Nuosavybės teisė yra viena svarbiausių žmogaus teisių, sąlygojanti kitas svarbias asmens teises, tokias kaip teisė į orumą, gyvybę, sveikatą ir mokslą. Šis institutas tapo vienu pagrindinių demokratinės valstybės požymių. Lietuvoje 1990 metais, atgavus nepriklausomybę, buvo atkurta privati nuosavybė.
Siekiant greitumo ir paprastumo, žemės sklypų matavimo srityje atsirado preliminarkūs matavimai, kuriuose sklypų ribos buvo nustatomos apytikriai. Vėliau, atliekant žymiai tikslesnius matavimus, gretimų žemės sklypų ribos nesutapdavo. Iki to laiko, kai išaiškėdavo netikslumai, žmonės naudojosi sklypais pagal nustatytas pirmines ribas.
Vakars teisės doktrinoje yra įtvirtinta norma, jog valdymas yra pagrindas įgyti nuosavybę į daiktą, įskaitant ir žemę. Turėjimas savo žinioje žemės plotą tam tikrą laiką sudaro pagrindą atsirasti nuosavybės teisei į tą sklypą. Pagal užsienio praktiką, valdymu galima pakeisti žemės sklypo ribas.
Šiame straipsnyje bus nagrinėjama galimybė žemės sklypo ribas nustatyti pagal faktinį valdymą, kai pagal dokumentus jos nėra tikslios. Platesnis šios normos įtvirtinimas išspręstų problemas, kai gretimų sklypų savininkų ribos pagal dokumentus nesutampa. Esant abiejų šalių sąžiningumui, būtų galima ribas nustatyti pagal faktinį valdymą.
Siekiant įvykdyti iškeltus uždavinius, bus remiamasi teisės doktrinos, teismų praktikos bei įstatyminiais šaltiniais. Bus pasitelkiama tiek užsienio, tiek Lietuvos literatūra. Apie žemės sklypo ribų nustatymą pagal faktinį valdymą lietuvių kalba mokslinės doktrinos beveik nėra. Užsienio šalių literatūroje įdomių požiūrių rasta Ispanijos ir Didžiosios Britanijos literatūroje. Daug informacijos suteikia teisės istorijos analizė, ypač apie Senovės Romą, kurioje teisė buvo labai išvystyta.
Magistrinio darbo temos klausimu gausesnė ir užsienio teismų praktika. Daugelyje vakarų šalių žemės sklypų ribų nustatymas pagal faktinį valdymą nėra naujas reiškinys. Lietuvoje yra nedaug teismų sprendimų, kuriuose pasisakoma šia tema, o tai leidžia daryti išvadą, kad nuosavybės teisės problemų sprendimas per valdymo institutą Lietuvoje yra neišplėtotas.
Lietuvos žemėlapis
Žemės sklypo ribos: sąvoka ir apibrėžimas
Kalbant apie kiekvieną teisės normą, labai svarbu išsiaiškinti toje srityje vartojamas sąvokas, nes būtent sąvokos leidžia suprasti, kas patenka į tos teisės normos reguliavimo lauką. Šiame straipsnyje bus bandoma išsiaiškinti žemės sklypo ribos sąvoką.
Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne pateikiamos kelios žodžio "žemė" reikšmės: planeta, kurioje mes gyvename; planetos paviršinis sluoksnis; sausuma; šalis, kraštas; dirva; dirbamas bei naudojamas paviršiaus plotas; dugnas. Nors tai natūraliai siejasi ir su kitomis žodyno pateiktomis reikšmėmis, ši sausumos, vandens ir miško plotus apibūdina gamtinėmis ir ūkinėmis charakteristikomis.
Žmogaus veikloje žemė yra nekilnojamasis turtas, pagrindinė priemonė žemės ir miškų ūkyje, teritorinė bazė kitoms ūkio šakoms plėtoti ir gyvenamoji vietovė infrastruktūros sistemos elementams išdėstyti. Įstatymuose ir Lietuvos teisinėje literatūroje žemės sąvoka beveik nesiskiria nuo bendrinėje kalboje vartojamos sąvokos, todėl šiam terminui nėra skiriama daug dėmesio.
