Siekiant užtikrinti aukštą gyventojų pragyvenimo lygį, viešąjį ir kokybišką valstybės valdymą bei pramonės konkurencingumą, valstybės ir ūkio subjektai naudoja duomenis, kurie būtini jų veiklai vykdyti ir kuriuos valstybės valdymo politika numato viešai registruoti. Nustatyta tvarka užregistruotų objektų duomenys įgauna juridinę galią ir tampa valstybės teisinio reguliavimo objektu, svarbiu oficialios informacijos apie šalies objektus šaltiniu, integravimosi į pasaulines informacines sistemas ir Lietuvos įvaizdžio kūrimo pagrindu.
Nekilnojamojo turto registracijos sistemos siejamos su ekonomiškai ir politiškai pažengusiomis visuomenėmis. Efektyvi nekilnojamojo turto registracija suteikia turto valdymo garantijas ir leidžia išvengti netikrumo, su kuriuo susiduria turto savininkai ir investuotojai, besinaudojantys turtinėmis teisėmis kaip saugumo garantu. Nekilnojamojo turto registracijos garantija skatina kreditavimą. Tik įregistravus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, galima keisti turtą.
Šiame straipsnyje aptarsime nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcijas, jų teisinį reglamentavimą ir svarbą valstybės valdyme ir ekonomikoje.
Lietuvos administracinis suskirstymas
Nekilnojamojo Turto Registro Sistemos Problematika
Nekilnojamojo turto registro sistema suprantama, kaip vieninga teisinis, organizacinis, duomenų tvarkymo ir teikimo procedūrų visuma, susieta techniniais, teisiniais ir organizaciniais ryšiais, kuri skirta Nekilnojamojo turto objektų ir teisių į juos registravimui bei apskaitai ir duomenų mainams sistemos viduje ir išorėje bei informacijos teikimui suinteresuotiems asmenims. Šio registro sistemos esmė - elementų ir jos grupių jungimasis į vieningą visumą vienodo pobūdžio ryšiais, tuomet atskiri registrai, atlikdami jiems nustatytas funkcijas, sąveikauja. Taigi sąveika yra vienas iš Nekilnojamojo turto registro sistemos svarbiausių požymių, dėl kurios registrai būtų sistema, o tik atskirų registrų rinkinys.
Taigi pagrindinė problema yra tai, kad Nekilnojamojo turto registro savalaikis informacijos apsikeitimas su kitais valstybės registrais yra realizuotas nepakankamai. Nepakankamai subalansuota Nekilnojamojo turto registro sistema turi neigiamos įtakos valstybės registrų integralios sistemos kūrimui ir nagrinėjamo registro veiklai. Nekilnojamojo turto registro duomenys, kurie reikalingi viešojo administravimo institucijoms pavestoms funkcijoms vykdyti, susijusiems registrams teikiami atlygintinai, todėl institucijos atsisako naudotis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teikiamomis paslaugomis, o reikalauja iš pirminio šaltinio duomenis ir dokumentus pateikti pakartotinai.
Toks reagavimas į technologinius iššūkius sukelia didelius skirtumus teisės aktų leidyboje ir taip pažeidžiamas teisinis santykis reguliavimo principas. Teisinė sistema turi suformuoti sąvokas ir sukurti teisines priemones sąvokose nurodytam reiškiniui identifikuoti. Teisinis reglamentavimas, nukreiptas į elektroninį duomenų tvarkymą, turi ne tik sunorminti registruojamų objektų duomenų tvarkymą, bet ir atsižvelgus į technologines galimybes numatyti šios veiklos efektyvumo didinimą ir tobulinimą. Duomenų tvarkymo reglamentavimas negali būti orientuotas į technologijos galimybes, pirmiausia jis turi užtikrinti Nekilnojamojo turto registro sistemos reikalavimus ir tikslus.
Valstybinis Reguliavimas ir Registro Svarba
Valstybinis reguliavimas yra viena iš valstybinio valdymo funkcijų, jis apibūdinamas ir užtikrinamas valstybės nustatomomis bendrosiomis taisyklėmis, kurių turi laikytis visuomeniniais santykiais susiję subjektai. Nekilnojamojo turto registracija apibūdintina, kaip duomenų formavimui, kompiuteriniam jų kaupimui ir teikimui sukurtas specializuotas procedūrų rinkinys, kuriame derinamas techninis duomenų apdorojimas ir teisiniai duomenų tvarkymo aspektai.
