Nerijaus Numavičiaus turtas: kelias į turtingiausio Lietuvos žmogaus titulą

Nerijus Numa (anksčiau Numavičius) - vienas sėkmingiausių ir turtingiausių Lietuvos verslininkų. Apie jį ir jo įkurtą „Vilniaus prekybą“ per beveik tris dešimtmečius prirašyta ir prikalbėta daug, nors pats N. Numa bendrauti su žiniasklaida vengė. N.Numa jau keletą metų gyvena Jungtinėje Karalystėje ir, kaip visuomet, nėra linkęs komentuoti savo gyvenimo.

Nerijus Numavičius. Šaltinis: Delfi.lt

Žurnalo „IQ top“ sudarytame turtingiausių žmonių dvidešimtuke N. Numavičius gerokai lenkia visus kitus turtuolius - jo turtas įvertintas 4,255 mlrd. litų.

Pagrindiniai turto šaltiniai

Didžiausias N.Numavičiaus turtas - „Vilniaus prekybos“ akcijos. Jam priklausanti dalis verta beveik 2 mlrd. litų. „Vilniaus prekybai“ priklauso „Maxima“ bei „Eurovaistinių“ prekybos tinklai. Per Estiją valdoma „Maxima Group“, teikianti franšizės paslaugas, N.Numavičiaus sąskaitą padidina dar 710 mln. litų. Bendrovėje „Leksita“, kuri aktyvia veikla neužsiima, sukaupta 1,8 mlrd. litų, iš jų kiek daugiau nei milijardas - N.Numavičiaus. „Akropoliuose“ turima dalis verta palyginti nedaug - 172 mln. litų.

Prekybos tinklas Maxima. Šaltinis: ltl.lt

„IQ top“ duomenimis, N.Numavičiaus verslas Lietuvoje valdomas tiek per čia registruotas įmones, tiek per Estiją, Nyderlandus, Kiprą ar Maltą.

Turtingiausiųjų sąrašo lyderiai

15min paskelbtame turtingiausių šeimų reitinge „Vilniaus prekybos“ akcininkai, du broliai Numavičiai, tiesa, šiandien nešiojantys skirtingas pavardes, rikiuojasi pirmi ir valdo 1,88 mlrd. eurų vertės turtą. Antroje turtingiausiųjų sąrašo vietoje - antras „Vilniaus prekybos“ akcininkas Žilvinas Marcinkevičius, kurio turtas įvertintas 1,163 mlrd. litų. Trečias yra transporto, logistikos ir sandėliavimo verslą valdantis Mindaugas Raila - jam priklauso 90 proc. bendrovės „ME investicija“ akcijų, kurios vertos 961 mln. litų. Ketvirtas liko turtingiausio Lietuvos žmogaus brolis Vladas Numavičius su 812 mln. litų. Penktas - koncerno „MG Baltic“ savininkas Darius Mockus, kurio turtas įvertintas 783 mln. litų. Turtingiausia Lietuvos moteris - Lyda Lubienė, paveldėjusi dalį „Achemos grupės“ akcijų, su 757 mln. litų. Be L.Lubienės, dvidešimtuke yra dar dvi moterys. Birutė Paleičikienė, valdanti 327 mln. litų.

Turtingiausių žmonių dvidešimtukas sudarytas pagal Registrų centre bei užsienio šalių registruose sukauptą informaciją apie įmonių akcijų savininkus, atrinktas įmones vertino FMĮ „Orion Securities“ ekspertai.

Nerijus Numavičius. Šaltinis: vz.lt

Tačiau šiandieninis pagrindinių „Vilniaus prekybos“ akcininkų nekalbumas nėra kliūtis prisiminti į ketvirtą dešimtį įkopusio verslo istoriją. Kaip šis dviejų šeimų pagrindu pradėtas verslas iškilo, kas jiems padėjo, kodėl turtingiausiu Lietuvos asmeniu tapo dabar jau Jungtinės Karalystės rezidentas N.Numa, o ne kuris nors kitas iš vadinamojo „VP dešimtuko“ narių?

Verslo pradžia ir plėtra (1992-2001 m.)

Nors Numos arba Numavičiaus pavardė labiausiai siejama su prekybos tinklu „Maxima“, mažmeninė prekyba iš pradžių tebuvo tik vienas tarp daugybės skirtingų „Vilniaus prekybos“ verslų. Kadangi I.Staškevičius buvo pirmasis ir bene artimiausias N.Numos bendražygis versle, neoficialus ne tik „Vilniaus prekybos“, tačiau ir pagrindinio akcininko atstovas žiniasklaidai, galima prisiminti jo ne kartą pasakotas istorijas apie verslo pradžią. I.Staškevičius ir N.Numa bendrą verslą pradėjo dar 1990 m., įsigydami kirpyklą. Kursiokų duetas susipažino Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Prie jų netrukus prisijungė ir dar vieni studijų kolegos - Žilvinas ir Gintaras Marcinkevičiai.

