Kaip Tvarkyti Buto Bylą: Praktiniai Patarimai ir Teisiniai Aspektai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime įvairius aspektus, susijusius su buto bylos tvarkymu Lietuvoje, pradedant nuo rūsio sandėliuko įregistravimo iki ginčų su kaimynais dėl sienų demontavimo ir asmens išdeklaravimo iš buto.

Rūsio Sandėliuko Įregistravimas

Asmuo, norintis įregistruoti rūsio patalpą daugiabučiame name ir savo nuosavybės teisę į ją, turi pateikti prašymą bet kuriame Registrų centro klientų aptarnavimo padalinyje. Kartu su prašymu reikia pateikti tinkamai suformuotą rūsio patalpos kadastro duomenų bylą, kurią galima gauti iš namo administratoriaus. Jei administratorius plano pateikti negali, plano kopija užsakoma Registrų centre.

Norėdamas sužinoti savo sandėliuko vietą rūsyje, buto savininkas turėtų kreiptis į namo administratorių, kuris pagal registrų centro išraše nurodytą sandėliuko indekso numerį ir rūsio planą parodys, kuris sandėliukas priklauso konkrečiam savininkui. Tuo atveju, jeigu registro centro išraše sandėliuko indekso numeris nėra nurodytas, butui gali būti priskirtas bet kuris laisvas sandėliukas rūsyje.

Bendro Naudojimo Patalpos

Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos: pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

Jeigu bendro naudojimo patalpos užstatytos daiktais, reikia informuoti klientų aptarnavimo centrą el. paštu. Namo vadybininkas name pakabins skelbimą, įpareigojantį atlaisvinti bendro naudojimo patalpas. To nepadarius daiktų savininkui ar gyventojams, namo administratorius suorganizuos daiktų išvežimą.

Turto Dalybos Skyrybų Atveju

Labai sunku konkrečiai atsakyti laiško autorei, nes ji nepateikė daug svarbios informacijos. Pavyzdžiui, iš laiško neaišku, kada minėtas butas buvo įsigytas. Jeigu vyras įsigijo butą iki santuokos sudarymo, laiško autorei taip paprastai atsikratyti savo vyru, o tiksliau - išvaryti jį iš buto - nepavyks. Tai, kad moteris moka visus mokesčius už komunalines paslaugas ir viena išlaiko butą, dar nereiškia, jog ji gali tapti to buto savininke. Viskas būtų kitaip, jeigu šį butą sutuoktiniai būtų įsigiję gyvendami santuokoje. Tuomet butas taptų bendrine sutuoktinių nuosavybe ir priklausytų abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis.

Tačiau net ir tokiu atveju laiško autorė neturėtų teisės iškeldinti savo vyrą iš jam, kaip bendrasavininkiui, priklausančio buto (jis turi teisę gyventi šiame bute). Žinoma, butą sutuoktiniai gali prarasti, jeigu laiško autorė nemokės už jį mokesčių (tiesa, nuo tokios pareigos jos vyro taip pat niekas neatleidžia). Vis dėlto galima pasvarstyti galimybę, kaip pabandyti šį butą pasidalyti. Turto dalybų klausimas galėtų būti sprendžiamas skyrybų byloje.

Jeigu butą įsigijo vyras dar iki santuokos sukūrimo, laiško autorė teisme galėtų reikalauti žalos atlyginimo. Ji gali įrodyti, jog gyvendama santuokoje investavo savo pinigų į minėto buto remontą bei išlaikymą. Kitu atveju, nagrinėjant ištuokos bylą, daug kas priklausytų nuo to, ar sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų. Jeigu taip ir jeigu vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, jeigu santuokos nutraukimo kaltininku būtų pripažintas vyras, teismas laiško autorei turėtų skirti didesnę turto (taip pat ir buto) dalį. Toje pačioje santuokos nutraukimo byloje turėtų būti nustatytas išlaikymas vaikams.

Yra dar vienas būdas - su vyru susitarti gražiuoju. Sutuoktinis galėtų žmonai padovanoti arba parduoti savo buto dalį, o ji už tai vyrui nupirktų kitą, mažesnį butą, arba išmokėtų jam piniginę kompensaciją.

Iškeldinimas iš Gyvenamųjų Patalpų

Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, kai nepageidaujami asmenys jų neatlaisvina ir šios situacijos nepavyksta išspręsti taikiai, galimas tik teismo tvarka. Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų vyksta teisminio proceso tvarka. Teismui turi būti pateiktas ieškinys dėl iškeldinimo iš neteisėtai užimamų gyvenamųjų patalpų.

Asmenys, kurie teisėtai pradėjo naudotis butu ar namu, tačiau vėliau šią teisę prarado, turi teisę į gyvenamąjį būstą, saugomą įstatymo. Todėl savavališkas tokių asmenų iškeldinimas gali užtraukti administracinę ar net baudžiamąją atsakomybę.

