Gyvenimas ir mūsų poreikiai nuolat kinta, todėl būstas, kuris kažkada atrodė kaip svajonė, gali tapti našta. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines priežastis, kodėl žmonės gali būti nepatenkinti savo gyvenamąja vieta.
Socialiniai būstai ir kaimynystės problemos
Vienas iš trijų Lietuvos daugiabučių gyventojų nenorėtų, kad jo kaimynystėje būtų įrengti socialiniai būstai. Tai paaiškėjo po eksperimento, kuris buvo surengtas 60-tyje šalies miestų ir miestelių, apklausiant daugiau nei 8 tūkst. gyventojų. Eksperimento metu 29 proc. respondentų išreiškė nesutikimą dėl socialinio būsto kaimynystės, o prieštaraujančiųjų skaičius savivaldybėse labai skyrėsi. Pavyzdžiui, Kaune, Kėdainiuose ir Širvintose daugiau nei 80 proc. gyventojų nepanoro socialinio būsto kaimynystės, o Druskininkuose, Raseiniuose ir Kretingoje - mažiau nei 6 proc.
Kėdainių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė teigia negalinti pasakyti, kodėl kėdainiškiai nusiteikę taip skeptiškai prieš socialinių būstų atsiradimą jų kaimynystėje. Anot jos, siekiant „pripratinti“ gyventojus prie minties, kad šalia gali atsirasti socialinis būstas, jokios šviečiamosios ar prevencinės priemonės nėra vykdomos.
Dažniausiai žmonės baiminasi, kad tokiuose būstuose apsigyvens asocialūs, nevaldomi, triukšmingi asmenys, turintys priklausomybę alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms, arba teisti asmenys. Taip pat minima, kad kaimynystėje nepageidaujami pabėgėliai ar romų tautybės žmonės. Taigi socialinio būsto gyventojo „portretas“ vis dar labai stereotipiškas ir stigmatizuotas.
Dalis nuomonę išsakiusių eksperimentinio tyrimo dalyvių nurodė, kad vengia socialinio būsto kaimynystės dėl jau turimos neigiamos asmeninės patirties. Psichologas P. Rakštikas teigia, kad bendra situacija parodo visuomenės nebrandumą. Jis priduria, kad brandi visuomenė stengtųsi padėti pažeidžiamiems asmenims, suvokdama, kad visa bendruomenė stipri tiek, kiek stiprūs labiausiai pažeidžiami jos nariai.
Kai kurie apklausti daugiabučių gyventojai kategoriškos nuomonės neturėjo, nes pirmiausia teigė norintys sužinoti, kokie kaimynai atsikraustytų į socialinį būstą.
Kada verta parduoti namą?
„Creston“ brokeriai išskiria tris pagrindines priežastis, kada verta parduoti namą:
- Vargina ūkio darbai: Jei nuosava veja, gėlynas ir šiltnamis pradeda varginti, galbūt verta svarstyti galimybę gyventi kotedže ar bute mieste.
- Namas per didelis: Jei didelis namas sukelia liūdesį ar nemalonius jausmus, verta pasidomėti alternatyviu būstu. Taip pat svarbu atsižvelgti į finansinę pusę - ar priimtina mokėti mokesčius už nenaudojamą plotą?
- Erzina dideli atstumai: Jei reguliarus važinėjimas į darbą, mokyklas ir kitas vietas pradeda varginti, verta pagalvoti apie būstą arčiau miesto.
Neigiami naujo būsto įsigijimo padariniai
Investuotojas Jamesas Altucheris teigia, kad namų kainos, įvertinus laikotarpį nuo 1890-ųjų iki 2004-ųjų, krito po 0,4 proc. metinės grąžos. Jis rašo, jog, jei perkate namą už 400 tūkst. dolerių, su maždaug 100 tūkst. dolerių atsisveikinate. Taip pat, įsigijus pirmąjį būstą, teks taisyti jame esančius daiktus.
JAV egzistuoja įsitikinimas, jog galima iš būsto mokesčių išskaičiuoti palūkanas, mokamas už paskolą, tačiau Jamesas Altucheris teigia, jog tai yra mitas ir bet kokiu atveju mokesčiai sumažėja labai nežymiai. Be to, stambios verslo korporacijos skatina darbuotojus įsigyti nuosavus būstus, kad jie būtų mažiau mobilūs ir sunkiau priimtų darbo pasiūlymus iš kitų valstybių ar šalių.
Jamesas Altucheris pabrėžia, jog investicija į namą yra „viena bjauriausių“. Jis teigia, kad jam patinka turėti stirtą grynųjų, padėtų banke, ir nemėgsta būti supančiotas nelikvidžios investicijos. Straipsnio pabaigoje jis pripažįsta, jog šiuo metu būstų kainos yra nukritusios pakankamai žemai ir, nepaisant visų išsakytų minusų, namo įsigijimas būtų gera investicija.
