Nenoras Būti Čia Ir Dabar: Kaip Susigrąžinti Dabarties Akimirkos Skonį

Savo kasdieniame gyvenime susiduriame su daugybe įvairių ligų, sutrikimų, kurie prisideda prie prastesnės gyvenimo kokybės, t.y. prastesnės fizinės ir psichinės sveikatos bei socialinių ryšių, sukelia izoliaciją ir vienišumą. Nepaisant šių neigiamų padarinių, kiekviena liga/sutrikimas turi savo priežastis ir prasmę sergančiojo gyvenime. Kalbant paprastai, psichoterapija - tai paieška to, kas yra geriausia (gražiausia) mumyse, mūsų gyvenime, mūsų santykiuose su kitais. Jos dėka mes galime surasti geriausius sprendimus kaip neviltį, skausmą ir bejėgiškumą transformuoti į džiaugsmą, vidinę ramybę, vientisumą ir tuo pačiu atgaivinti svajones.

Psichoterapija padeda sutvarkyti chaosą savo gyvenime ir sugrąžinti tikėjimą ateitimi. Terapijos metu atsirandanti įžvalga padeda pažinti save. Ja siekiama ne tik atsikratyti negatyvių simptomų, bet ir surasti bei pakeisti jų priežastis. Tuo tarpu gilios psichoterapijos metu žmogus ne tik ieško problemų sprendimo būdų, bet ir keičia save, savo gyvenimo kokybę. Kas svarbiausia - jos dėka mes galime pajausti dabarties akimirkos skonį, nes psichoterapija atveria galimybę ne tik džiaugtis gražiais prisiminimais ar laukti “šviesios ateities”, bet ir jausti dabartį tokią, kokia ji yra čia ir dabar: džiaugsmingą ar liūdną, skausmingą ar palaimingą, kupiną meilės ar neapykantos… Tai ir yra “menas būti” - menas gyventi, o ne egzistuoti.

Tačiau, kaip dažnai prigauname save bandant sąmoningai išjausti kiekvieną momentą, kuomet taip stipriai esame čia ir dabar, kad jokios pašalinės mintys nebevargina? Taip begyvendami praeities prisiminimuose ar nuolatiniuose ateities kūrimo planuose nė nemirktelėsime, kuomet visas mūsų gyvenimas praskries it vėjo gūsis, ir atsitokėsime tik supratę, kad gražiausios dienos prabėgo mums prieš akis. Kad tai lyg buvo, lyg nebuvo - tarsi sapnas. Visgi galime šį tą dėl to padaryti. Galime tai pakeisti jau DABAR!

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip išmokti būti "čia ir dabar", valdyti savo emocijas, įveikti stresą ir mėgautis pilnaverčiu gyvenimu. Aptarsime, kaip suprasti savo emocijas ir kaip psichologinis raštingumas gali padėti kasdieniame gyvenime.

Stresas Ir Jo Įtaka Mūsų Gyvenimui

Dar visai neseniai žmonės aktyviai domėjosi, kaip pagerinti darbingumą, kaip daugiau nuveikti per trumpą laiką ir pasiekti kuo geresnių rezultatų. “Stresas veikia visą kūną, psichinę sveikatą, santykius. Žmogus, nepajėgdamas susidoroti su nuolatine įtampa ir stresu, suserga.

Mums vienu metu tenka didžiuliai krūviai: darbe esame priversti "šturmuoti smegenis", kad pasiektume kuo geresnių rezultatų, bet mintys tuo pačiu metu sukasi apie darželyje paliktą verkiantį vaiką. Esame labai išsiblaškę. Mūsų kūnas gyvena tarsi atskirą gyvenimą. Negalime nurimti ir atsipalaiduoti, nes kūnui trūksta visumos, buvimo “čia ir dabar”.

Susirgus natūralu kreiptis į tos srities gydytoją, tačiau jis ne visada gali nustatyti tikrąją skausmo priežastį. Stresas taip pat gali sukelti nugaros, galvos skausmus, kvėpavimo sutrikimus, kūno nestabilumą, sutrikdyti lietimo pojūčius. "Stresas nedidelėmis dozėmis padeda mobilizuotis, tačiau jei neturime streso valdymo įgūdžių, jis užvaldo viską: kūną, kvėpavimą, organizmo funkcijas.

Žmogus turi gyventi harmoningai, kai išlaikomas minčių, kūno ir santykių stabilumas. Jei kuri nors viena iš šių sričių streikuoja, vadinasi, kažką gyvenime darome neteisingai. Gebėjimas stabtelėti tarp daugybės įvairių pareigų - tai viena iš galimybių save saugoti ir tausoti. Psichologė patarė daryti tokius pratimus: kuo dažniau padėti kojas, remiantis visu padu į grindis. Pajutus stabilumą bei tvirtumą, galima nukreipti dėmesį į kvėpavimą: sąmoningai įkvėpti ir iškvėpti keletą kartų.

