Nenaudojamų patalpų išlaidos šildymui ir elektrai: kaip sumažinti sąskaitas?

Artėjant šildymo sezonui, namų ūkių išlaidos už energiją vėl išauga. Būsto šildymui tenka didžioji dalis energijos, kurią sunaudoja Europos Sąjungos (ES) namų ūkiai. Eurostato duomenimis, 2018 metais šildymui panaudota net 63,6 proc. visos energijos.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sumažinti nenaudojamų patalpų išlaidas šildymui ir elektrai, kokios yra energijos taupymo galimybės ir kokias iniciatyvas įgyvendina valstybė, siekdama modernizuoti pastatus ir mažinti energijos sąnaudas.

Kaip gyventojai gali taupyti šilumą?

Yra keletas būdų, kaip gyventojai gali sumažinti šilumos sąnaudas:

• Pastato konstrukcijos ar šilumos naudojimo sistemų pilnas atnaujinimas: Tai efektyviausias būdas sumažinti šilumos sąnaudas, tačiau šios priemonės yra brangios, sudėtingai ir ilgai įgyvendinamos, be to, ilgiau atsiperkančios.
• Šilumos punkto modernizavimas: Net ir tuo atveju, kai punktas jau buvo atnaujintas prieš daugiau kaip 10 metų, tinkamai jį sureguliavus, galima sutaupyti iki 10 procentų iki šiol naudojamos šilumos.
• Gyventojų nusiteikimas ir mokėjimas taupyti: Leidžia nemažinant juntamo komforto mažinti naudojamos šilumos kiekį.
• Termostatinių vožtuvų įrengimas: Jei butuose įrengti termostatiniai vožtuvai, tai net ir nesant prie radiatorių įrengtų daliklių (netiesioginių šilumos skaitiklių), jų pagalba žeminant (ne daugiau, kaip dviem - trimis laipsniais) nenaudojamų patalpų oro temperatūrą, taupysime šildymui sunaudotą šilumą.
• Balansavimo vožtuvų įrengimas: Jei daugiabutyje pastebimas netolygus patalpų ar vonios šildytuvų (gyvatukų) šilimas, dar yra laiko problemą išspręsti iš esmės - pasikonsultavus su specialistais, netolygiai veikiančioje sistemoje įrengti balansavimo vožtuvus.
• Šildymo prietaisų keitimas ir izoliacija: Ne šildymo sezono metu remontuojant butus, atsiranda galimybė pakeisti senus ketinius radiatorius efektyvesniais šildymo prietaisais ar bent po jais įrengti šiluminės izoliacijos sluoksnį, žiemą trukdysiantį šilumai per sieną lengvai “tekėti” į lauką. Jei izoliacijos paviršius dar padengtas blizgiu paviršiumi - efektas bus dar didesnis.

Keičiant šildymo prietaisus, reikalinga vadovautis pastato projekte nurodyta jų galia ir temperatūromis, o keičiant jų išmatavimus, reikėtų vadovautis taisykle, jog geriausia, kai tarp šildymo prietaiso ir grindų bei tarp šildymo prietaiso ir palangės apačios yra 5-10 cm tarpas - tokiu atveju šiluma butui bus tiekiama efektyviausiai.

Faktinis kiekvieno konkretaus buto šilumos suvartojimas dėl namo būklės, renovacijos kokybės ar norimo komforto lygio yra skirtingas, todėl ir faktiniai sąskaitų dydžiai skiriasi.

Kaip sumažinti elektros sąnaudas?

Brangstant elektrai, taupymas tampa vis aktualesnis. Ekspertai teigia, kad kas mėnesį buitiniai vartotojai gali sumažinti elektros sąnaudas apie 20 proc.

