Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja nekilnojamojo turto registravimo tvarką, daiktines teises į jį, šių teisių suvaržymus bei juridinius faktus. Įstatymas, reglamentuojantis nekilnojamojo turto registro ir jo duomenų tvarkymą, buvo priimtas 1996 m. rugsėjo 24 d. Nr. I-1543 (įstatymo nauja redakcija nuo 2024 01 01 pagal LR 2022 12 23 įstatymą Nr. XIV-2150, TAR, 2022-12-30).
Šiame straipsnyje apžvelgiama naujausia Nekilnojamojo turto registro nuostatų redakcija, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymus ir reglamentus.
Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti.
Pagrindinės Įstatymo Nuostatos
Šis įstatymas apibrėžia nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcijas, užtikrina nekilnojamojo turto registre esančių duomenų teisingumą ir apsaugą.
Įstatymo objektas:- Nekilnojamieji daiktai
- Daiktinės teisės į juos
- Šių teisių suvaržymai
- Juridiniai faktai
Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą.
Duomenų įrašymo momentu laikomas Centrinio registratoriaus patvirtinimas apie duomenų įrašymą į centrinį duomenų banką. Duomenų įrašymo į centrinį duomenų banką tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai.
Nustatyta tvarka užregistruoti objektų duomenys įgauna juridinę galią ir tampa valstybės teisinio reguliavimo objektu, svarbiu oficialios informacijos apie šalies objektus šaltiniu, integravimosi į pasaulines informacines sistemas ir Lietuvos įvaizdžio kūrimo pagrindu.
Siekiant užtikrinti aukštą gyventojų pragyvenimo lygį, viešą ir kokybišką valstybės valdymą ir pramonės konkurencingumą, valstybės ir ūkio subjektai naudoja duomenis, kurie būtini jų veiklai vykdyti ir kuriuos valstybės valdymo politika numato viešai registruoti. Šios informacinės technologijos.
Nekilnojamojo Turto Registro Sistemos Samprata
Nekilnojamojo turto registro sistema suprantama, kaip vieninga teisinis, organizacinis, duomenų tvarkymo ir teikimo procedūrų visuma, susieta techniniais, teisiniais ir organizaciniais ryšiais, kuri skirta Nekilnojamojo turto objektų ir teisių į juos registravimui bei apskaitai ir duomenų mainams sistemos viduje ir išorėje bei informacijos teikimui suinteresuotiems asmenims.
Šio registro sistemos esmė - elementų ir jos grupių jungimasis į vieningą visumą vienodo pobūdžio ryšiais, tuomet atskiri registrai atlikdami jiems nustatytas funkcijas sąveikauja. Taigi sąveika yra vienas iš Nekilnojamojo turto registro sistemos svarbiausių požymių, dėl kurios registrai nebūtų sistema, o tik atskirų registrų rinkinys.
Duomenų Įrašymas Į Registrą
Duomenys į nekilnojamojo turto registrą įrašomi, kai atitinkami duomenys įrašomi į centrinį duomenų banką. Duomenų įrašymo į centrinį duomenų banką tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai.
Svarbu:
- Žemės sklypas negali būti registruojamas kaip priklausinys.
- Atskiri nekilnojamojo turto objektai registruojami tik statiniai, kuriems nėra suteiktas unikalus numeris.
Prašymų Registravimo Tvarka
Daiktinės teisės, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai registruojami prašymų registravimo knygoje. Prašyme nurodoma, kokie daiktiniai teisės, bei juridiniai faktai ir koks teritorinio registratoriaus įgaliotų asmenų sprendimas buvo priimtas.
Terminai:
- Iki 2015 m. lapkričio 1 d. - dešimt darbo dienų po prašymo padavimo dienos.
- Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. - ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po prašymo padavimo.
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako daryti žymą, jei sandorio pagrindiniai duomenys prieštarautų šio įstatymo nuostatoms.
Sprendimų Apskundimo Tvarka
Asmenys, nesutinkantys su teritorinio registratoriaus sprendimais, turi teisę juos apskųsti centriniam registratoriui per 30 dienų nuo registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Skundus nagrinėja bei sprendimus priima Centrinio registratoriaus sudaryta komisija.
Atsisakymas įregistruoti:
- Pažeidžia įstatymus
- Pažeidžia trečiųjų asmenų teises
- Kelia abejonių dėl pateiktų dokumentų teisėtumo
Jeigu registratorius atsisako įregistruoti daiktines teises, jis privalo apie tai pranešti prašymą pateikusiam asmeniui.
42 Straipsnis: Duomenų Teikimas ir Naudojimas
42 straipsnis reglamentuoja duomenų teikimą ir naudojimą:
- Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
- Teisę gauti duomenis iš registro turi visi fiziniai ir juridiniai asmenys.
- Duomenys teikiami neatlygintinai valstybinėms institucijoms, kurioms jie reikalingi funkcijoms vykdyti.
- Kitiems asmenims duomenys teikiami atlygintinai Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka pagal duomenų teikimo sutartis arba pagal asmenų prašymus.
- Duomenų teikimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai.