Teisėje registravimo procesas vertinamas kaip administracinis procesas, kai fiziniai ir juridiniai asmenys priverstinai patenka į atitinkamų valdymo institucijų administravimo, pagrįsto specialiais teisės aktų reikalavimais, sritį ir kaip administracinė teisinė priemonė, kuria kontroliuojama fizinių ir juridinių asmenų veikla, leidžiama arba draudžiama atlikti tam tikrus veiksmus. Atliekama verslininkų legitimacija, kuri išreiškia jų, kaip subjektų, valstybinę apskaitą, duomenų patikimumą visuomeniniu požiūriu, surinkimą, jų būklę, jų atsiradimo teisėtumą kontrolę, galimybę pakeisti ar nutraukti verslininko statusą. Valstybinio valdymo institucijos, remdamosi šia informacija, gali kurti administravimo tobulinimo strategijas, teikti teisės aktų aktualioms problemoms spręsti projektus ir pan.
Dažnai žmonės nekilnojamojo turto registravimą vertina tik kaip fizinį procesą, nesuvokdami jo reikšmės. Kokia būtų valstybė, jei joje nebūtų vieningos registravimo sistemos, nebūtų įmanoma nustatyti kas kam priklauso, nebūtų galima priversti žmones sumokėti skolas.
Registravimo Procedūros ir Reikalavimai
Registravimas - atitinkamos procedūros, kurių tikslas - nustatyti, ar pateikti dokumentai turi juridinę galią ir ar juose esantys duomenys apibūdina registruojamą nekilnojamąjį objektą, sprendimo registruoti priėmimas, registro duomenų suformavimas ir įrašymas į registrą bei teisės aktų nustatytais atvejais nekilnojamojo turto įregistravimo pažymėjimo išdavimas. Duomenys renkami iš dokumentų. Dokumentai yra būtini nekilnojamojo turto registro objektui įregistruoti.
Dokumentai, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, turi būti surašyti įskaitomai, juose turi būti pilni asmenų, susijusių su registracija, vardai, pavardės, pavadinimai, adresai, kodai bei nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris, kuris suteikiamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Įregistravimo nekilnojamojo turto registre pagrindu negali būti dokumentai, kuriuose yra ištaisytų, prirašytų, užbrauktų žodžių ir kitų dokumente neaptartų taisymų, bei pieštuku surašyti dokumentai, taip pat fiziškai sugadinti dokumentai, jei dėl to negalima padaryti vienareikšmės išvados dėl jų turinio.
Jei dokumentai atitinka įstatymams keliamus reikalavimus, tuomet jie išnagrinėjami ir priimamas sprendimas įrašyti duomenis į nekilnojamojo turto duomenų bazę. Pagrindinis registravimo privalumas - užtikrinama nekilnojamojo turto savininkų ir kitų asmenų teisių į tą turtą ir tų teisių apribojimų valstybinė apsauga saugioje, paprastoje ir ekonomiškoje Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje.
Nuosavybės teisės tikrumo tikrinimas. Apmokestinimas už nuosavybės atsiradimą, pasikeitimus registravimą nekilnojamojo turto registre už atlyginimą neskatina šių duomenų teikėjų kuo skubiau apie juos pranešti registro tvarkymo įstaigoms, todėl registre kaupiami duomenys lieka netikslūs, nepatikimi, o susijusių registrų naudotojai, papildomai naudodami savo išteklius, priversti imtis priemonių dėl tikslių, teisingų duomenų nustatymo, t.y. rinkti duomenis pakartotinai.
Pagrindinės nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcijos:
- Nekilnojamojo turto objektų ir teisių į juos registravimas.
- Duomenų tvarkymas ir teikimas suinteresuotiems asmenims.
- Informacijos apsikeitimas su kitais valstybės registrais.
- Teisės aktų reikalavimų užtikrinimas registravimo procese.
- Duomenų saugumo užtikrinimas.
Šios funkcijos yra būtinos efektyviam nekilnojamojo turto rinkos veikimui ir valstybės valdymui.
tags: #nekilnojamojo #turto #registro #tvarkytojas