Bendrovės „Remax“ nekilnojamojo turto brokeris Kęstutis Bružas nustebino pritardamas kai kurioms amerikiečių autoriaus įžvalgoms. Tačiau, jo nuomone, vertinant namą, labai daug lemia sklypo vieta. Jei žemė yra labai pageidaujamoje, geroje vietoje, namą galima laikyti investicija. Tačiau jis pritaria amerikiečių autoriaus aprašomoms išlaidoms: namą iš tiesų reikės prižiūrėti, remontuoti.Perkant namą paskolos lėšomis reikia atsakingai įvertinti savo finansines galimybes bei situaciją paskolų rinkoje. Jei galima pigiai imti paskolą, ją imti apsimoka, tačiau ne 30-ies, o kokių 10-15 metų laikotarpiui. Tokiu atveju nepermokėsite palūkanų, išlaidos bus panašios, kaip įsigijus daiktą išsimokėtinai.Mažėjantis būsto plotas
Per pastaruosius 15 metų naujos statybos butų dydis Vilniuje sumažėjo daugiau nei 15 proc., o individualių namų - beveik perpus. Nekilnojamojo turto plėtotojai teigia, kad stato mažesnius namus, nes tokių nori gyventojai. Tačiau architektas Mindaugas Pakalnis atkreipia dėmesį, kad istoriškai sostinės gyventojui tenka didžiausias būsto plotas nei kada anksčiau.
2005 metais Vilniuje vidutinis naujos statybos butų plotas siekė 62,8 kv. m, o 2020-aisiais šis skaičius sumažėjo kiek daugiau nei 15 proc. iki 52,9 kv. m. Dar didesni pokyčiai įvyko individualių namų statybos rinkoje. 2005-aisiais vidutinis naujos statybos namų plotas sostinėje siekė 169 kv. m, o 2019 metais sumažėjo beveik perpus - iki 96 kv. m.
Remiantis Eurostato duomenimis, 22,9 proc. Lietuvos gyventojų gyvena perpildytuose namuose, kuriuose nėra pakankamai erdvės (ES vidurkis 17,2 proc.).
NT bendrovės „Eika“ būsto pardavimo vadovas Justinas Šavelskis neslepia, kad naujos statybos būstų plotas mažėja. Dėl sumažėjusio ploto butams tapus įperkamesniems statytojai linkę orientuotis į 25-80 kv. m 1-4 kambarių butus, jie tarp klientų yra populiariausi.
Jo teigimu, įmonė yra išsigryninusi populiariausius butų ploto intervalus ir juos stengiamasi pasiekti įgyvendinant projektus: 1 kambario 25-30 kv. m, 1,5 kambario 30-35 kv. m, 2 kambarių 35-55 kv. m, 3 kambarių 55-65 kv. m, 4 kambarių 70-80 kv. m.
Pats perkamiausias, likvidžiausias rinkoje yra 2 kambarių 40-45 kv. m butas. Šių butų paklausa pastaruosius 11 metų yra didžiausia, todėl jų ir projektuoti stengiamės daugiausia. Šie butai išperkami patys pirmieji ir dažniausiai tokio ploto butų geresnėse strateginėse miesto vietose galima rasti tik pradėjus naują projektą arba bent jau ankstyvesniame statybų etape. Tokio tipo butai perkamiausi dėl to, kad yra orientuoti į didžiausią dalį skirtingų vilniečių segmentų, t. y. į investuotojus, vienišius, poras.
Nors nedidelio būsto kaina yra mažesnė, kvadratinis metras kainuoja daugiau. Pavyzdžiui, viename iš Šnipiškių mikrorajone statomų namų 27 kv. m būsto kaina siekia 74 tūkst. eurų, tokio buto vienas kvadratinis metras kainuoja 2 711 eurų. Tame pačiame name esantis 4 kambarių butas kainuoja 155 tūkst. eurų, o vienas kvadratinis metras - 2 183 eurus.
Būsto ploto pokyčiai Vilniuje
| Metai | Vidutinis naujos statybos buto plotas (kv. m) | Vidutinis naujos statybos namo plotas (kv. m) |
|---|---|---|
| 2005 | 62.8 | 169 |
| 2019 | - | 96 |
| 2020 | 52.9 | - |
Kaimynų konfliktai dėl statinių
Kauno miesto apylinkės teisme siekiama įrodyti, kad savo veiksmais nepažeidė kaimynės interesų, nes jo sutaisytas stogas su jos būstą dengiančia danga nesiriboja. Juos skiria dar vieno gyventojo butas. Jei tai pavyks įrodyti, stogo vyrui nebereikės nulupti.
Bronius Girdauskas, Žaliakalnio seniūnas, teigia, kad konfliktų dėl to, kad greta gyvenantis kaimynas kažką pasistato, kyla kone kiekvieną dieną. Jei statinius skiria mažiau nei 6 metrų atstumas, pastatų projektuose turi būti numatyta ant sienų įrengti ugniasienes, ir jos privalo būti įrengtos.
Nepatogus nekilnojamojo turto mokestis
Aštuoni iš dešimties (79 proc.) respondentų nurodė turį nekilnojamojo turto. Todėl nereikėtų stebėtis, kad ieškodami argumentų, kodėl nederėtų apmokestinti visų NT savininkų, politikai prakalbo apie lietuvio tapatybę, kuri esą neatsiejama nuo nuosavo būsto. Viso ne pagrindinio būsto vertes siūloma sumuoti ir apmokestinti nuo 50 tūkst.
R. Ališauskienė teigia, kad gyventojams neaiški ir atgrasi iniciatyva dėl NT mokesčio gali turėti pasekmių valdantiesiems. Pirmiausia, pripažino R. Ališauskienė, nudegti gali Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ - valdančiajai daugumai priklausanti ir įvedamus naujus mokesčius palaikanti partija gali likti nesuprasta savų rinkėjų.
Dėl kilusio pasipriešinimo koalicinei tarybai atsitraukus nuo siūlymo imti mokestį už pirmąjį gyventojų būstą, Seimas po svarstymo pirmadienį pritarė siūlymui savivaldybėms jį leisti apmokestinti mažiausiai nuo 450 tūkst. eurų.
tags: #nepatinka #gyvenamasis #bustas