Šuns auginimas - tai ne tik džiaugsmas, bet ir atsakomybė. Vienas iš svarbiausių aspektų - tinkama augintinio priežiūra viešose vietose. Deja, ne visi šunų savininkai supranta, kokios pasekmės gresia nesurinkus šuns išmatų. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl svarbu rinkti augintinio ekskrementus, kokios baudos už tai numatytos ir kaip elgtis pastebėjus pažeidimą.
Kodėl svarbu surinkti šuns išmatas?
Asmuo, kurio vedžiojamas gyvūnas viešoje vietoje priteršė, nedelsdamas turi surinkti išmatas ir išvalyti priterštą vietą, kaip teigia Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis. Nerandant kaltininko siūlo burtis į grupes. Ne paslaptis, kad kartais augintinių „dovanėlių“ randama ne tik lauke, bet ir laiptinėse ar liftuose, kai augintiniai tiesiog nespėja išlaukti, kol išeis į lauką.
Aplinkos tarša - pagrindinis sveikatos specialistų argumentas kovojant su pastangomis Klaipėdoje įrengti specialų pliažą šunų mylėtojams. Diskusijos apie tai, kad būtina skirti zoną, kurioje žmonės galėtų netrukdomai atsivesti keturkojus, kyla kiekvieną vasarą.
Kaip elgtis pastebėjus pažeidimą?
Jei kaimynas kiemuose nerenka savo augintinio išmatų, Vilniaus miesto savivaldybė rekomenduoja pirmiausia su kaimynu pasikalbėti ir informuoti jį, kad egzistuoja prievolė surinkti augintinio ekskrementus. O, jei kaimynas piktybiškai nereaguoja į pastabas, apie tai reikėtų pranešti savivaldybės Viešosios tvarkos grupei.
„Pastebėjus, kad kaimynas daugiabučių kiemuose nerenka savo augintinio išmatų, galima užfiksuoti daromą pažeidimą fotografuojant ar filmuojant ir pateikti kaip įrodymą policijai arba Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui“, - komentavo G. Gatulis. Vilniaus savivaldybė paantrino, kad filmuota medžiaga ir / ar nuotraukos šiuo atveju padėtų įrodyti nusižengimo faktą.
Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis nurodė, kad apie tokį pažeidimą reikėtų pranešti policijai arba savivaldybės administracijai: „Prie pranešimo pridedama vaizdo medžiaga (filmuota / fotografuota), kurioje užfiksuotas teisės pažeidimas, pareigūnams padėtų tinkamai įvertinti situaciją ir taikyti Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekse numatytas sankcijas.“
Vis tik, jei augintinio šeimininkas to nesutvarkė ir tiesiog paliko, Vilniaus miesto savivaldybė neslepia, kad nustatyti nusižengimą galimai padariusį asmenį, neturint įrodymų, nėra galimybių: „Todėl neturint įrodymų, pagrindžiančių, kad ekskrementų nesurenka konkretus augintinio savininkas, rekomenduojame informuoti kaimynus pakabinant priminimą apie galiojančią tvarką skelbimų lentoje, keliant šį klausimą butų savininkų susirinkime ir pan.“
Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas tokiu atveju siūlo daugiau bendrauti su kaimynais. Kaip pavyzdį jis pateikė tai, kad kai kurių daugiabučių namų gyventojai susikuria uždaras grupes socialiniuose tinkluose, kuriose aptaria tokias problemas. „Kai kuriais atvejais to ir užtenka gyvūno laikytojo sudrausminimui. Taip pat reikėtų informuoti namo administratorių“, - pridūrė M. Poimanskis.
