naudojimo teisė: teisė naudoti nekilnojamąjį turtą savo poreikiams ar kitais tikslais, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių.
- Disponavimo teisė: teisė perleisti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą kitiems asmenims (parduoti, dovanoti, išnuomoti ir pan.).
Taip pat svarbu pažymėti, kad kilus abejonėms dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota.
Kito pirkėjo pridėjimas prie sutarties (skėtinė sutartis)
Savininko pareigos
Savininkas privalo:
- Laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, susijusių su nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu.
- Gerbti kitų asmenų teises ir interesus, pavyzdžiui, kaimynų teises.
- Mokėti mokesčius, susijusius su nekilnojamuoju turtu (nekilnojamojo turto mokestį, žemės mokestį ir pan.).
- Tinkamai prižiūrėti nekilnojamąjį turtą, užtikrinti jo saugumą ir techninę būklę.
Pavyzdžiui, buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.
Nuosavybės teisės įgijimas
Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą gali būti įgyjama įvairiais būdais:
- Pirkimo-pardavimo sutartis.
- Dovanojimo sutartis.
- Paveldėjimas.
- Statyba.
- Įgyjamoji senatis.
- Kiti įstatymų nustatyti pagrindai.
Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Šiuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu. Šalis, nepagrįstai vengusi įregistruoti nuosavybės teisės perėjimą, turi atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus nuostolius.
Nuosavybės teisės apribojimai
Nuosavybės teisė gali būti apribota įstatymų nustatytais atvejais:
- Servitutai (teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju turtu).
- Hipoteka (įkeitimas).
- Nuoma.
- Kiti apribojimai, nustatyti įstatymuose ar teismo sprendimuose.
Svarbu pažymėti, kad nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties, keisti nuomos teisę ar perduoti ją kaip turtinį įnašą ar kitaip ją suvaržyti tik gavęs išankstinį rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis.
Bešeimininkis turtas
Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą.
Radiniai
Radęs pamestą daiktą asmuo privalo grąžinti jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas. Daiktą radęs asmuo ar policija perduotą rastąjį daiktą privalo saugoti šešis mėnesius. Saugojimo metu radiniu negalima naudotis. Jeigu per tą laiką paaiškėja daiktą pametęs asmuo, daiktas jam grąžinamas, bet prieš tai jis turi atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas. Jeigu pametęs daiktą asmuo per nurodytą laiką nepaaiškėja, daiktas neatlygintinai pereina radusiojo nuosavybėn su sąlyga, kad šis sutinka atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas, jei radinį saugojo ne jis.
Jeigu bešeimininkis ir rastas daiktas dėl ilgo laikymo gali sugesti ar prarasti dalį vertės, tai policija, finansų, kontrolės ar savivaldybės institucija privalo imtis priemonių, kad daiktas, esant galimybei, būtų parduotas, o už jį gauti pinigai išsaugoti pametusiam ar kitaip praradusiam daiktą asmeniui.
Asmuo, radęs daiktą ir grąžinęs jį pametusiam asmeniui arba nustatyta tvarka perdavęs jį policijai, turi teisę gauti iš pametusio daiktą asmens išlaidas daiktui saugoti ir perduoti, atlyginimą ir užmokestį už radimą. Užmokestis už daikto radimą negali būti mokamas, jeigu radęs daiktą asmuo nustatytu laiku ir tvarka nepranešė apie radinį ar klausiamas nuslėpė patį radimo faktą.
Svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte ieškoti lobio draudžiama. Asmuo, kuris rado lobį svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte atsitiktinai arba turėdamas savininko leidimą ieškoti lobio, gauna vieną ketvirtadalį lobio, o kiti trys ketvirtadaliai tenka žemės ar kito daikto, kuriame buvo rastas lobis, savininkui, jeigu jie nesusitarė kitaip. Istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turintis lobis gali būti paimamas pagal įstatymą visuomenės poreikiams.
Išvada
Nekilnojamojo turto savininko teisės ir pareigos yra glaudžiai susijusios ir turi būti įgyvendinamos vadovaujantis įstatymais ir gerbiant kitų asmenų teises. Savininkas turi ne tik teisę valdyti, naudoti ir disponuoti savo turtu, bet ir pareigą jį tinkamai prižiūrėti ir laikytis įstatymų reikalavimų.
tags: #nekilnojamojo #turto #objekto #savininkas