Užsienio literatūra šiuo atžvilgiu yra kiek detalesnė. Coke (1552-1634) teigė, kad žemė teisine prasme suvokiama kaip paviršius, dirva, žemės planeta ir t. t., prie to galima priskirti ir pievas, ganyklas, girias, durpynus, vandenis, pelkes, dygliakrūmius ir dykynes. Užsienio literatūroje žemės sąvoka apima labai platų reikšmių lauką, tiek virš žemės paviršiaus, tiek ir po juo. Tokia samprata šiek tiek skiriasi nuo Lietuvos teisinėje sistemoje vartojamos sąvokos, kurioje taikoma prezumpcija, kad žemės sklypo savininkui priklauso viskas, kas yra ant žemės.
Jau minėtame žodyne žodis "sklypas" apibrėžiamas kaip žemės gabalas. Kitame šaltinyje apibrėžiama ir žemės sklypo sąvoka, kurioje teikiama didelė reikšmė žemės sklypo registravimui, taip pat minimos nustatytos žemės sklypo ribos, tačiau nedetalizuojama, kaip tos ribos turėtų būti nustatomos.
Sklypo ribų nustatymo schema
Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne žodis "riba" apibrėžiamas kaip erdvės ar laiko skiriamoji siena ir leidžiamoji norma, paskutinis laipsnis. Išsiaiškinus darbe vartojamas sąvokas, jų vartojimo ir aiškinimo ribas teisėje, galima pereiti prie žemės sklypo ribos sąvokos. Tai riba tarp gretimų žemės sklypų, paženklinta riboženkliais arba sutampanti su stabiliais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane. Nors pastarasis apibrėžimas yra nurodytas kaip vartojamas Žemės įstatyme, jis leidžia įstatymo analogijos principu daryti numanomas išvadas ir apie kituose įstatymuose vartojamas sąvokas.
Teisinis sklypo ribų reglamentavimas
Norint suprasti žemės sklypo ribų nustatymo problemas, labai svarbu suprasti, ką reiškia ta sąvoka, žinoti teisės aktus bei mokslinę doktriną, kuri yra šia tema. Svarbiausias teisės aktas nagrinėjamam darbui yra LR Civilinis kodeksas, kuris tiksliausiai pasisako šiuo klausimu. Reikėtų paminėti CK 4.45 straipsnį, kuris nurodo, kad jeigu žemės sklypo ribos nėra aiškios esamuose dokumentuose, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Ši norma suteikia faktiniam sklypo valdymui daug reikšmės. Minėta norma taikoma tada, kai yra nesutarimas tarp gretimų sklypų savininkų dėl žemės ribų. Vadinasi, kai sklypų savininkai sutaria dėl žemės sklypo ribų, jos gali būti nustatomos pagal šalių susitarimą, svarbu, kad būtų abiejų savininkų sutikimas ir nebūtų prieštaravimų konkretiems įstatymams.
Dėmesys skiriamas CK 4.45 straipsnyje pavartotai "kitų įrodymų" sąvokai. Byloje dėl žemės sklypo ribų teismas turi tirti vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodinėjimo proceso tvarka ir taisyklėmis. Konsultacijoje aiškinant "kitus įrodymus" nustatant žemės sklypo ribas, pasitelkiami bendrieji teisminio proceso dėsniai: teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Minėtoje CK normoje kalbama apie tai, jog žemės sklypo ribos turi būti neaiškios esamuose dokumentuose. Teismas akcentavo, kad LR CK 4.45 straipsnis reguliuoja visiškai kitokio pobūdžio teisinius santykius, t.y. ginčus dėl žemės sklypų ribų. Šiam nagrinėjamos normos taikymui įtakos turi ir žemės sklypo riboms, galima pasitelkti šį Civilinio kodekso straipsnį.
Žemės sklypo ribas reglamentuoja ir kiti Lietuvos teisės aktai. Kai žemės sklypo riba sutampa su dirbtiniais arba natūraliais vietovės objektais (medžių eile, gyvatvore, kapitaline tvora, grioviu ir t.t.), riboženkliais neženklinama. Taip pat sakoma, kad kai tarp dviejų žemės sklypų yra privatizuojamas upelis arba griovys, riba nustatoma jo viduriu. Panašios nuostatos matyti ir kituose LR poįstatyminiuose aktuose. Žemės sklypo riba prie upelių ir griovių, nepriskirtų valstybiniam vandens fondui, nustatoma upelio ar griovio viduriu. Tai rodo, jog žemės sklypo ribos įstatymuose ne visada reglamentuojamos formaliai pagal dokumentus, kad šiame klausime labai svarbus ir praktiškumo, patogumo kriterijus. Teisės aktai nurodo pakeisti žemės sklypo ribas atitinkamai pagal gamtinę, fizikinę situaciją natūroje. Toks reglamentavimas iš dalies yra patogesnis žemės sklypų savininkams, matininkams ir kitiems šioje srityje dirbantiems specialistams, tačiau iš kitos pusės iš to atsiranda neapibrėžtumas, netikslumas, ypač dėl individualių namų sklypų ribų nustatymo.
