Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal daugiabučių namų įvadinių atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis.
Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui.
Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų.
Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo ir Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. Šios sąnaudos yra sąlyginai pastovios, t. y. Pabrėžtina, kad metinė pastoviųjų sąnaudų suma, įskaitant normatyvinį pelną, yra fiksuotas dydis.
Realizuotos šilumos energijos kiekis priklauso nuo keleto veiksnių, įskaitant lauko temperatūrą, vėjuotumą, vartotojų skaičių (ypač didžiųjų vartotojų) ir vartojimo intensyvumą.
Taigi, jei praėjusį ataskaitinį laikotarpį šilumos energijos buvo realizuota daugiau nei prognozuota, ir šilumos tiekėjas dėl to turėjo daugiau pajamų, šia papildoma pajamų suma yra mažinama šilumos tiekėjo per ateinantį laikotarpį dengtinų metinių sąnaudų suma, įskaitant normatyvinį pelną, t. y.
Apibendrinant konstatuotina, kad šiuo metu taikoma šilumos energijos kainodaros sistema užtikrina, kad ŠILUMOS TIEKĖJO PELNAS NEPRIKLAUSO NUO REALIZUOTO ŠILUMOS ENERGIJOS KIEKIO.
Kasmetinė šilumos energijos kainų perskaičiavimo procedūra užtikrina, kad šilumos tiekėjo realizacijai viršijus prognozuotą apimtį ir dėl to gavus papildomų pajamų, atitinkama apimtimi yra sumažinama šilumos energijos kaina ateinančiam laikotarpiui.
Prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).
Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais.
Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius.
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis atestatu reguliuojama veikla arba perduoti jiems šią teisę pagal sutartį, arba kitaip pavesti vykdyti šią veiklą.
Kai pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) yra bendrija, ji gali pirkti atskirus darbus ar paslaugas iš subjektų, turinčių atitinkamą kompetenciją, technines priemones ir gebėjimus.
Šilumos kaina kiekvieną mėnesį apskaičiuojama laikantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) patvirtintos metodikos.
Šilumos kainą sudaro šios dedamosios:
- Kintamoji kainos dedamoji nuolat keičiasi ir priklauso nuo šilumos gamybai sunaudojamo kuro kainų ir nepriklausomų šilumos gamintojų parduodamos šilumos kainos. Vėstant orams pastatų šildymui reikia pagaminti daugiau šilumos energijos, todėl įprastai išauga gamybai naudojamo kuro kaina. Kintamoji dedamoji sudaro didžiausią šilumos kainos dalį.
- Pastovioji kainos dedamoji yra fiksuota. Tai - būtinosios šilumos tiekėjo veiklos išlaidos. Miesto gijų pastovioji kainos dalis yra mažiausia Lietuvoje.
- Papildoma dedamoji - tai skirtumas tarp šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų.
- PVM - pridėtinės vertės mokestis (9 %), kuris mokamas valstybei.
Šiuo metu Vilniuje šilumos kainos dydį daugiausiai lemia nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) parduodamos šilumos kaina šilumos aukcione ir energetinių išteklių kaina.
Dvinarė šilumos kaina yra privalomai taikoma tiems vartotojams, kurių pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistema yra mišri, t. y. naudojanti arba turinti galimybę naudoti centralizuotai pagamintą šilumą ir alternatyvią energiją ar kuro rūšį (šilumos siurblius, saulės kolektorius ir pan.).
Nuo 2018 m. spalio 1 d. Šilumos vartojimo galia (pastate sumontuotų ir veikiančių pastato šilumos įrenginių vidutinė šilumos vartojimo galia) nustatoma individualiai konkrečiam vartotojui.
Taikant dvinarę šilumos kainą vidutinė šilumos vartojimo galia skaičiuojama iš ne mažiau kaip 12 mėnesių konkretaus vartotojo sunaudotų šilumos kiekių.
Mokestis už šilumą pagal dvinarės šilumos kainos kintamąją dalį kas mėnesį apskaičiuojamas konkretaus pastato įvade įrengtu šilumos apskaitos prietaisu suskaičiuotą šilumos kiekį dauginant iš dvinarės šilumos kainos kintamos dalies.
Karšto vandens kaina kiekvieną mėnesį apskaičiuojama pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatytą metodiką.
Kintamoji kainos dalis nuolat keičiasi ir priklauso nuo šilumos kainos ir geriamojo vandens (su nuotekų tvarkymo ir pardavimo kainomis) kainos.
Pastovioji kainos dalis yra fiksuota. Tai - būtinosios karšto vandens tiekėjo veiklos išlaidos.