Nežinia, ar tuomet jie jau turėjo neoficialų pavadinimą, tačiau tokį vėliau nebejotinai įgavo - tai „VP devintukas“, vėliau trumpam tapęs dešimtuku. Devintuką sudarė kiti šeimos nariai ir draugai - prie buvusių medicinos studentų prisijungė Nerijaus broliai Julius, Vladas, Marcinkevičiai taip pat į verslą pasikvietė brolį Mindaugą. Šis prisiviliojo bendramokslį Mindaugą Bagdonavičių, grupėje atsidūrė Renatas Vaitkevičius. „Vilniaus prekybos“ atstovai tvirtina, kad „VP devintukas“ niekuomet neturėjo akcininkų sutarties. Akcijos būdavo paskirstomos pagal įsitraukimą į konkrečios įmonės veiklą ir jos rezultatus. Už devintuko ribų atsidūrė kai kurie kiti reikšmingesni šeimos žmonės, pavyzdžiui, Numavičių seserys - Eda ir Jolita, kurios grupės įmonėse įvairiais etapais užėmė svarbias pareigas. Savo ranką prie verslo plėtros tam tikru etapu pridėjo ir dvi brolių Marcinkevičių seserys, kurti „Maximos“ prekybos tinklą padėjo ir R.Vaitkevičiaus žmona Vega.

Šis buvo įvairiausias, neaplenkiant ir nekilnojamojo turto. Pasakojama, kad vienas ankstyvųjų besikuriančios grupės pirkinių buvo gėrimų parduotuvė, įsigyta perpardavimui, tačiau sandoriui nepavykus, jos veiklą teko kurį laiką plėtoti toliau. Teigiama, kad taip ir gimė „VP devintuko“ meilė mažmeninei prekybai. Nuo 1992 m. per grupės rankas vos per kelerius metus perėjo daugybė įvairiausių verslų. Vertybiniai popieriai buvo pati reikšmingiausia būsimo kapitalo kaupimo priemonė.

Kaip pasakojo I.Staškevičius, viešo privatizavimo aukcionuose jie įsigydavo parduotuves, o atsiradus investiciniams čekiams, verslininkai aktyviai veikė antrinėje rinkoje.

Vilniaus prekyba. Šaltinis: lrt.lt

Pasak I.Staškevičiaus, šis procesas tęsėsi gana neilgai, maždaug iki 1994 m. pabaigos. O apie 1995-1997 metus įvairių gamybos įmonių smulkiųjų akcininkų akcijas jie supirkdavo nebe už čekius, o už pinigus. Pati didžiausia sėkmė devintuką aplankė netrukus. 1995 m. privatizavę keturis cukraus fabrikus, už juos 1998 m. verslininkai iš Danijos kompanijos „Danisco Sugar“ gavo 100 mln. litų, kuriuos galėjo investuoti į kitas verslo sritis. Šis sandoris tapo pirmąja kontroversija ilgoje „Vilniaus prekybos“ istorijoje.

Vis dėlto, neskaitant iki šiol prikišamos reputacinės dėmės, „VP devintuko“ veikla šiame sandoryje teisėsaugai neužkliuvo. Bendrovė ir toliau plėtėsi - augo ne tik būsimasis „Maximos“ tinklas (tuo metu parduotuvės vadinosi „Vilniaus prekyba“, vėliau „Taupa“, „Minima“, „Media“, „Maxima“, „Saulutė“, „T Market“), tačiau ir veiklų portfelis. „VP devintukas“ turėjo tokių įmonių kaip „Birštono mineraliniai vandenys“, „Vilniaus paukštynas“, „Vilniaus mėsos kombinatas“, „Vilniaus duona“ ir kitų gamybinių įmonių akcijų.

Galima neabejoti, kad ankstyvaisiais bendrovės valdymo metais akiratyje būta ir dar įvairesnių verslų, apie kuriuos šiandien beveik nežinoma. Pavyzdžiui, vienu momentu devintukas svarstė net ir apie mobiliojo ryšio paslaugų tiekimą, prisimena 15min kalbintas buvęs ilgametis telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ vadovas ir vienas reikšmingiausių tų laikų verslo atstovų Antanas Zabulis.