Dažniausi atvejai:

• Klientas antstolio organizuojamose varžytinėse įsigijo butą ir raštu kreipėsi į buvusius savininkus su prašymu išsikelti iš klientui nuosavybės teise priklausančių patalpų. Tačiau šie asmenys į kliento bandymus susitarti dėl išsikėlimo iš jo nuosavybės datos nereagavo. Teismui pateiktas ieškinys dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Rezultatas - teismas įpareigojo buvusius turto savininkus išsikelti iš kliento nuosavybės.
• Klientas antstolio organizuojamose varžytinėse įsigijo žemės sklypą su statiniais ir raštu kreipėsi į buvusius savininkus su prašymu išsikelti iš klientui nuosavybės teise priklausančio turto. Buvę nekilnojamo turto savininkai iš gyvenamųjų patalpų sutiko išsikelti iki sutarto termino, tačiau patalpų taip ir neatlaisvino.

Plačiau apie tai galite sužinoti paspaudę ČIA.

Sienų Demontavimas Daugiabutyje

Daugiabučio laikančiosios konstrukcijos yra bendra visų savininkų nuosavybė, tai nurodyta civiliniame kodekse. Konstrukcijų visiškas ar dalinis išardymas (angų kirtimas jose) tiesiogiai atsiliepia pastato stabilumui. Teisės aktai numato, kad prieš atlikdamas laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymą, buto savininkas privalo supažindinti kaimynus su planuojamais statybos darbais, gauti daugiau kaip 50 proc. namo gyventojų pritarimą, parengti kapitalinio remonto projektą ir gauti teigiamą ekspertizės išvadą projektui.

Nelaikančiomis pertvaromis blokinių daugiabučių butuose paprastai būna atitverti tik sanitariniai mazgai, o visos kitos (kambarių) sienos dirba kaip laikančiosios konstrukcijos. Konkrečiu atveju gali būti išimčių, todėl visada verta kreiptis į specialistą.

Visada yra didelė tikimybė, kad dėl kokių nors priežasčių laikančiųjų sienų griovimas bute bus pastebėtas ir užfiksuotas kaip administracinis pažeidimas. Baudos neišvengsite, o kartu gausite privalomą nurodymą per konkretų terminą parengti projektą, pristatyti krūvą dokumentų arba atkurti pirminę padėtį bute.

Jei virš ir po Jūsų butu kaimynai sienas demontavo legaliai ir tai įteisino, skaičiavimų metu gali paaiškėti, kad „projektuojama“ (t. y. nauja) siena nebereikalinga ir ją demontavus, konstrukcijos stabilumas nenukentės.

Svarbu: Kvalifikuoti statybininkai laikančiąsias konstrukcijas imsis griauti tik turėdami projektą.

Minimalaus paslaugų paketo kaina- 1180 eur (atnaujinta 23.01.02.). Už tai gaunate reikalingos ekspertizei ir statybai apimties buto kapitalinio remonto projektą bei būtiniausias papildomas paslaugas. Projektas su galimų išplanavimo variantų paieška- 20-30 proc. brangesnis. Papildomai galite užsisakyti buto 3D modelį, kad aiškiau įsivaizduotumėte, ar erdvė Jums tinka.

Statybos darbų pridavimo procedūros nėra, jei darbai buvo suplanuoti ir atliekami tik buto viduje, nekeičiant namo išorės.

Asmens Išdeklaravimas iš Buto

Jeigu gyvenamoji vieta deklaruota man asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, o asmuo jame negyvena, kyla klausimas, kaip jį išdeklaruoti. Seniūnija dažnai nurodo, kad skyrybų byloje reikia pareikšti reikalavimą dėl žmonos išdeklaravimo.

Jeigu neturite nepilnamečių vaikų ir butas tikrai įgytas jūsų vieno iki santuokos ir nepagerintas sutuoktinės lėšomis, tai seniūnija neturėtų pagrindo atsisakyti išdeklaruoti asmenį. Tačiau praktikoje seniūnijoje dirba ne teisininkai, todėl jie žino pasekmes, jeigu išdeklaruos ne laiku. Dėl to ir nerizikuoja, nes jums apskundus seniūnijos neteisėtą neveikimą, pasekmės bus švelnesnės.

Svarbu: Negalima asmens tiesiog išdeklaruoti, jis išsideklaruodamas privalo deklaruoti gyvenamąją vietą kitur.

Aprašytoje situacijoje pakanka savininko prašymo, nes asmuo deklaravęs gyv. v. negyvenimo fakta, seniūnijoje pabandykite irodyti, atsivede liudininkus - kaimynus. Formaliai reikia teismo sprendimo arba turi buti faktas jog asmuo deklaraves gyv. v.

Jeigu asmuo neturi buto/namo, kuriame galėtų deklaruoti gyv. vietą, savivaldybės teikia tokią paslaugą kaip "deklaravimas prie savivaldybės". Taip yra įgyvendinama deklaravimo įstatyme nurodyta pareiga deklaruoti gyv vietą.

Svarbu: Kiekvienas pilietis turi būti deklaruotas arba jei jokios gyvenamosios vietos neturi - jis įrašomas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą.