Nekilnojamojo turto registro duomenys kaupiami ir saugomi nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke.
Atsakomybė: Asmenys, kaltę įvykdę teisės pažeidimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Nekilnojamojo turto registras reorganizuojamas ir likviduojamas įstatymu.
Pagrindiniai Straipsniai ir Nuostatos
Žemiau pateikiami pagrindiniai straipsniai, apibrėžiantys nekilnojamojo turto registro tvarkymo principus:
- 1 straipsnis
- 2 straipsnis
- 1.
- 2.
- 3.
- 3 straipsnis
- 1.
- 2.
- 4 straipsnis
- 5 straipsnis
- 1.
- 2.
- ...
Duomenų Teikimas ir Informacijos Gavimas
Informacija teikiama vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. nuostatomis.
Skundų Nagrinėjimo Komisija
Skundai nagrinėjami nagrinėjimo komisijos (toliau - Komisija) tvarka. Sprendimai atnaujinami tvarkytojo sprendimo priėmimo dieną. Jei pareiškėjas nepašalina skundo trūkumų per nustatytą laiką nuo dienos, kai jam buvo išsiųstas pranešimas dėl trūkumų pašalinimo, skundas gali būti atmestas.
Svarbios Datos ir Terminai
Svarbu atkreipti dėmesį į terminus, susijusius su skundų teikimu ir trūkumų pašalinimu, kad būtų užtikrintas sklandus procesas.
Išimtys
Yra nustatytos išimtys, kurios gali turėti įtakos nekilnojamojo turto registrui. Būtina atsižvelgti į šias išimtis, siekiant užtikrinti teisingą duomenų tvarkymą.
Problemos Ir Iššūkiai
Pagrindinė problema yra tai, kad Nekilnojamojo turto registro savalaikis informacijos apsikeitimas su kitais valstybės registrais yra realizuotas nepakankamai. Nepakankamai subalansuota Nekilnojamojo turto registro sistema turi neigiamos įtakos valstybės registrų integralios sistemos kūrimui ir nagrinėjamo registro veiklai.
Nekilnojamojo turto registro duomenys, kurie reikalingi viešojo administravimo institucijoms pavestoms funkcijoms vykdyti, susijusiems registrams teikiami atlygintinai, todėl institucijos atsisako naudotis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teikiamomis paslaugomis, o reikalauja iš pirminio šaltinio duomenis ir dokumentus pateikti pakartotinai.
Taip skirtinguose valstybės informaciniuose šaltiniuose duomenys renkami pakartotinai, nors pakartotinis duomenų rinkimas iš pirminio šaltinio, viešojo administravimo subjektams, prieštarauja Valstybės registrų įstatyme įtvirtintoms imperatyviosioms normoms. Šios informacijos dokumentų rinkimas iš asmens, nors šie duomenys jau sukaupti valstybės informacinėse sistemose, lemia tai, kad atskiruose registruose apie tą patį objektą duomenys yra skirtingi ir todėl gali klaidinti informacijos naudotojus.
Be to lėšos naudojamos neracionaliai, netaupiai ir duomenų teikėjams sukelia nepatogumus. Probleminė sritis yra informacinės technologijos, nes jų sparti plėtra leidžia realizuoti naujas galimybes ir tobulinti Nekilnojamojo turto registro sistemą.
Šiau teisinis reglamentavimas vėluoja ir to pasekmė yra vakumas, kuriame veikia socialiniai santykiai, neapibrėžti teisės aktuose. Toks reagavimas į technologinius iššūkius sukelia didelius skirtumus teisės aktų leidyboje ir taip pažeidžiamas teisinis santykių reguliavimo principas.
Teisinė sistema turi suformuoti sąvokas ir sukurti teisines priemones sąvokose nurodytam reiškiniui identifikuoti. Teisinis reglamentavimas, nukreiptas į elektroninį duomenų tvarkymą, turi ne tik sunorminti registruojamų objektų duomenų tvarkymą, bet ir atsižvelgus į technologines galimybes numatyti šios veiklos efektyvumo didinimą ir tobulinimą.
Duomenų tvarkymo reglamentavimas negali būti orientuotas į technologijos galimybes, pirmiausia jis turi užtikrinti Nekilnojamojo turto registro sistemos reikalavimus ir tikslus.
Nauja Tvarka Ir Elektroninės Sistemos
Pranešime primenama, kad nauja tvarka atsirado gruodžio pabaigoje Vyriausybės priimtu nutarimu, kuriuo pakeisti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai. Jais įtvirtinta, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylos tikrinti ir derinti Nacionalinei žemės tarnybai ir/arba Registrų centrui bus teikiamos tik elektroniniu būdu per Registrų centro sukurtas ir tvarkomas Nekilnojamojo turto registro posistemes „Matininkas“ ir „GeoMatininkas“.
Daugelis matininkų nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų elektronines bylas rengė dar prieš minėtus pakeitimus. Tuo metu Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ nuo 2010 m. parengta jau daugiau nei 5 mln.
tags: #nekilnojamojo #turto #registro #istatymas #aktuali #redakcija