Štai keletas patarimų, kaip sumažinti elektros sąnaudas:

• Peržiūrėkite elektros planą: Pasirinkus pigiausią variantą, per metus elektrai galima sutaupyti net iki 350 svarų.
• Nenaudojami prietaisai: Atkreipkite dėmesį į įrenginius, kurie turi indikacines lemputes. Indikacinė lemputė net ir neveikiant įrenginiui naudoja elektros energiją. Į lizdą įkišti, tačiau nenaudojami prietaisai suvartoja apie 5 proc. visos elektros energijos.
• Energetiškai efektyvi buitinė technika: Rinkitės buitinę techniką, kuri turi didesnį energetinį efektyvumą.
• Sekite valandinę elektros kainą: Vartotojams, turintiems išmaniuosius skaitiklius ir elektros planus susietus su biržos kaina, pravartu sekti valandinę elektros kainą Lietuvos laiko zonoje. Elektrą vartoti reikėtų tada, kai jos nevartoja kiti, tai reiškia labai nepatogiu metu. Įprastai brangiausia elektros kaina būna ryte ir grįžus iš darbo.
• Šaldytuvas: Pasirūpinkite, kad šaldytuvas sunaudotų kuo mažiau elektros energijos. Patartina kuo rečiau jį varstyti, šaldytuvo nelaikyti tiesioginėje saulės šviesoje, neapkrauti jo daiktais. Taip pat nepatariama į šaldytuvą dėti šiltų maisto produktų, atšildyti ir išvalyti šaldiklį, jei jame susiformavo ledas, mat taip sunaudojama daugiau elektros energijos šaldymui. Be to, išėmus mėsą iš kameros ją atšildyti šaldytuve.
• Skalbyklė: Skalbiant rūbus rekomenduojama jais užpildyti visą skalbyklę, tačiau neviršyti nustatyto svorio limito. Be to, patartina rūbus skalbti žemesnėje temperatūroje, pavyzdžiui 30 laipsnių. Elektrą galima sutaupyti išskalbtų rūbų nedžiovinant elektrinėje džiovyklėje. Tereikia juos gerai išpurtyti ir gražiai padžiauti.

Valstybės iniciatyvos mažinant energijos sąnaudas

Turto bankas pradėjo modernizuoti savo valdomus pastatus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei kituose šalies miestuose, nepaliks nuošalyje ir savo valdomo turto Šiauliuose.

Planuojama, jog jau gruodį prasidės Vilniaus g. 265, Šiauliuose esančio pastatų komplekso, kuriame įsikūrusi Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), modernizacijos darbai. Modernizacijai rengiamas ir didžiausias Turto banko valdomas objektas Šiauliuose - Ežero g. 17 esantis Sodros pastatas.

Modernizuoti planuojama vieną iš trijų Vilniaus g. 265 esančio pastatų komplekso korpusų. Kiti du korpusai buvo modernizuoti VMI rūpesčiu dar iki šį turtą perimant Turto bankui. Modernizuojamas korpusas yra 910 kv. m ploto, jame - 46 darbo vietos.

„Mūsų valdomo pastato Šiauliuose modernizavimo tikslas yra ne tik sumažinti energijos sąnaudas, tačiau kartu ir atkurti bei pagerinti pastato ir jo inžinerinių sistemų fizines savybes. Įgyvendinus šio pastato modernizaciją bus ne tik sumažintos išlaidos šildymui, bet užtikrinamas geresnis patalpų mikroklimatas ir pasiekiamas aukštesnis komforto lygis ten dirbsiantiems darbuotojams", - teigia Turto banko atstovai.

Darbų metu planuojama apšiltinti pastatą (jo perdangas, ir išorines sienas), pakeisti visus langus ir lauko duris. Be to, pastate bus įrengtos vėdinimo ir vėsinimo sistemos, automatizuotas jų valdymas. Taip pat, bus sukurta galimybė ir įdiegtos techninės priemonės reguliuoti patalpų oro temperatūrą pagal kiekvienos patalpos poreikius. Pastate bus visiškai atnaujintos elektros energijos tiekimo, apšvietimo, vandentiekio ir nuotėkų inžinerinės sistemos. Rūpinantis pastato saugumu, bus įrengtos: vaizdo stebėjimo, apsaugos, įėjimo kontrolės ir gaisro signalizacijos.