Tokio pobūdžio klausimai nėra naujas reiškinys. Romėnų teisėje egzistavo skundas dėl atidalijimo, kai kildavo ginčai dėl žemės sklypo ribų. Ši riba priklausė kaimyninių sklypų savininkams pusiau. Ginčai, kildavę dėl šios ribos, buvo sprendžiami būtent šio skundo pagrindu. Panašaus sklypo ribų reglamentavimo požymių yra ir dabartiniuose įstatymuose.
Žemės sklypo ribų reglamentavimo rastume ir dar senesniuose teisės šaltiniuose, pavyzdžiui, XII lentelių įstatyme, kuriame nurodoma, kad turi būti paliktas laisvas 5 pėdų ruožas ties sklypo riba. Vėlesni įstatymai panaikina šį apribojimą ir leidžia statyti ant sklypo ribos. Šis pavyzdys skiriasi nuo šiandieninio žemės sklypo ribų reglamentavimo, nes jame kalbama apie statinių statymą ant žemės sklypo ribos, o ne apie laisvą tarpą prie gretimo sklypo. Tiek romėnų teisė, tiek XII lentelių įstatymas nustatė laisvą tarpą prie žemės ribos, tačiau nurodomi tie laisvi tarpai.
Žemės sklypsų teisinis reglamentavimas yra gana sudėtingas, tačiau iš kitos pusės galima sakyti, jog yra paliekama galimybė įstatymus pritaikyti prie faktinės situacijos. Aptarėme žemės sklypo ribos sampratą ir jos teisinį reglamentavimą, kuris atskiria priklausomybę nuosavybės teisę į juos turintiems subjektams. Nors žemės sklypo riboms išmatuoti yra sukurta nemažai tikslių prietaisų ir metodologijų, įstatymuose šie klausimai nėra reglamentuojami įsakmiomis teisės normomis. Pirmojoje darbo dalyje išaiškinta žemės sklypo ribos sąvoka ir jos teisinis reglamentavimas, kuriuose žemės sklypų ribų klausimais yra gana daug neaiškumų ir dviprasmybių. Būtent žemės sklypo ribų netikslumui ir bus skirtas šis skyrius.
Žemės sklypo ribos netikslumas
Kiekvieną sąvoką suprasti ir apibrėžti padeda lingvistinė, semantinė vartojamų žodžių analizė, nes jų gerai nežinant gali kilti sunkumų taikant ar aiškinant teisę. Šiame darbe vartojamai sąvokai tikslus, būtų artimiausios šios reikšmės: atavims griežtumas; smulkiai, detaliai atitinkantis tikrovę, tikrąją padėtį; toks, koks numatytas; turintis griežtai apibrėžtą reikšmę, apibrėžtas, nedviprasmiškas; taiklus. Beveik visos pateiktos reikšmės yra susijusios su rašomo darbo tema ir atskleidžia, apibrėžia analizuojamo teisinio klausimo reguliacinį lauką.
Rašomame darbe yra vartojama sąvoka netikslus, kuri turi priešingas nei žodyne apibrėžtos reikšmės. Penkiakalbiame aiškinamajame metrologijos terminų žodyne randame ir viso žodžio netikslumas paaškinimą. Vadinasi, magistriniame darbe kalbama apie tokias žemės sklypų ribas, kurios yra nustatytos su matavimo rezultatų paklaida, kuri nėra artima nuliui. Toks aiškinimas yra labiau susijęs su prietaisų matavimu. Išsiaiškinus žemės sklypo ribos netikslumo sąvoką, galime pereiti prie analizės, iš kur jie atsiranda.
Netikslumai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, asmens netinkamai naudojamos matavimo metodologijos, arba atliekami darbai vadovaujantis ne ta sistema. Išsiaiškinus žemės sklypo ribos netikslumo sąvoką, galime pereiti prie analizės, iš kur jie atsiranda. Netikslumai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl teisės aktų, reikalavimų žemės sklypo ribų nustatymams.