Šiame straipsnyje aptariami reikalavimai, keliami nekilnojamojo turto vertintojams ir jų asistentams Lietuvoje, įskaitant kvalifikacijos reikalavimus, egzaminus ir įsidarbinimo galimybes. Taip pat aptariama dabartinė turto vertinimo priežiūros sistema ir siūlomi jos pakeitimai.
Kvalifikacijos Reikalavimai
Fiziniam asmeniui, išlaikiusiam nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminą, suteikiama atitinkama kvalifikacija:
- Nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto arba verslo srities vertintojo asistento (žemiausia)
- Vertintojo (aukštesnė)
- Vertintojo eksperto (aukščiausia)
Asmeniui išduodamas kvalifikacijos pažymėjimas. Kvalifikacijos pažymėjimą išduoda Rūmų taryba pagal savo nustatytą tvarką.
Vertintojų kvalifikacijos egzaminai yra:
- Nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacinis egzaminas;
- Kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacinis egzaminas;
- Verslo vertintojo kvalifikacinis egzaminas.
Vertintojų kvalifikacijos egzaminų programas ir turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo bei vykdymo taisykles tvirtina Rūmų taryba.
Jeigu yra vertintojų kvalifikacijos egzaminą laikyti siekiančių asmenų, egzaminai rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Pareiškėjui turi būti sudaryta galimybė laikyti vertintojų kvalifikacijos egzaminą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo su visais reikalaujamais dokumentais pateikimo dienos.
Vertintojo kvalifikacijos egzamino metu tikrinami egzaminuojamų asmenų pasirengimas dirbti vertintojo darbą atitinkamoje srityje, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai ir vertintojo profesinės etikos žinios.
Neišlaikęs vertintojo kvalifikacijos egzamino asmuo gali jį perlaikyti ne anksčiau kaip po pusės metų. Perlaikomų vertintojo kvalifikacijos egzaminų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.
Kvalifikacijos egzaminų rezultatai galioja 2 metus nuo jų išlaikymo dienos. Vertintojo kvalifikacijos egzamino išlaikymo data laikoma jį laikiusio asmens informavimo apie egzamino išlaikymą diena.
Asmeniui tapus Rūmų nariu, išlaikytų vertintojo kvalifikacijos egzaminų rezultatai galioja visą buvimo Rūmų nariu laiką ir narystės Rūmuose stabdymas jiems įtakos neturi.
Asmenų, kurių narystė Rūmuose pasibaigia jų pačių prašymu, kvalifikacijos egzaminų rezultatai lieka galioti neterminuotai, tačiau jeigu nuo narystės Rūmuose pasibaigimo iki pareiškimo apie ketinimą vėl pradėti verstis vertintojo veikla pateikimo Rūmų tarybai dienos praėjo daugiau kaip 2 metai, tokie asmenys Rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka privalo pagrįsti, kad turi pakankamą kvalifikacijos lygį verstis vertintojo veikla.
Vertintojų garbės teismui priėmus sprendimą vertintoją pašalinti iš Rūmų narių už pakartotinį ir (arba) šiurkštų Etikos kodekso pažeidimą, turi būti perlaikomas kvalifikacijos egzaminas, siekiant įgyti vertintojo kvalifikaciją.
Šio straipsnio 7 dalies nuostata mutatis mutandis taikoma asmenims, kurie pagal šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalį turėjo teisę tapti Rūmų steigėjais, bet tokia teise nepasinaudojo.
Vertintojų Kvalifikacijos Egzaminų Komisijos
Vertintojų kvalifikacijos egzaminų komisijas Rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka sudaro Rūmų taryba. Vertintojų kvalifikacijos egzaminų komisijų nariai vadovaujasi Rūmų tarybos tvirtinamomis kvalifikacijos egzaminų organizavimo ir vykdymo taisyklėmis.
Vertintojų kvalifikacijos egzaminų komisijos priima sprendimus dėl vertintojų kvalifikacijos egzaminų išlaikymo ar neišlaikymo. Vertintojų kvalifikacijos egzaminų komisijų priimti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Vertintojų kvalifikacijos egzaminų komisijų sprendimai dėl vertintojo kvalifikacijos egzaminų išlaikymo prilyginami sprendimams egzaminus išlaikiusiems asmenims suteikti vertintojo asistento, vertintojo arba vertintojo eksperto kvalifikaciją.
Pagrindiniai Turto Vertinimo Etapai
Pagrindiniai turto vertinimo etapai apima:
- Pasirengimas vertinimui ir užduoties formulavimas
- Duomenų rinkimas ir analizė
- Vertinimo metodų taikymas
- Vertės nustatymas
- Ataskaitos rengimas
Darbo Pasiūlymai
Štai vienas iš darbo skelbimų, kuris atspindi, ko ieško darbdaviai:
UAB „Domus Optima“ ieško turto vertintojo (-os), turto vertintojo (-os) asistento (-ės).