Bet kokiu atveju, pati savivaldybė tų išdeklaravimų daryti nesiims, tik teismas gali tai padaryti. Va su tais visais liudininkais, galima eiti į teismą ir prašyti asmenį išregistruoti. Galima spręsti,kad žmona iš esmės pažeidžia savo pareigas,dėl buto išlaikymo,jo remonto.Po to jau,po visų teismo proceso galima su teismo sprendimu,kreiptis į savivaldybę,užpildžius formą su prašymu dėl žmogaus išregistravimo iš buto.

Jeigu abu sutuoktiniai nėra buto bendraturčiai laikoma,kad tarp jų yra sudaryta žodinė neterminuota buto dalies panaudos sutartis(CK-6.636 str.).Todėl galima spręsti,kad žmona pažeidžia savo pareigą,apmokėti dalies komunalinių mokesčių,remontą ir t.t.,tai prieštarauja sutarties nuostatoms,todėl vienašališkai galima net nesikreipiant į teismą nutraukti sutartį,o jau po to kreiptis į teismą,dėl asmens priverstinio išregistravimo.

Nuo sprendimo panaikinti deklaravimo duomenis priėmimo dienos arba nuo deklaravimo duomenų panaikinimo pagal teismo sprendimą dienos asmuo laikomas nedeklaravusiu gyvenamosios vietos.

Taigi 1- reikia arba susirasti sutuoktinį ir su juo kulniuoti į atitinkamas institucijas ir jo prašymu keisti gyv.vietą arba 2 - gauti teismo sprendimą.

Tvarka tokia: kreipasi asmuo, norintis keisti savo gyv.vieta, o paskui informuojamas gyv.vietos savininkas. Sutikimas gali būti teikiamas arba per valdžios internetinius vartus arba paprastuoju būdu-raštu.

Matosi,kad diskusija nukrypo už autoriaus pateiktos temos ribų.Vistiek,kaip ne vartysi,turi būti teismo sprendimas.

Jei noresite savo gyvenamaja vieta deklaruoti pas kaimyna - be kaimyno sutikimo to nepadarysite. Jeigu esate deklaruotas pas kaimyna, o norite deklaruotis savo naujai isigytame bute - galesite ir be kaimyno (nes deklaruojate gyvenamaja vieta savo nuosavybeje). Jei esate deklaraves gyv.vieta pas kaimyna, bet kaimynas jus nori isdeklaruoti, o jus nesutinkate rasyti prasymo ir neturite kitos gyv.vietos ar nekilnojamojo turto - kaimynas jusu neisdeklaruos. Vienintelis budas - teismo sprendimas. Arba abieju jusu prasymai.

seniunijoje uzpildai prasyma isdestai del kokiu priezasciu nori naikinti asmens deklaruota vieta tavo bute. ir jie privalo isdeklaruoti ta asmen5 jei pasitvirtina prasyme nurodytos aplinkybes.

Šiais laikais dauguma nuomojasi butus ir juose prisiregisytruoti negali, vadovaujantis kitais istatymais - negyvenat ilgiau nei 6 men.

Teismo Praktika

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūnijos 2010 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. A204-458-(2.4.2.14-S1) (b. l. 15), kuriuo panaikinti D. S. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad deklaravimo duomenys taisomi, keičiami ir naikinami, jeigu gyvenamosios patalpos savininkas ( bendraturčiai) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą pakeisti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio asmens deklaravimo duomenis.

Deklaravimo įstaiga, naudodamasi kitais valstybės registrais bei klasifikatoriais, gali tikrinti deklaravimo duomenų teisingumą ir turi teisę pareikalauti, kad deklaravęs gyvenamąją vietą asmuo arba gyvenamosios patalpos savininkas ( bendraturčiai) pateiktų deklaravimo duomenis patvirtinančius ar paneigiančius dokumentus (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 str. 3 d.).

Seniūnija Sprendimą priėmė vadovaudamasi A. A. ir D. A. 2010 m. vasario 23 d. prašymais (b. l. 16-17), kuriuose nurodyta, kad D. S. adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, negyvena. D. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, negyveno (b. l. 47-48). Atsakovas 2010 m. vasario 23 d. raštu (b. l. 36) informavo D. S. apie gautą prašymą panaikinti jos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis (duomenys neskelbtini), Vilnius, nurodė atvykti į Seniūniją, tačiau negavo jokio atsakymo.

Apeliantės manymu, Seniūnija turėjo kreiptis į teritorinę policijos įstaigą, tačiau pažymėtina, kad teisės aktai nenumatė atsakovui pareigos sprendžiant klausimą dėl D. S. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo tai daryti.

Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog Seniūnijoje nėra susiformavusi praktika kreiptis į teritorinę policijos įstaigą dėl buto savininko prašymo teisėtumo patikrinimo vietoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja apeliacinės instancijos teismo posėdyje teigė, kad tiek buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jos motinos A. A. dalis, tiek sesers D. A. dalis yra parduotos.

Pareiškėjos D. S. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos D. S.

Jūsų pateiktoje byloje asmenys buvo gyvenamosios patalpos bendraturčiai,visai kitas atvejis.

Svarbi Informacija

Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija. Kiekvienas atvejis yra unikalus, todėl rekomenduojama kreiptis į teisininką dėl individualios konsultacijos.

tags: #nepajege #islaikyti #buto #bylos