PVM - pridėtinės vertės mokestis (9 %), mokamas valstybei.
Sąskaitos dydis už šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės (kWh) kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio.
Ši sąskaitos eilutė formuojama pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. ir 2016-06-13 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus naujus rekomenduojamus šilumos paskirstymo metodus, įsigaliojusius 2017 m.
Kiekis paskirstomas vartotojams proporcingai prie namo karšto vandens tiekimo sistemos prijungtų butų ir kitų patalpų naudingiesiems plotams.
Jeigu per ataskaitinį mėnesį namo vartotojams priskirtas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti viršija faktiškai suvartotą, šilumos kiekis su nepaskirstytu vandeniu ataskaitinio laikotarpio sąskaitoje bus su minuso ženklu, t. y.
Jei jūsų bute įrengta šildymo sistema su individualiais apskaitos prietaisais, o termostatiniai ventiliai buvo užsukti arba atsukti minimaliai (t. y. patalpos nešildomos ar šildomos minimaliai), jūsų bute oro temperatūra net ir tokiu atveju buvo artima norminei (18-22°C).
Pagal fizikos dėsnius šiluma juda ten, kur šalčiau ir jūsų butas šildomas gretimai esančių butų sąskaita.
Siekiant apginti kitų vartotojų interesus, teisės aktuose nustatytas minimalios tolygaus šildymo sąlygos koeficientas, kuris leidžia apskaičiuoti, kiek nešildomas ar šildomas minimaliai butas suvartojo energijos gretimų butų, patalpų sąskaita.
Vartotojui, nesilaikančiam tolygaus šildymo sąlygos, t. y.
Sąskaita yra dokumentas, kuriame esančią informaciją reglamentuoja Šilumos ūkio įstatymas ir kiti teisės aktai, kurių šilumos ir karšto vandens tiekėjas privalo laikytis.
Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei +18 oC temperatūra.
Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius, todėl jeigu jums per šalta arba per karšta, pirmiausia reikėtų kreiptis į namo vidaus šildymo sistemas prižiūrintį namo administratorių arba bendriją.
Šilumos tiekėjas į pastatus tiekia vienodos temperatūros termofikacinį vandenį ir temperatūros pastatų viduje nereguliuoja.
Pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą atlieka namo administratoriaus arba bendrijos paskirti prižiūrėtojai, kurie pagal teisės aktų nuostatas privalo numatytu reguliarumu atlikti būtinus patikros ir priežiūros veiksmus, remonto darbus.
Sklandžiai veikianti pastato vidaus šildymo sistema užtikrina kokybišką patalpų šildymą.
Šilumos tiekėjas šilumą tiekia iki pastato įvado. Įkaitintas termofikacinis vanduo keliauja iki šilumos punkto, už kurio prižiūrą atsakingi namo administratoriaus arba bendrijos paskirtas namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas.
Jis šilumos punkte ir nustato šilumos temperatūrą.
Temperatūrą pastato viduje reguliuoja ir kitas daugiabučio namo vidaus problemas sprendžia namo administratorius ar bendrijos paskirtas prižiūrėtojas.
Esant šildymo nesklandumams pastate, prašome kreiptis į juos.
Jei radiatoriai naktį reguliariai yra šalti ir tai kelia nepatogumų, vertėtų pasikonsultuoti su savo namo administratoriumi ar bendrija, kurie patikrins, ar vidaus šildymo sistemos veikia sklandžiai.
Tai - netolygaus šilumos pasiskirstymo problema, kurios atsiradimą gali lemti kelios priežastys.
Namo šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas privalo įvertinti gyventojų poreikį ir vidaus sistemoje užtikrinti optimalų radiatoriuose cirkuliuojančio vandens pasiskirstymą.
Namo šildymo sistema išsibalansuoti gali ir dėl savavališkai atliktų remonto darbų.
Jeigu viename bute radiatoriai pakeičiami našesniais ar didesniais, atiduodančiais daugiau šilumos nei numatyta pirminiame šilumos sistemos projekte, tai tolimesniuose šildymo sistemos taškuose esantiems butams pradeda trūkti šilumos.
Daugiabučio namo gyventojams taikomas mokestis už karšto vandens temperatūros palaikymą (cirkuliciją) todėl, kad suteikiama karšto vandens temperatūros palaikymo paslauga, t. y.
Mokestis už karšto vandens temperatūros palaikymą yra apskaičiuojamas atitinkamą normatyvą dauginant iš šilumos kainos.
