Nekilnojamasis turtas Austrijoje: investicijos, galimybės ir lietuvių patirtis

Austrija, žinoma savo vaizdingais kalnais ir aukštu gyvenimo lygiu, traukia ne tik turistus, bet ir investuotojus, besidominčius nekilnojamuoju turtu. Ši šalis siūlo įvairių galimybių - nuo kurortinių užmiesčio namų iki socialinio būsto Vienoje. Panagrinėkime, kodėl nekilnojamasis turtas Austrijoje gali būti patraukli investicija ir kaip lietuviai įsitvirtina šioje rinkoje.

Investicijos į nekilnojamąjį turtą Austrijoje

Nekilnojamasis turtas visada buvo laikomas viena patikimiausių investicijų. Ypač naudinga investuoti į būstą didžiuosiuose Europos miestuose, kurie nuolat plečiasi. Austrijoje net 43 proc. šalies gyventojų nuomoja būstą, todėl investicijos į nuomojamą būstą gali būti labai pelningos. Nekilnojamojo turto ekspertai teigia, jog labai vertinga šiuo metu investuoti į būstą Austrijoje.

Trys pagrindiniai investavimo būdai:

• Kurortinis nekilnojamasis turtas: Slidinėjimo kurorto užmiesčio namai Austrijoje arba Šveicarijoje yra puikus pasirinkimas. Šios šalys jau kelis dešimtmečius užima stiprias pozicijas slidinėjimo nekilnojamojo turto rinkoje ir yra išvysčiusios infrastruktūrą poilsiui kalnuose. Tokių namų kainos prasideda nuo 120 tūkst. eurų.
• Svečių namai: Tai nedideli ekonominės klasės viešbučiai, skirti trumpalaikei nuomai.
• Prekybos centrai: Investavimas į prekybos centrus pastaruoju metu ypač populiarėja. Juos galima įsigyti kaip jau visiškai paruoštą ir sutvarkytą verslą ir laukti grąžos. Palankiausios sąlygos yra Austrijoje ir Vokietijoje, kur grąža siekia 8 proc. Tiesa, tokių prekybos centrų kainos siekia apie 3-10 mln. eurų, o sutarties sąlygos būna labai sudėtingos.

Socialinis būstas Austrijoje

Socialiniai būstai yra bene pagrindinė būsto prieinamumo sistemos Austrijoje, o ypač - Vienoje, dalis, leidžianti miestelėnams įsikurti už gana prieinamą kainą. Anot Vienoje gyvenančios lietuvės, tokie būstai - itin populiarūs tarp gyventojų. 1 kambario buto kaina siekia nuo 330 eurų mėnesiui, 2 kambarių - nuo 470 eurų, 3 kambarių - nuo 650 eurų, o 4 kambarių - nuo 750 eurų. Į šią kainą įeina ir komunaliniai mokesčiai: šiukšlių išvežimas, aplinkos tvarkymas, laiptinės apšvietimas, smulkūs remonto darbai, kaupiamosios lėšos.

Lietuvos ambasados Austrijoje teigimu, socialinis būstas Vienoje nėra „pigus būstas“, tačiau pajamų ribos nustatytos taip, kad maždaug 80 proc. gyventojų gali pretenduoti į tokį būstą. Viena kasmet užtikrina subsidijuojamų būstų statybą, prisideda ir prie senesnės statybos pastatų atnaujinimo. Savivaldybė skaičiuoja į prieinamą būstą kasmet investuojanti apie 450 mln. eurų. Iš viso 420 tūkst. Vienos būstų sudaro socialinį fondą.

Austrija laikosi aiškaus pasiūlos požiūrio į būstą ir šio plano laikosi jau dešimtmečius. Taip užtikrinama, kad naujų būstų pasiūla niekada iš tikrųjų nesumažėtų ir ilgainiui sumažėtų nuomos kainos.

Lietuvių patirtis Austrijoje

Ne vienas lietuvis ryžtasi įsigyti būstą Austrijoje ir plėtoti apgyvendinimo verslą. Štai Kristinos ir Mindaugo Andriuškų šeima, įsikūrusi Tirolio regione, įsigijo didelį namą prie Achenzės ežero ir pavertė jį svečių vila "Kristina Villa".

M.Andriuška prisiminė, kad idėja imtis apgyvendinimo verslo sukirbėjo dar tuomet, kai draugai kiekvieną žiemą verždavosi į Austriją paslidinėti ir prašydavosi suteikti nakvynę: "Iš pradžių draugus priimdavome nakvoti savo namuose." Šeima įregistravo savo paslaugas vietos Mokesčių inspekcijoje ir teikia apgyvendinimo paslaugas. Apie 80 proc. svečių atvyksta iš Lietuvos, o kiti - iš Lenkijos, Italijos, Vokietijos, Švedijos ir Graikijos. Apsistoti viloje "Kristina" žmogui para kainuoja nuo 20 eurų.

M.Andriuška pripažįsta, kad austrai šiek tiek atsargiau žiūri į turkus, buvusios Jugoslavijos regionų gyventojus, o Rytų europiečiai jiems kelia daugiau pasitikėjimo, ypač tie, kurie dirba, o ne gyvena iš pašalpų. Kaimynai lietuvių šeimyną priėmė labai draugiškai.

Pasyvus namas - modernios statybos Austrijoje

Austrijoje pagal pasyviojo namo modelį statomi ir modernizuojami ne tik individualūs gyvenamieji namai, bet ir ištisos gyvenvietės, daugiabučiai, biurai, mokyklos, vaikų darželiai, net socialiniai būstai bei kiti pastatai. Be to, siekiama, kad nuo 2010 m. Austrijoje kas ketvirtas statinys būtų pasyvusis, o vėliau bus plėtojama beveik tik pasyvioji statyba.

Ar statinys gali atitikti pasyviojo namo standartą, rodo keturi pagrindiniai rodikliai:

• Šildymo sąnaudos (ne didesnės nei 15 kW/kv. m per metus)
• Sandarumo koeficientas (esant 50 Pa slėgiui per valandą pasikeičia ne daugiau nei 0,6 pastato tūrio oro)
• Maksimalios visuminės energijos sąnaudos per metus (ne daugiau nei 120 kWh/kv. m)
• Rekuperacinės sistemos efektyvumas (ne mažesnis kaip 75-80 proc.)

Pavyzdžiui, Saulės miestas (Solar City) prie Linco miesto yra mažai energijos vartojančių ir pasyviųjų daugiabučių kvartalas. 35 ha plote stovi 2-4 aukštų daugiabučiai, kuriuose įrengta 1300 butų. Vidutinis jų plotas - 70 kv. m. Be butų, kvartale yra daugybė infrastruktūros objektų: mokykla, vaikų darželis, šeimos ir prekybos centrai, kavinė, bažnyčia ir t. t.

Nuo 2006 m. Austrijoje pagal pasyviojo statinio standartą modernizuota 30 senų statinių. Vienas tokių pavyzdžių - 1957 m. statybos penkių aukštų gyvenamasis namas Lince. Po modernizavimo gyventojai už šildymą per mėnesį moka tik 0,08 euro už 1 kv. metrą, kai iki modernizavimo mokėjo 0,69 euro.

Apgyvendinimo pavyzdžiai Austrijoje

Štai keletas pavyzdžių, kokį apgyvendinimą galite rasti Austrijoje:

tags: #nekilnojimas #turtas #austrija