Kauno atstovas taip pat nurodė, kad pirmiausia bendravimas tarp kaimynų turėtų būti grindžiamas tarpusavio pagarba, supratimu ir bendrų problemos sprendimų ieškojimu: „Pavyzdžiui, siekiant užtikrinti švarą ir tvarką namo laiptinėse, būtų galima sprendžiant klausimą dėl laiptinės durų užrakto įrengimo, kuris apribotų pašalinių asmenų patekimą į bendro naudojimo patalpas.“
Viešosios tvarkos specialistai neslėpė, kad be įrodymų - nuotraukų, vaizdo ar garso įrašų - nusižengimo nustatyti nepavyks. Siekiant išspręsti priterštų laiptinių, kiemų ar triukšmo problemą gyventojai skatinami ne tik filmuoti, bet ir kalbėtis su kaimynais, burtis į grupes.
Kaip surinkti išmatų mėginį
Baudos už šuns išmatų nesurinkimą
Už minėtus pažeidimus skiriama bauda nuo 30 iki 120 eurų. Pažeidimą padarius pakartotinai - nuo 120 iki 230 eurų, kaip įvardijo Kauno miesto savivaldybės atstovas. Vilniaus mieste už ekskrementų nesurinkimą bauda gali siekti 600 eurų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) dar paminėjo, kad už įvairius gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus gali grėsti baudos nuo 30 iki 6 tūkst. eurų.
Policijos departamentas atskleidė, kad dėl šių pažeidimų pradėta 1603 administracinių nusižengimų teisenų.
Baudos už gyvūnų priežiūros pažeidimus
| Pažeidimas | Bauda |
|---|---|
| Šuns išmatų nesurinkimas (Kaunas) | 30-120 eurų (pakartotinai 120-230 eurų) |
| Šuns išmatų nesurinkimas (Vilnius) | Iki 600 eurų |
| Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimai | 30-6000 eurų |
Kada šuns lojimas užtraukia atsakomybę?
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės, triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklės nustato, kad gyvūnai neturi trikdyti kitų asmenų ramybės, poilsio ar darbo. Taigi šuns lojimas savaime neužtraukia atsakomybės - turi būti tuo besiskundžiantys asmenys, kuriems trikdoma ramybė, poilsis ar darbas.
„Gavus pranešimą apie tokį atvejį, pareigūnai vertina pranešusio asmens surinktus įrodymus arba vyksta į vietą patikrinti problemos faktą. Įsitikinus, kad lojimas trikdo ramybę, poilsį ar darbą, kalbamasi su augintinio savininku. Jis įspėjamas apie galimas teisines pasekmes, jam teikiamos rekomendacijos, kaip spręsti triukšmaujančio gyvūno problemą. Gyvūno įpročiams pakeisti reikia laiko, tačiau, jei skundai kartojasi, o savininkas problemą ignoruoja ir nesiima veiksmų, jam gali būti skiriama bauda“, - vardino savivaldybės atstovai.
Klaipėdos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas nurodė, kad vėlgi pirmiausia reikėtų pabendrauti su šuns savininku - gal jis paprasčiausiai nežino apie šią problemą, o sužinojęs imtųsi ją spręsti. „Jei po to, kai šeimininkas yra informuotas apie problemą, situacija nesikeičia, galima su pareiškimu kreiptis į policiją arba savivaldybės administraciją. Prie pranešimo pridedama vaizdo medžiaga (filmuota / fotografuota), kurioje užfiksuota esama situacija, pareigūnams padėtų tinkamai įvertinti, ar yra pagrindo pradėti administracinę teiseną“, - aiškino M. Poimanskis.
Kauno miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Milda Labašauskaitė atkreipė dėmesį, kad žmogaus ar gyvūno keliamam triukšmui negalioja Higienos norma, todėl toks triukšmas nėra matuojamas. Vis tik, anot pašnekovės, gyvūno triukšmas vakaro ir nakties metu yra prilyginamas viešosios rimties trikdymui: „Už viešosios rimties trikdymą atsakingi policijos pareigūnai arba Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai. Dienos metu galima tikrinti, ar nėra šuns nepriežiūros, ar gyvūnas neuždarytas nepritaikytoje patalpoje, turi maisto, vandens ir pan.“
Vilniaus mieste už gyvūnų keliamą ramybės trikdymą bauda gali siekti net iki 1 tūkst. eurų.