Neliks pamiršta ir pastato aplinka: „Sutvarkysime lauko inžinerines komunikacijas, parkavimo vietas, atnaujinsime pėsčiųjų ir važiuojamosios dalies dangas, įrengsime teritorijos apšvietimą. Taip pat įrengsime vieną elektromobilių įkrovimo stotelę, bei paruošime komunikacijas dar aštuonioms parkavimo vietoms turėti galimybę įrengti įkrovimo stoteles“.

Atliekant modernizacijos darbus, pastatas bus pilnai pritaikytas žmonėms su specialiais poreikiais - tiek akliesiems, tiek turintiems judėjimo negalią. Atsižvelgiant į tai, kad saulės elektrinės ateityje taps daugelio visuomeninių pastatų dalimi, o žalioji energetika tampa vienu iš pagrindinių tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos prioritetų, pastate modernizacijos metu bus numatytos vietos saulės elektrinės inžinierinėms komunikacijoms.

Bendra visų darbų vertė siekia daugiau kaip vieną milijoną eurų (1,185 mln. Eur). Modernizacijos rangos darbų sutartis pasirašyta su didelę patirtį turinčia bendrove UAB „HSC Baltic“, kuri įgyvendina jau ne vieną valstybės pastatų modernizacijos projektą.

Šiuo metu taip pat atliktas Ežero g. 17, Šiauliuose esančio Sodros pastato energijos vartojimo auditas, baigiamas rengti modernizacijos projektas bei ruošiamasi teikti paraišką ES fondų finansavimui gauti.

Iš viso Turto bankas Šiauliuose valdo 26 objektus, kurių bendras plotas daugiau nei 34 tūkst. kv. m. Ilgainiui, modernizavus objektus, atsisakius energetiškai neefektyvaus ar perteklinio ploto, numatoma sumažinti valdomą plotą iki 27 tūkst. kv. m.

Turto banko įgyvendinamos valstybės administracinių pastatų modernizacijos programos tikslas - didinti energijos vartojimo viešiesiems pastatams šildyti ir apšviesti efektyvumą, mažinti į atmosferą išmetamų, šiltnamio efektą sukeliančių, dujų (CO2) kiekį, užtikrinti viešųjų pastatų infrastruktūros atitikimą higienos normos reikalavimams.

AB „Panevėžio energija“ investicijos į šilumos tinklus

AB „Panevėžio energija“ mažina šilumos gamybos sąnaudas ir užtikrina patikimą tiekimą rekonstruodama šilumos tiekimo tinklus Rokiškyje. Šiuo metu mieste vykdomi trys projektai. Daugiau nei 2,9 mln. eurų bus investuota į šilumos vamzdynų atnaujinimą bei į naujų tinklų statybą.

Vienas iš AB „Panevėžio energija“ vykdomų projektų - šilumos tinklų statyba Rokiškio mieste. 365 metrų ilgio šilumos tiekimo nauji vamzdynai jau nutiesti Taikos gatvės zonoje ir prijungti prie miesto centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Nauja šilumos trasa skirta “sužiedinti” esamus šilumos tiekimo tinklus - sujungti tinklus į žiedą ir taip užtikrinti šilumos tiekimo saugumą ir patikimumą.

Šiais metais AB „Panevėžio energija“ įgyvendino projektą „Rokiškio m. šilumos tinklų rekonstravimas“. 3,3 km ilgio įvairių diametrų šilumos tiekimo vamzdynai Vytauto, Juodupės, Algirdo, Kauno, J. Gruodžio, J. Kelių gatvėse buvo atnaujinti.

Įgyvendinus 2018-2020 metais vykdomą projektą, bus atnaujinti šilumos tinklų vamzdynai Laukupio, Respublikos, Tyzenhauzų, Laisvės, Gedimino, Alyvų, P. Širvio, Aukštaičių, Statybos, Perkūno, Aušros gatvių zonose.

tags: #nenaudojamos #patalpos #islaidos #sildymui #ir #elektrai