Įmonė siūlo:
- Patrauklų atlyginimą, priklausantį nuo darbo rezultatų;
- Darbas su visais Lietuvoje veikiančiais bankais;
- Galimybę dirbti slankiuoju grafiku, nepilną darbo dieną;
- Patyrusių kolegų pagalbą įsigyjant patirtį turto vertinimo srityje;
- Visapusišką pagalbą keliant kvalifikaciją;
- Geras darbo sąlygas;
- Nenuobodų darbą, derinant darbą biure su išvykimais į objektus.
Darbo pobūdis:
- Nekilnojamojo turto (kilnojamojo turto, verslo) vertinimas;
- Bendravimas su klientais, statybų vystytojais, nekilnojamojo turto brokeriais, bankų vadybininkais, kitų institucijų atsakingais darbuotojais;
- Informacijos rengiant turto vertinimo ataskaitas analizė, kaupimas, sisteminimas, apibendrinimas.
Reikalavimai:
- Nekilnojamojo turto vertintojo arba vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimas;
- Geri vadybiniai įgūdžiai;
- Darbo patirtis turto vertinimo srityje;
- Darbų atlikimo tikslumas ir sparta;
- Pareigingumas, lojalumas, patikimumas, iniciatyvumas, atsakingumas.
Dabartinė Sistema ir Jos Trūkumai
Šiuo metu norint tapti turto vertintoju Lietuvoje, reikia įgyti aukštąjį išsilavinimą, išklausyti specialų mokymų kursą, trejus metus dirbti vertintojo asistentu, sėkmingai išlaikyti vertintojo egzaminus ir kasmet skirti bent 20 valandų kvalifikacijos kėlimui dalyvaujant profesiniuose seminaruose. Vertintojo asistentas taip pat privalo turėti aukštąjį išsilavinimą ir išlaikyti vertintojo asistento egzaminą. Apmokymų procesas gali užtrukti ketverius metus ar net ilgiau.
Šiandien turto vertintojus prižiūri Turto vertinimo priežiūros tarnyba, tačiau tiek patys vertintojai, tiek LR Finansų ministerija turi jai priekaištų.
I. Muckutės teigimu, pagrindinė problema yra neefektyvi turto vertinimo sektoriaus priežiūros sistema. Finansų ministerija 2019 metais inicijavo teisėkūros stebėsenos procedūrą ir jos metu surinko informaciją, kad patys vertintojai pritaria įstatymo keitimui. Pagrindinė išsiaiškinta problema - neefektyvi priežiūros sistema, apimanti licencijavimą, kvalifikacijos kėlimą ir turto vertintojų darbo priežiūrą (patikrinimus).
Finansų ministerijos atstovės teigimu, Lietuvoje tokios veiklos kaip turto vertinimas buvo griežtai prižiūrimos, tačiau, matant, kad kitose Europos šalyse einama dereguliavimo keliu, sukuriant saugiklius rizikų išvengimui, mūsų šalyje taip pat norima atsisakyti griežtos valstybinės turto vertintojų veiklos kontrolės.
Pašnekovės teigimu, vertintojai kritikavo atitikties vertinimą, egzaminavimo sistemą, nepakankamą kvalifikacijos kėlimo kokybę ir priežiūros sistemos neefektyvumą. Institucija, atlikdama vertintojų priežiūros funkcijas, dažnai nustato formos neatitikimus, o ne vertės klaidas, o teismai išaiškino, kad tokios išvados nekeičia pačios vertinimo ataskaitos.
Profesionalesnė Priežiūros Institucija
Lietuvos turto vertintojų asociacijos prezidentas ir „Inreal“ Vertinimo departamento vadovas Audrius Šešplaukis teigia, kad vertintojų bendruomenė nekvestionuoja valstybinės turto vertintojų priežiūros būtinybės, tačiau abejoja institucijos specialistų profesionalumu ir gebėjimu vertinti turto vertinimo ataskaitas.
A. Šešplaukis aiškina, kad vertintojai buvo daugmaž patenkinti priežiūros institucijos darbu, tačiau nerimą kėlė jos direktoriaus išleisti įsakymai, kurie leido priežiūros institucijai vienašališkai spręsti, ar turto vertinimo ataskaita gera, ar bloga. Dėl to buvo siūloma grįžti į laiką, kuomet Garbės teismas spręsdavo, gera ar bloga ta ataskaita, kad ataskaitos audito procese dalyvauti ir vertintojai, kad nebūtų vienašališko sprendimo.
Dėmesio centre turto vertintojų ataskaitos gali atsidurti prevenciškai arba tais atvejais, kai jomis nepatenkinti būsto pirkėjai, valstybinės institucijos, kurios tam tikrais atvejais naudojasi turto vertinimo paslaugomis, arba kreditą išduodančios institucijos.
I. Muckutė teigia, kad ir pačios kreditavimo įstaigos (bankai, kredito unijos ir pan.) pagal Europos centrinio banko ir Lietuvos banko reikalavimus privalo vertinti, kas atlieka turto vertinimą, ir gali kelti klausimus, kodėl turtas buvo įvertintas konkrečia suma. Kreditavimo įstaigos paprastai turi savo patikimų turto vertintojų ir turto vertinimo bendrovių sąrašus ir yra galintys adekvačiai įvertinti gautą turto vertinimo ataskaitą.