Ne šildymo sezono metu šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti kinta ir yra apskaičiuojamas pagal name taikomą šilumos paskirstymo metodą.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2012 m. spalio 26 d. nutarimu Nr.
Vasarą (ne šildymo sezono metu) iš bendro namo suvartoto šilumos kiekio atimamas šilumos kiekis, kuris sunaudotas geriamam vandeniui pašildyti.
Likęs šilumos kiekis proporcingai...
Daugelis centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų jau žino, kiek jiems teks suploti už lapkričio mėnesio šildymą. Daugelis tikrai pagalvojo, kad ta sąskaita, atsižvelgiant į šiltą lapkritį, kažkodėl ne tokia jau maža.
Daugelis turbūt pasvarstė, kad jau geriau nusipjauti radiatorius, nusipirkti „buržuiką“, iškišti kaminėlį pro orlaidę ir kūrentis patiems - atsiungti nuo centralizuotos šildymo sistemos.
Naršant interneto tyruose, galima rasti įvairių patarimų, kaip atsijungti nuo šildymo sistemos. Patariama apsišarvuoti kantrybe, nes ši procedūra gali užtrukti kelerius metus, arba siūloma tai padaryti paprasčiausiai gudraujant ir pažeidžiant įstatymus.
Kaip? Pasirodo, atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos galima labai paprastai. Tereikia „pagooglinti“… O ten - patarimų begalė.
Pavyzdžiui, siūlomas toks veiksmų planas: pirmiausia reikia pranešti namo administratoriui, kad bute bus keičiami radiatoriai arba tiesiog kad vienas iš jų prakiuro, todėl norint jį suremontuoti reikia iš radiatorių sistemos išleisti skystį.
Tada nieko nelaukiant reikia juos visus nupjauti. Jei esate tvirtai nusprendę imtis tokio chuliganiško plano, kad vėliau nupjovę radiatorius negaištumėte laiko, prieš tai pasiruoškite medžiagas stovams apšiltinti ir tvarkingai paslėpti po gipso kartonu.
Jei reikia, elektros galingumą bute padidinkite iki 7 kW, įsirenkite elektrinį šildymą ir kaintintuvą karštam vandeniui paruošti.
Tada registruotu laišku praneškite centralizuoto šildymo paslaugą teikiančiai bendrovei ir namo administratoriui (jei įsteigta bendrija - pirmininkui), kad vamzdžiai yra nupjauti ir bute nėra radiatorių, ir pareikalaukite, kad namo administratorius ar pirmininkas atvykęs surašytų aktą. Kartu atvyks ir paslaugą teikiančios bendrovės atstovas.
Aišku, tuoj pat gausite iš centralizuoto šildymo paslaugą teikiančios bendrovės grasinantį laišką, kad esate atsakingas už visas pasekmes ir t. t. Laiško pabaigoje bus parašyta, kad nuo akto surašymo momento butui nebus skaičiuojamas mokestis už šildymą.
Gali likti simbolinis mokestis už bendro naudojimo patalpų, pavyzdžiui, laiptinės, šildymą. Be to, galite sulaukti skambučio iš Energetikos inspekcijos ir gauti baudą už šilumos vartojimo taisyklių pažeidimą.
Manote, kad šilumą tiekianti bendrovė ir toliau pateiks sąskaitas už šildymą? Lietuvoje jau yra buvę atvejų, kai tokios bendrovės nelaimėjo bylų, bandydamos skaičiuoti mokestį už šilumą atsijungusiems butams, tačiau teismas nusprendė, kad negalima reikalauti mokėti už nepatiektą energiją, o patiekti neįmanoma, nes nėra radiatorių.
Štai taip patariama interneto svetainėse.
Aišku, reikėtų kiek galima greičiau išmokti laiptinėje sutikus kaimynus įjungti „kiaulės akis“, jei jie paprieištaus dėl išderintos namo šildymo sistemos ir išreikš nepasitenkinimą dėl visai nekaimyniškų savavališkų veiksmų.
Anot Tomos Grikštienės, AB „Šiaulių energija“ atstovės spaudai, ir pagal teisinį reglamentavimą (LR Šilumos ūkio įstatymas, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, LR Statybos įstatymas ir kt.), ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose (pvz., 2007-10-24 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007) butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos tvarkos.
„LR Civiliniame kodekse nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y.
Gudragalvių, pasinaudojusių tokiu pat ar panašiu planu, yra ir mūsų mieste.
Savaitraščio „Šiauliai plius“ redakcijai paskambinusi šiaulietė stebėjosi namų šildymo ypatumais. Anot jos, Tilžės gatvėje centre esančio namo pirmas aukštas nešildomas, antras šildomas, trečias nešildomas, ketvirtas vėl šildomas, o penktas - palėpė - vėl nešildomas.