Žinant dabartinį bendrovės susitelkimą į mažmeninę prekybą, galbūt kiltų pagunda įvairialypę strategiją laikyti blaškymųsi, tačiau sėkmingi įvairių bendrovių pirkimo-pardavimo sandoriai padėjo didinti visos grupės pelną ir kartu investicijas į tolesnę verslo plėtrą.

Maxima. Šaltinis: Delfi.lt

Didžiausiu „Vilniaus prekybos“ pajamų šaltiniu tapo vis besiplečiantys mažmeninės prekybos tinklai. 1994 m. tinklas turėjo kelias parduotuves ausiai neįprastu pavadinimu „Urdžia“. 2000 m., praėjus aštuoniems metams nuo pirmojo „VP devintuko“ prisilietimo prie mažmeninės prekybos, UAB „VP Market“ valdomo tinklo pajamos jau siekė 1,685 mlrd. litų, jį sudarė virš 100 parduotuvių įvairiais pavadinimais. Palyginimui, 2021 m. bendrovė vien Lietuvoje turėjo 252 parduotuves, o jų apyvarta siekė 1,759 mlrd. eurų.

1997 m. įkurto prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis prisimena, kad kol jo verslas dar buvo visiškai nedidelis, „Vilniaus prekyba“ padarė stiprų šuolį. „Jie staiga iššoko į priekį. Aišku, negaliu sakyti, jie augo ir po to, bet apie 2000-uosius jie pasiekė, vadinkime, savo šlovės laikotarpį. Mūsų tuo metu Lietuvos verslo žemėlapyje dar nebuvo matyti“, - 15min komentavo jis. Pašnekovas pridūrė, kad prekybos tinklų keliai susidurdavo jau nuo „antros parduotuvės“.

2001 m. 34-erių N.Numai iš Italijos buvo atvežtas prabangus automobilis „Ferrari Modena 360 F1“. Neaišku, ar šis automobilis N.Numai reiškė ką nors ypatingo - jo ir kolegų ambicijos buvo dar tik beįsibėgėjančios, o tikslas, pačių jų teigimu, buvo ne prabanga, o paties verslo atnešamas pasitenkinimas. Tačiau „Ferrari“ tebūna aiškus simbolinis riboženklis naujam „VP grupės“ etapui. Pavadinkime jį ambicinguoju.

Ambicingi ir skandalingi metai (2001-2009 m.)

Tūkstantmečių sandūra kone iškart atnešė ir naują, šįsyk tikrai rimtą dėmę „Vilniaus prekybos“ istorijoje. Jei čekinės privatizacijos schemas ir ypač iki galo taip ir neišskaidrintą cukraus fabrikų pardavimo istoriją verslininkai nesigręžiodami paliko žiniasklaidos bei visuomenės spekuliacijoms, neįgaliųjų bendrovės „Spindulys“ atvejis buvo narstytas gerokai išsamiau ir kur kas ilgiau. „Teisėta, tačiau labai agresyvi mokesčių planavimo istorija“ - taip šis įvykis 2015 m. apibūdintas bene atviriausiame iki šiol bendrovės dokumente, „Baltojoje knygoje“.

Sukūrus įmonę „Optimali investicija“, jai buvo perleistos „Maxima“ parduotuvės ir kiti stambius objektai, turto vertė siekė 600 mln. litų. „Optimali investicijos“ akcijos priklausė neįgaliųjų bendrovei „Spindulys“. Tuo metu neįgaliųjų bendrovėms Lietuvoje buvo taikoma mokesčių lengvata. Taip VP grupės akcininkai įgijo teisę nemokėti pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Iš valstybės susigrąžinus milijonus, neįgaliųjų bendrovės „Spindulys“ nebeliko. Vietoje jos 2003 m. gegužę įsisteigė labdaros ir paramos fondas „Vilties spindulys“. Nors šios istorijos reputacinė dėmė įmonę lydi iki šiol, tačiau finansus tai paveikė minimaliai - po įvairių tyrimų verslininkams teko sumokėti 24 mln. litų baudų, tačiau jie atgavo 76 mln. litų.

Akropolis. Šaltinis: youtube.com

2002 m. Vilniuje atidarytas pirmasis „Akropolis“. Jis pačių verslininkų buvo laikomas grupės galios simboliu, naujo tinklo, tapusio vienu iš esminių pajamų generatorių, pradžia. Vienaip ar kitaip galimybių uždirbti pinigus buvo nemažai, o versliuosius „Vilniaus prekybos“ atstovus masino nauji horizontai.