Finansų ministerijos atstovė pabrėžia, kad vertintojų veiklą prižiūri valstybė ir kreditavimo įstaigos, kurios yra labiau suinteresuotos atlikti kokybišką priežiūrą.
Siūlomas Valstybinio Reguliavimo Atsisakymas
I. Muckutės teigimu, Finansų ministerijoje parengtos kelios galimos alternatyvos, kaip turėtų atrodyti turto vertinimo sektorius. Ekspertai įvertino alternatyvas, ir Finansų ministerija Vyriausybei pateikė variantą, kuriame valstybė lieka vertintojų priežiūros sistemoje - ji turėtų atlikti patikrinimus, o kitos priežiūros funkcijos (kvalifikacijos kėlimas, egzaminavimas, etikos priežiūra) paliekamos profesinei savivaldai. Tačiau Vyriausybei toks pasiūlymas netiko.
Vyriausybė siekia dereguliavimo, mažiau biurokratijos, ir paprašė panagrinėti dereguliavimo variantą. Finansų ministerija pasikalbėjo su naudotojais (valstybinėmis institucijomis, bankų asociacija) ir gavo atsakymą, kad naudotojai gali patys tikrinti, prižiūrėti kokybę. Iš tikrųjų, šiandien apie 90 proc. turto vertinimo ataskaitų parengiama kreditavimo įstaigų prašymu, o likusi dalis - valstybės institucijų. Abiem atvejais naudotojai gali patys įvertinti ataskaitą.
Praktiškai tai reikštų, kad turto vertintojų profesija nebebūtų licencijuojama, o žmogus, kuris nori būti turto vertintoju, turėtų turėti tinkamą kvalifikaciją ir žinių. Tai galėtų užtikrinti turto vertintojų asociacijos.
I. Muckutė pabrėžia, kad valstybinę priežiūrą gali pakeisti skaitmeninės galimybės, nes internete galima rasti daug informacijos, taip pat turime neribotas skaitmenines galimybes saugoti duomenis, informaciją, statistiką ir pan.
Asociacijos Kritika Dėl Dereguliavimo
Lietuvos turto vertintojų asociacija tokius planus vertina neigiamai ir sako, kad tokia tvarka Lietuvą sugrąžintų į 1995-uosius. A. Šešplaukis kritikuoja, kad bankai turi savo priežiūros skyrius, bet juose dirba keli žmonės, kurie visų ataskaitų neperžiūri.
A. Šešplaukis aiškina, kad dešimt metų vertintojų veiklos reguliavimas buvo nuosekliai griežtinamas, didinami reikalavimai kvalifikacijos kėlimui, o dabar nuspręsta, kad šią profesiją reikia dereguliuoti. Nebelieka licencijos, nebelieka vertintojų veiklos priežiūros. Vertinimu užsiimti galės visi, kas nori, nepaisant išsilavinimo, žinių bei patirties. Užteks prisistatyti „vertintoju, turinčiu nepriekaištingą reputaciją“.
Pašnekovo teigimu, dereguliavus vertintojų veiklą, jūsų turtą ar verslą galės vertinti bet kas - draugas, kaimynas ar šiaip „žmogus iš gatvės“, svarbu tik, kad nebūtų artimas giminaitis.
A. Šešplaukis svarsto, kad visa atsakomybė krenta ant asociacijų pečių, kurios turės licencijuoti, suteikti kvalifikaciją, prižiūrėti turto vertintojų, priklausančių asociacijai, veiklą. Taip pat atsiras pavienių vertintojų, kurie nebus asociacijose, bet darys vertinimus ir darys juos pigiau, darys tokius, kokių paprašo užsakovas.
A. Šešplaukis nerimauja, kad nesikartotų 2008 metų istorija, kai vertintojai buvo kaltinami dėl bankų žlugimo, kai irgi bankai prižiūrėjo vertintojus.
Lietuvos Turto Vertintojų Asociacijos veikla
- Išrinkta nauja LTVA Valdyba 2024-03-22 d. vykusiame Visuotiniame LTVA narių susirinkime.
- LTVA IŠVAŽIUOJAMASIS SEMINARAS | 2024-05-24/25d. LIETUVOS TURTO VERTINTOJŲ ASOCIACIJA MINI SAVO VEIKLOS 30-metį!
- Kviečiame skirti 1,2 proc. GPM iki gegužės 2 d.
- 2023-04-04 d. išrinktas naujas LTVA viceprezidentas.
- LTVA 2022-07-26 d. kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą ir gavo atsakymą raštu Nr. DĖL NT SANDORIŲ DUOMENŲ TEIKIMO.
- 2020-08-01 LTVA valdybos narė Jurgita Banytė įgijo filosofijos daktaro laipsnį, Vadybos studijų nekilnojamojo turto srityje.
tags: #nekilnojamojo #turto #vertinimo #ekspertai