"Kas vyksta, kai darau kvėpavimo pratimus? Sąmoningai pradedu save jausti "čia ir dabar", tada ateina saugumo jausmas. Įsisąmoninus dabarties momentą, pasikeičia būsena, nebelieka ateities baimės.

Psichologė Jurgita atkreipia dėmesį, kad ilgalaikis stresas gali tapti nesutarimų šeimoje ar net skyrybų priežastimi. Pakeitus požiūrį į tam tikrus dalykus, tokios rizikos galima išvengti. Reikia analizuoti kiekvieną situaciją, būti tyrinėtoja. Kitas žingsnis - reikia suvokti, kurie tavo norai yra logiški ir priimtini. Trečias dalykas - mokytis kitaip reaguoti į situaciją, jei suprantate, kad jūsų reakcijos kelia stresą.

"Prisiminkime situaciją su prieš televizorių gulinčiu vyru. Pabandykite pajausti situaciją. Gal jis pavargęs po sunkios darbo dienos? Galite prieiti paklausti: ar tu labai pavargęs, gal gali man padėti? Negali būti nuolat įsižeidusi ir prisiėmusi aukos vaidmenį.

Kiekvienais metais Spalio 10-oji - Pasaulinė psichinės sveikatos diena, kai vis garsiau kalbame apie emocinę gerovę, pagalbos prieinamumą ir tai, kad rūpintis psichologine sveikata yra taip pat normalu, kaip kreiptis į šeimos gydytoją. Vis dėlto, kai šis klausimas paliečia asmeniškai, daug kam vis dar sunku žengti pirmą žingsnį. Sustokim, pergalvokim.

Kaip Atpažinti, Kad Jums Reikalinga Pagalba?

Šie aštuoni požymiai rodo, kad tau gali būti metas pasikalbėti su psichologu. Ir nors jie apibūdina jau pakankamai rimtas situacijas, verta prisiminti - pagalbos ieškoti galima (ir verta) gerokai anksčiau:

1. Jaučiate, kad nebėra taip, kaip anksčiau. Pastebite, kad nuotaika vis prastesnė, vis dažniau trūksta jėgų ar noro daryti tai, kas kadaise teikė džiaugsmą? Gal atrodo, kad viskas tampa per sunku, o minčių „kažkas su manimi negerai“ vis daugėja? Tai gali būti ankstyvieji depresijos ar emocinio išsekimo ženklai.
2. Santykiai su artimaisiais kelia daugiau įtampos nei džiaugsmo. Net ir tvirti ryšiai kartais ima varginti. Gal atrodo, kad vis stengiesi, bet santykiai vis viena stringa? Kad apskritai nebesupranti, ko iš tavęs tikimasi, ar ką tu nori duoti? Tokios akimirkos gali signalizuoti, kad santykyje kaupiasi neišspręsti jausmai: nuoskaudos, pyktis, neišsakytas liūdesys ar apmaudas.
3. Dažnai galvojate: „tai ne man,“ „aš nesugebėsiu“. Sumažėjęs pasitikėjimas savimi tyliai riboja gyvenimą. Kai pradedame lygintis su kitais, matome tik jų stiprybes ir savo trūkumus. Ilgainiui pasidaro sunku džiaugtis net tuo, ką pavyksta pasiekti.
4. Intymumas kelia daugiau diskomforto nei malonumo. Intymus gyvenimas glaudžiai susijęs su emocine būsena. Jei santykiuose vis dažniau pasireiškia nenoras, įtampa ar baimė seksualiniame gyvenime - tai signalas sustoti ir pasidomėti, kas iš tiesų vyksta.
5. Jaučiate kūno simptomus, bet tyrimai nieko nerodo. Gal dažnai skauda galvą, krūtinę ar skrandį, bet gydytojai nieko konkretaus neranda ir sako kreiptis pas psichologą? Kai emocijos lieka neišgirstos, tada kalba kūnas. Ilgalaikis stresas, nerimas ar slopinami jausmai gali pasireikšti kūno pojūčiais - kaip įtampa, skausmas ar nuovargis be aiškios priežasties.
6. Vis dažniau vartojate alkoholį ar kitas svaiginimosi medžiagas. Kai emocinis skausmas tampa sunkiai pakeliamas, kartais bandome jį „užpilti.“ Alkoholis, raminamieji, narkotikai trumpam numalšina įtampą, bet ilgainiui tai tik gilina problemą.
7. Darbas išsekina labiau nei įkvepia. Kai darbas tampa kasdieniu nuovargio šaltiniu, o pasitenkinimo vis mažiau ir mažiau, tai gali būti perdegimo pradžia. Jei jautiesi, kad duodi daugiau nei gauni, vis sunkiau susikaupti, pradedi nekęsti to ką darai ir kaip esi darbe, - tai aiškus ženklas sustoti.
8. Vaikystės prisiminimai vis dar skaudina. Vaikystės patirtys, iš dalies, - mūsų esamo gyvenimo projekcija. Tačiau, jei prisiminimai kelia daugiau skausmo nei šilumos, jie gali vis dar daryti įtaką dabartiniam gyvenimui: santykiams, pasitikėjimui, gebėjimui priimti meilę.