„Mūsų namas - kaip sluoksniuotas pyragas, tik tie sluoksniai greitai pelėsiu pasidengs“, - pasakojo moteris.
Kaip gi nutiko, kad name šildomas kas antras aukštas? Pasirodo, pirmame aukšte esančios patalpos nešildomos, nes nevyksta jokia komercinė veikla, o trečio aukšto buto savininkai, anot paskambinusios moters, matyt, paskaičiavę, kad gyventi nuosavame name vaizdingoje vietoje užmiestyje ir dar išlaikyti tuščią butą miesto centre yra per brangu, taip pat griebėsi „plano chuligano“.
Jie pranešė centralizuotą šildymą mieste tiekiančiai bendrovei „Šiaulių energija“, kad nori pasikeisti radiatorius. Davusiems leidimą ir vėliau atvykusiems priimti atliktų darbų bendrovės specialistams teko konstatuoti - surašyti aktą, kad seni radiatoriai nuimti, o nauji… neuždėti.
„Šiaulių energija“, savaime suprantama, ir toliau siuntė sąskaitas už šildymą buto savininkams, kurie jas tiesiog ignoravo. Susidarius nemenkai „skolai“, savininkai atsidūrė teisme.
Bet kuris logiškai mąstantis šiaulietis supras, kad bendrovė šiuo atveju tikrai nuostolių nepatirs - išdalys juos ant kitų mokesčių mokėtojų pečių.
Kas buvo nubaustas?
Gyventojams ar jų bendrijoms, norinčioms atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos, kartais tenka nueiti kryžiaus kelius, kad pasiektų savo tikslą.
Varpo g. 17 namo gyventojai net trejus metus mynė įvairių valdininkų slenksčius, kad namui būtų leista šildytis autonomiškai.
Atrodo, nieko sudėtingo neturėjo būti - 1957 m. statytame name seniau netgi buvo kūrenta malkomis, yra kaminai, vamzdžiai - taip pat tinkamo diametro, todėl atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos neturėjo būti sudėtinga.
„Sudėtinga“ pasirodė valdininkams, galbūt paprasčiausiai nenorintiems to namo atjungti.
Kodėl? Galbūt vadovaujamasi posakiu, kad „blogas“ pavyzdys yra užkrečiamas ir gyventojai, pajutę autonominio šildymo naudą, puls masiškai atsijungti nuo sistemos, centralizuoto šildymo paslaugą mieste teikianti bendrovė patirs nuostolių ir t.
„Monopolis yra monopolis. Valdininkų argumentas buvo tas, kad teršime orą miesto centre. Bet juk mes ir taip dujomis kasdien vandenį šildome - kiekviename bute yra po dujinį vandens šildytuvą. Nereikėjo nei didesnio diametro vamzdžių, į senus kaminus buvo įdėti nauji įdėklai. Atrodo, jokių kliūčių neturėjo būti, bet procedūra užtruko kelerius metus“, - pasakojo namo gyventoja Varpo g.
Tačiau ne visiems gyventojams tenka taip ilgai kovoti už savo teisę į pigesnį šildymą.
Gumbinės g. 75 daugiabučio namo savininkų bendrija savo tikslą jau pasiekė.
Kokia tokios greitos sėkmės formulė? „Planuojame sutaupyti apie 30 proc. Aišku, labai daug investavome, - teigė namo bendrijos pirmininkė.
Daug komercinių patalpų miesto centre naudojasi autonominiu šildymu. Esant sunkmečiui, kai kurios iš jų tiesiog stovi tuščios nešildomos. Virš jų esančių butų gyventojams tenka šalti.
Išsigandę, kad taip nenutiktų ir jiems, kad nebūtų išbalansuota namo šildymo sistema ir kad nepadidėtų mokestis už šildymą, Vilniaus g. 158 namo gyventojai puolė priešintis patalpų, esančių pirmame aukšte, savininkų užmačioms šildytis elektra.
Atrodo, kad pirmo aukšto patalpų savininkas Šiaulių miesto tarybos narys socialdemokratas Arvydas Mockus viską darė teisėtai, tačiau Valstybinės energetikos inspekcijos Šiaulių skyrius (toliau - VEI) nustatė pažeidimų.
VEI buvo gavusi prašymus, kuriuose informuojama apie daugiabučio gyvenamojo namo Vilniaus g. 158 pirmame aukšte esančių negyvenamųjų patalpų atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos aplinkybes, prašoma patikrinti atjungimo teisėtumą ir paaiškinti galimas atjungimo pasekmes bei įtaką name likusiems centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojams.