Viena tokių - parduotuvių plėtra užsienyje. 2000 m. pradėjusi plėstis Latvijoje tuometinė „VP grupė“ vos po penkmečio turėjo 85 parduotuves Latvijoje ir 13 - Estijoje. 2005 m. taip pat plėtėsi Rumunijoje ir Bulgarijoje. Lengviau vykdyti verslą užsienyje neabejotinai padėjo ir Lietuvos narystė Europos Sąjungoje (ES). Ar prie to reikšmingai prisidėjo pati „Maxima“, per 2003 m. referendumą dėl stojimo į ES, kai pasirodė duomenys apie menką gyventojų aktyvumą, greitomis pasiūliusi pirkėjams skalbimo miltelių ir alaus už vieną centą mainais už balsavimo lipduką - lieka spekuliacija.

Antrąjį įmonės veiklos dešimtmetį ryškiausiai įprasmino „Vilniaus prekybos“ išbandymas visiškai naujoje sferoje - energetikoje. Į ją įeita trankiai, o išeita dar trankiau. Dešimtmečio pradžioje, ruošiantis privatizuoti šalies elektros tiekimą, valstybė įkūrė dvi įmones - Rytų ir Vakarų skirstomuosius tinklus. „Vilniaus prekybos“ verslininkai pastarosios privatizavimui įsteigė kompaniją „NDX energija“, 2003 metais nupirko 77 proc. Vakarų skirstomųjų tinklų (VST) akcijų už 539,8 mln. litų, vėliau šią dalį dar padidino.

Tačiau netrukus pasipylė klausimai - jau 2004 m. VST ataskaitoje skelbta, kad bendrovės ilgalaikio turto vertė buvo kur kas didesnė nei sumokėta. Ji siekė 2,39 mlrd. litų. O 2004 m. Seimo įteisinta schema nustatyta, kad viršutinės elektros kainų ribos gali būti paremtos elektros skirstytojos turtu - kuo jis didesnis, tuo didesnį tarifą galima nustatyti.

Skaičiuota, kad 2004-2007 m. „NDX energijai“ išmokėtų VST dividendų suma siekė apie 687 mln. Lt, tiesa, dalis nukeliavo paskolos dengimui, tad faktiškai gauta apie 200 mln. Lt. Vėliau, vystant naujosios Visagino atominės elektrinės planus, „NDX energijos“ valdomi VST tapo jungtinės įmonės „Leo LT“, turėjusios vaidinti ženklų vaidmenį atominės statybose, dalimi. Nuo 2007 m., prie grupės prisijungus „NDX energijai“ vadovavusiam Dariui Nedzinskui, „VP devintukas“ kuriam laikui tapo dešimtuku.

Po ilgų ir prieštaringų spekuliacijų, skandalų, politikos, teismų, tyrimų ir viską vainikavusių Seimo rinkimų galiausiai ši įmonė buvo išardyta faktiškai nieko apčiuopiamo nesukūrusi. „Vilniaus prekyba“ neteko pajamų šaltinio, bet per „NDX energiją“ gavo riebią kompensaciją už vėl valstybės rankose atsidūrusius VST - 680 mln. litų.

Finansine ir galios prasme šis dešimtmetis buvo auksiniai „Vilniaus prekybos“ laikai. „Didžiausio prekybos tinklo akcininkams, vadovaujantiems nacionalinei energetikos kompanijai, iki visiško dominavimo šalies ekonomikoje būtų trūkę tik banko“, - taip apie šį laikotarpį „Baltojoje knygoje“ atsiliepia patys bendrovės atstovai. Nors įmonių rezultatai atrodė puikiai, „Leo LT“ istorija dalies verslininkų buvo laikoma didele grupės nesėkme, o pasaulis buvo pradėjęs ristis link didžiausios finansinės modernių laikų krizės.

„VP dešimtuko“ pabaiga ir akcininkų pokyčiai (nuo 2008 m.)

2008 m. atslinkusi pasaulio ekonomikos griūtis atnešė ir „VP dešimtuko“ pabaigą. „VP dešimtuko“ iširimas buvo naujas ir itin reikšmingas riboženklis trijų dešimtmečių „Vilniaus prekybos“ istorijoje. Šiandien galutinių naudos gavėjų beliko trys: N.Numa valdo didžiausią akcijų paketo dalį, smulkieji akcininkai yra jo brolis V.Numavičius ir ilgametis bičiulis I.Staškevičius. N.Numa prieš dešimtmetį turėtą 37 proc. akcijų paketą šiemet, 15min skaičiavimais, jau padidino iki 87 proc. Jo broliui Vladui Numavičiui priklauso 10 proc. grupės akcijų, o dar 3 proc. valdo ilgametis bendražygis I.Staškevičius. Tokios akcininkų sudėties link eita daugiau nei dešimtmetį.