Psichologo kabinete darbas vyksta ne tam, kad kas nors (šiuo atveju psichologas) „sutvarkytų“ tave, o kad padėtų tau geriau suprasti save. Tai gali būti iššūkis -atsigręžti į skaudžias patirtis, pamatyti save be kaukių ir priimti savo jausmus. Tačiau būtent taip ir prasideda tikrasis gijimas.

Pasaulinė psichikos sveikatos diena

Psichologinis Raštingumas Ir Emocijų Valdymas

Psichologinės žinios, emocinis raštingumas žmonėms reikalingas kiekviename žingsnyje. Kaip bendrauti? Visų pirma - su savimi, su artimaisiais, kolegomis ir nepažįstamaisiais? Kokias klaidas čia darome, kodėl nesusikalbame? Kaip sau pagelbėti ir išmokti reguliuoti emocijas, užklupus nerimui ar stresui? Todėl apie viską būtina kalbėti, ir to niekada nebus per daug.

Psichologo nuomone, jei norime būti laimingesni, turime išmokti valdyti savo emocijas. Pirmas žingsnis, kurį turėtume žengti, yra suprasti, ką jaučiame. Yra tokia teorija ir net visai įdomus testas. Jis parodo, kaip, su kuo žmonės sieja savo savivertę. Viena iš skalių tame teste parodo, kiek žmogus linkęs tai, kas vyksta su juo, priskirti išorei, o kiek - sau.

Visų pirma užsiduoti sau šį klausimą ir pabandyti rasti į jį nuoširdų atsakymą. Neretai net nepaklausiame, kokia šiandien mano nuotaika. Kai ji stipriai bloga, tada gali suprasti. Žmonės kartais nesupranta, kad jie ateina pikti, kad jie - labai nuliūdę. Jie gali pasakyti, kad aš stresuoju, man rankos dreba, bet, tame dar yra ir emocija. Pasakyti, ką tai reiškia, jiems sunkiau.

Paprastai tariant, pirmas žingsnis, kurį galime padaryti, tai internete pasižiūrėti, kaip atrodo įpykęs, nuliūdęs, nerimaujantis žmogus ir kartais pasižiūrėti į veidrodį.

Jei sau pasakosiu, kad šiandien yra juoda diena, mano darbas yra blogas, uždirbu nepakankamai, nes štai mano kaimynas ar bičiulis - daugiau, jis gali nuvažiuoti į prabangesnę kelionę, tai bus vienokia gaida. Tai, ko gero, žmonės, kurie jaučiasi nemotyvuoti, turėtų pergalvoti, kokią istoriją jie sau įkalbėję, kokią istoriją jie pasakoja kasdien, ir, ko gero, jie turėtų ją perpasakoti.

Neseniai buvo išleisti tyrimai, kurie parodė, kad du trečdaliai visų automatiškai per dieną kylančių minčių, yra neigiamo pobūdžio. Jos nelabai racionalios ir dažnai neatitinkančios realybės. Galbūt jos atitiko realybę prieš 10-20 metų, kai galbūt patyrėme nesėkmę, bet čia ir dabar jos dažnai neatitinka realybės. Nepaisant to, mes jomis dažnai vadovaujamės.

Jei savo aplinkoje ieškome blogybių, negatyvo, o ne motyvacijos, tai mes tikrai tą rasime. Manau, nėra visiškai teisinga visą atsakomybę atiduoti motyvacijai, nes už tos motyvacijos slypi begalė jausmų. Yra ir tokių, kurie neleidžia mums kažko daryti.

Šiandien kiekvienas užduoties atlikimas iki galo reiškia poreikio gauti pasitenkinimą čia ir dabar nugalėjimą. Tačiau nesijaudinkite - bet kurią akimirką galite pradėti veikti. Pradėkite nuo mažų dalykų. Meskite sau iššūkį. Apsvarstykite idėją, kad jūs negalite kažko padaryti. Užsirašinėkite. Kasdien užrašykite savo tikslus. Įsipareigokite kitiems. Viešai įsipareigokite atlikti tam tikrą užduotį. Apmąstykite komforto ir neatidėliotino atlygio idėją. Apdovanokite save. Ilsėjimasis skiriasi nuo tinginiavimo tuo, kad pirmasis - tai atlygis už atliktą užduotį.