Ką gi VEI nustatė? Pasirodo, kai kurie atsijungimo iniciatorių veiksmai visiškai neatitiko Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimų.
Namo bendrojo naudojimo objektus administruojanti UAB „Mūsų butas“ įstatymų nustatyta tvarka neorganizavo namo bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimo, kurio metu jie turėjo priimti sprendimą ir leisti pakeisti patalpų šildymo būdą susirinkimo nutarimu aptartomis sąlygomis.
Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes VEI konstatavo, kad patalpos nuo centralizuoto šildymo atjungtos nesilaikant taisyklių nustatytos tvarkos.
Akcentuojama, kad atjungimo iniciatoriai, teikdami prašymą Savivaldybei, privalo pridėti namą administruojančios bendrovės pažymą, pagrįstą techniniais, ekonominiais bei teisiniais argumentais, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai.
Kodėl Vilniaus g. 158 namo gyventojai taip pasipriešino pirmo aukšto patalpų savininkų užmačioms atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos? Ogi dėl skaudžios patirties.
Pasirodo, vienas namo butų jau yra nuo sistemos atsijungęs. „Atsijungė tuomet Šiaulių miesto savivaldybės tarybos pirmininku buvęs Jonas Tručinskas. Išgriovė lubas į palėpę, laiptus įrengė. Dabar bute gyvenanti moteris nešildo. Buvau nuėjusi, tai elektrinį šildytuvą įsijungusi, dviem chalatais apsirengusi. Kartais židinį užsikuria. Ir A. Mockus pirmo aukšto naktimis tikrai nešildys, - teigė namo gyventoja. - Neturėtume po vieną atsijungti. Taip tik išbalansuosime šildymo sistemą. Kitąmet planavome atsijungti, būtų visi skaitiklius susidėję.
Anot politiko A. Mockaus, nesutikti jam leisti šildytis elektra yra gyventojų principo reikalas. „Man sako - kam kariauji? Aš nekariauju, aš esu okupuotas. Nupirkau įrangą, kuri kainavo apie 13 tūkstančių. Tą įrangą dar reikia pakabinti, tai dar kainuos tris tūkstančius. Neturiu leidimo, - pasakoja Savivaldybės tarybos narys. - Jei gyventojams rūpėtų šildymas, jie vienaip ar kitaip eitų į kontaktą.
Anot A. Mockaus, susitarti galima susirinkime, kitu atveju jis mato tik galimybę kreiptis į teismą. „Gyventojų aš atsiprašiau, nors nemanau, kad tai mano kaltė, tiesiog - pamoka, kad reikia patikrinti, ar viskas padaryta. Kita vertus, jei būčiau tikrinęs, būtų sakę, kad kišuosi kaip Tarybos narys. Viską buvau palikęs savo eigai.
Anot Lietuvos teisininkų draugijos Šiaulių skyriaus vicepirmininkės Eglės Šimkevičienės, 2010 m. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės buvo pakeistos vartotojo naudai - leidžia pakeisti šildymo būdą pasitelkiant ekologiškas sistemas, tačiau šildymo būdą norintis pakeisti asmuo turi laikytis teisės aktuose numatytų reikalavimų.
„Kita vertus, gyventojai neturi teisės neleisti atsijungti, tačiau jie turi nuspręsti, kokiomis sąlygomis bus atsijungta, - sako ji. - Galima daryti išvadą, kad šiuo atveju ne visi dokumentai buvo pateikti - nebuvo laikytasi imperatyvių teisės normų, aprašytų taisyklėse. Savivaldybė galėjo prašymą atmesti.
Trečiadienio vakarą Vilniaus g. 158 namo laiptinėje įvyko susirinkimas, kuris pagal taisykles turėjo būti organizuotas gerokai anksčiau. Namo gyventojų teigimu, jis buvo labiau panašus į bendrovės „Nordlita“ produkcijos pristatymą. Tos pačios, kuri projektavo A. Mockui priklausančių pirmo aukšto patalpų šildymo sistemą.
Anot AB „Šiaulių energija“ atstovės spaudai Tomos Grikštienės, miestas yra padalytas į tam tikras zonas, kuriose numatytas tik tam tikro pobūdžio šildymas. Vienose zonose galimas tik centralizuotas šildymas, kitose - pasirinktinai. „Žaliuoju būdu, pavyzdžiui, elektra, norintys šildytis žmonės turi daugiau galimybių atsijungti nuo centralizuotos sistemos.