Dešimtukas iširo tokiu „grafiku“: Iš „VP dešimtuko“ į trijulę 2009 m. pasitraukia Darius Nedzinskas, iš veiklų traukiasi Ž.Marcinkevičius (lieka akcininku).

Žurnalo skaičiavimais, N.Numavičius turtu gerokai lenkia visus kitus, esančius sąraše. Antroje vietoje yra VP grupės akcininkas Žilvinas Marcinkevičius, jo turtas vertinamas 350 mln. eurų. Trečioje - „MG Baltic“ koncerno prezidentas Darius Mockus (245 mln. Ketvirtoje vietoje yra 241 mln. eurų vertės turto turintis VP grupės akcininkas Vladas Numavičius, penktoje - 222 mln. eurų vertės turtą valdantis „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis. Šeštas pagal turtingumą Lietuvos žmogus yra VP grupės ir Baltarusijos prekybos tinklo „Mart Inn“ akcininkas Mindaugas Marcinkevičius - jo turtas vertinamas 195 mln. Septintas turtingiausias Lietuvos žmogus yra SBA koncerno prezidentas Arūnas Martinkevičius, kurio turtas vertinamas 184 mln. eurų, aštuntoje vietoje vienintelė dešimtuko moteris, koncerno „Achemos grupė“ valdybos pirmininkė ir akcininkė Lyda Lubienė (turtas 178 mln. Devintoje vietoje yra „Girteka logistics“ valdybos pirmininkas Mindaugas Raila, jo turto vertė - 160 mln. eurų, o dešimtoje vietoje - „Agrokoncerno“ grupės prezidentas Ramūnas Karbauskis (151 mln.

Žurnalo skaičiavimais, N.Numavičius turtu gerokai lenkia visus kitus, esančius sąraše. Jo turtas yra 1,6 karto didesnis nei į antrąją vietą pakilusio „Girteka Logistics“ valdybos pirmininko ir pagrindinio akcininko Mindaugo Railos turtas, vertinamas 750 mln. eurų.

Žurnalas „Forbes“ kaip ir kiekvienais metais paskelbė turtingiausių žmonių sąrašą. Šiemet pirmąją vietą vėl susigrąžino "Microsoft" įkūrėjas Billas Gatesas, kurio turtas siekia 76 mlrd. JAV dolerių. Šiemet į sąrašą pirmąkart pateko Baltijos šalių atstovas. Turtingiausias ne tik Lietuvos, bet ir viso Baltijos šalių regiono žmogus Nerijus Numavičius tarp turtingiausių pasaulio žmonių yra 1565 vietoje. Žurnalo duomenimis „VP Group“ akcininko turtas siekia 1 mlrd. JAV dolerių.

Šiandieną prekyboje pasirodęs žurnalas „TOP 500” atskleidžia, kas gi tie Lietuvos turtingiausieji.

Turtingiausiais lietuviais yra „Vilniaus prekybos“ įkūrėjas Nerijus Numavičius, įmonių grupės „Girteka Logistics“ valdybos pirmininkas Mindaugas Raila ir „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis, rodo kasmetinis žurnalo „Top“ sudarytas reitingas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atlieka vienos didžiausių Lietuvoje „Vilniaus prekybos“ grupės pagrindinio akcininko Nerijaus Numavičiaus mokestinį tyrimą. Mokesčių inspektoriai analizuoja vykdytas finansines operacijas, kurių metų N.Numavičiui buvo išmokėta daugiau kaip 19 mln. eurų.

Vienos didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Vilniaus prekyba“ smulkiajam akcininkui Mindaugui Marcinkevičiui teisme nepavyko atnaujinti ikiteisminio tyrimo dėl grupės įmonių reorganizavimo ir jos akcininkų, įskaitant turtingiausią Lietuvoje verslininką Nerijų Numavičių, veiklos.

Trečiadienį mažmeninės prekybos tinklus valdanti „Maxima grupė“ ir franšizės valdytoja bendrovė „Franmax“ kreipėsi į teismą su kaltinimais, kad Vilniaus prekybos akcininkai Marcinkevičiai neteisėtai panaudojo „Maxima“ parduotuvių modelį.

Sulaukęs vieno "Vilniaus prekybos" grupės akcininkų Mindaugo Marcinkevčiaus skundo, Vilniaus apygardos teismas nusprendė, pritaikyti laikinasias apsaugos priemones daugiau nei 30% Nerijaus Numavičiaus valdomų „Vilniaus prekybos“ grupės akcijų.

tags: #nerijus #numavicius #turtas