Empatija: Supratimo Ir Pagalbos Pagrindas

Empatija - tai gebėjimas suprasti kito žmogaus vidinį pasaulį, išsaugant emocinius ir prasmės atspalvius. Tai nėra bandymas tapti tuo kitu, bet neprarandant pojūčio „tarytum“. Tai reiškia, kad jūs paliekate savo „aš“, kad įeitumėte į kito pasaulį be išankstinio nusistatymo. Tai ypač sunku.

Empatija apima:

• Suvokimą, ką jaučia kitas žmogus.
• Jausmą, tarytum tai aš džiaugiuosi ar liūdžiu.

Empatija

Kaip Sąmoningai Išjausti Būtį?

Dažnai mūsų protas būna apkrautas bereikalingomis mintimis, kurių - ištisa begalybė. Pripažinkim, tai išties gali varginti. Taip norėtųsi paimti ir bent minutėlei kitai išjungti visą šį galvoje dirbantį mechanizmą - akimirkai atsijungti ir pailsėti. Visgi net užmerkus akis ir bandant atsipūsti minčių srautas pasipila dar didesne jėga tarsi koks nesibaigiantis vandens tekėjimas. Tad ką daryti? Šiuo atveju kviečiu tapti sąmoningais ir stebėti bei (išties svarbus momentas!) PASTEBĖTI. Tik praktiškai įdėdami pastangų sulauksime saldžių darbo vaisių. Kokia galėtų būti šio sąmoningo stebėjimo bei pastebėjimo praktika, kaip apskritai to mokytis?

Pavyzdžiui, po treniruotės salėje einu paplaukioti į baseiną. Iš pradžių apninka mąstymas kaip ir daugeliui - mintys, mintys ir dar kartą mintys. Staiga susivokiu: „Oi! Aš ir vėl kažkur ne čia!“ Nusprendžiu išbandyti buvimą momente ir savo pasiplaukiojimą paversti meditacija. Suprantu, kad kiekvienas galime būti savo unikalioje meditacijoje, kad ir ką bedarytume - svarbu susitelkti ir tiesiog būti. Taigi beplaukiojant pirmiausia stengiuosi sutelkti dėmesį į kvėpavimą, po to tai perkeliu į yrius. Dar padidindama akimirkos buvimą „pajungiu“ visus 5 pojūčius: prieš akis atsiveria graži mėlyna vandens spalva, ausis malonina kūno ir vandens susilietimo garsas - lengvi pliūkštelėjimai, uoslę pasiekia lengvas chlorkalkių kvapas, burnoje vis dar jaučiu proteininio batonėlio skonį, o galiausiai besiirdama tolyn jaučiu kiekvieną savo kūno plotelį, dirbantį raumenį. Visa savo esybe esu šioje akimirkoje.

Kita vertus, nėra taip lengva iš karto paimti ir sutelkti dėmesį į šiuos dalykus. Atplaukia iš pradžių ir vienokių, ir kitokių minčių. Visgi suvokiu, jog kovoti ir atsikratyti minčių - bergždžias reikalas. Juk kai bandome kažką per jėgą ar per prievartą padaryti, tuomet, atrodo, lyg specialiai „nesigauna“ - minčių kaip tik daugiau, o ir kažkokie kaltininimai, kad nepavyksta, atsiranda... Tad šioje vietoje išeitis - pasirinkti priimti visas mintis su dėkingumu ir šypsena, o po to jas taip ir palydėti. Leisti joms ateiti ir išeiti - stebėti jas, tačiau neteisti ir nevertinti. Bandyti tai vieną, du, tris ir daugiau kartų. Kaskart dėmesiui nukrypstant ir iš vidinio stebėtojo virstant į aktyvų diskusijos dalyvį galvoje, „prigauti“ save ir nusišypsojus mintyse paleisti visa tai.

Šitaip išlikti sąmoningais, išjausti kiekvieną akimirkos momentą, buvimą čia ir dabar galime darydami bet ką: valgydami, eidami kur nors, būdami draugų kompanijoje, žiūrėdami filmą, skaitydami knygą, dirbdami ir atlikdami bet kokią kitą veiklą. Palinkėsiu kiekvienam mūsų išbandyti kasdienę sąmoningo gyvenimo meditaciją. Gal šitaip atrasime gyvenimo džiaugsmą iš naujo? Sėkmės vidiniuose bandymuose ir mokymosi procese!

tags: #nenoras #buti #cia #ir #dabar